<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

ReDAKCIJOS SKILTIS 

Mieli kolegos, visi šio leidinio skaitytojai,

Manau logiška, kad šis „Lietuvos muziejų“ numeris skirtas pilyse įsikūrusių muziejų veiklai. Nors Lietuva turi mažiau mūrinių pilių ir muziejų jose negu kiti mūsų Baltijos regiono kaimynai, tačiau jų populiarinimas, tyrinėjimai, integravimas į kultūros, švietimo, turizmo plėtrą yra aktualūs. Pasaulyje pilys ir jose esantys muziejai yra ypač svarbūs kultūriniam turizmui.
Reikėtų pasidžiaugti, kad mūsų pilių tyrinėtojai ir muziejininkai yra daug prisidėję prie Lietuvos pilių ir jose esančių muziejų populiarinimo užsienyje. Turiu galvoje kelių Lietuvos muziejų, veikiančių pilyse, veiklą Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociacijoje. Dar galima būtų paminėti jau tradiciniu tapusį simpoziumą „Castella Maris Baltici“, vienijantį Baltijos regiono pilių tyrinėtojus. Deja, iki šiol platesnės Lietuvos pilyse veikiančių muziejų veiklos analizės lyg ir nebuvo. Galbūt daugiau dėmesio spaudoje susilaukė Vilniaus Žemutinės pilies muziejifikavimo koncepcijos.
Šis „Lietuvos muziejų“ numeris nepretenduoja į visapusišką pilių muziejų analizę, tačiau pateikta jų veikla leis bent jau paryškinti šiandieninių Lietuvos muziejų, veikiančių pilyse veiklos kryptis.
Lietuvoje priskaičiuojama iki šešiolikos mūrinių XIV-XVIII a. pilių bei gynybinių įtvirtinimų. Vieni šios rūšies objektai išlikę geriau, yra restauruoti, kitų – išliko tik fragmentai. Džiugu, kad bent dalyje pilių – Vilniaus, Trakų, Klaipėdos, Biržų – veikia muziejai.
Visiems yra žinoma, kad autentiška istorinė pilių erdvė muziejams yra didelė vertybė, o muziejus pilyje ypač patrauklus ir kultūros vartotojui. Tai ypač patvirtina Trakų istorijos muziejaus lankytojų skaičius.
Neabejotina, kad pilių mūrai, jų istorinė aura atveria labai plačias galimybes istorinei didaktikai, valstybės, miesto istorijai reprezentuoti, įvaizdžiui kurti. Tai muziejams pilyse atveria ne tik didžiules veiklos galimybes, bet ir sunkia atsakomybės našta užgula jų darbuotojus. Turiu galvoje optimalų santykį tarp egzistuojančios išskirtinės kultūros paveldo vertybės – pilies ir joje kuriamos naujos vertybės – muziejaus. Savaime suprantama, kad pilis, jos mūrai nėra tik patalpa, erdvė muziejininkų kuriamai ekspozicijai, bet pirmas ir svarbiausias eksponatas. Visa tai, kas vykdoma šioje erdvėje, – pradedant ekspozicija ir baigiant renginiais – turi organiškai susijungti į vientisą reiškinį, vertybę.
Tikimės, kad šiame leidinyje publikuojami straipsniai pateiks išsamesnę muziejų pilyse veiklos panoramą. Daugelyje jų ne tik veikia ar kuriamos ekspozicijos su gausiomis, vertingomis vidur-amžių, naujųjų laikų kultūrą atspindinčiomis kolekcijomis. Čia aktyviai rengiamos edukacinės, vykdomos eksperimentinės archeologijos programos, rengiamos kilnojamosios parodos, rodomi spektakliai, vyksta koncertai, kuriasi įvairios pilių, senosios karybos, amatų draugijos, tampriai susijusios su pilimis, jų kultūra.
Manome, kad šiame leidinyje publikuojami straipsniai, jų temų įvairovė tik patvirtina mūsų nuomonę, jog muziejai pilyse turi ypač geras perspektyvas.
 
Dr. Jonas Genys, 
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.14