Manau logiška, kad šis „Lietuvos muziejų“
numeris skirtas pilyse įsikūrusių muziejų veiklai. Nors
Lietuva turi mažiau mūrinių pilių ir muziejų jose negu kiti
mūsų Baltijos regiono kaimynai, tačiau jų populiarinimas,
tyrinėjimai, integravimas į kultūros, švietimo, turizmo plėtrą
yra aktualūs. Pasaulyje pilys ir jose esantys muziejai yra ypač
svarbūs kultūriniam turizmui.
Reikėtų pasidžiaugti, kad mūsų pilių
tyrinėtojai ir muziejininkai yra daug prisidėję prie Lietuvos
pilių ir jose esančių muziejų populiarinimo užsienyje.
Turiu galvoje kelių Lietuvos muziejų, veikiančių pilyse,
veiklą Baltijos jūros regiono pilių ir muziejų asociacijoje.
Dar galima būtų paminėti jau tradiciniu tapusį simpoziumą
„Castella Maris Baltici“, vienijantį Baltijos regiono pilių
tyrinėtojus. Deja, iki šiol platesnės Lietuvos pilyse veikiančių
muziejų veiklos analizės lyg ir nebuvo. Galbūt daugiau dėmesio
spaudoje susilaukė Vilniaus Žemutinės pilies muziejifikavimo
koncepcijos.
Šis „Lietuvos muziejų“ numeris
nepretenduoja į visapusišką pilių muziejų analizę, tačiau
pateikta jų veikla leis bent jau paryškinti šiandieninių
Lietuvos muziejų, veikiančių pilyse veiklos kryptis.
Lietuvoje priskaičiuojama iki šešiolikos
mūrinių XIV-XVIII a. pilių bei gynybinių įtvirtinimų.
Vieni šios rūšies objektai išlikę geriau, yra restauruoti,
kitų – išliko tik fragmentai. Džiugu, kad bent dalyje pilių
– Vilniaus, Trakų, Klaipėdos, Biržų – veikia muziejai.
Visiems yra žinoma, kad autentiška
istorinė pilių erdvė muziejams yra didelė vertybė, o
muziejus pilyje ypač patrauklus ir kultūros vartotojui. Tai
ypač patvirtina Trakų istorijos muziejaus lankytojų skaičius.
Neabejotina, kad pilių mūrai, jų istorinė
aura atveria labai plačias galimybes istorinei didaktikai,
valstybės, miesto istorijai reprezentuoti, įvaizdžiui kurti.
Tai muziejams pilyse atveria ne tik didžiules veiklos
galimybes, bet ir sunkia atsakomybės našta užgula jų
darbuotojus. Turiu galvoje optimalų santykį tarp egzistuojančios
išskirtinės kultūros paveldo vertybės – pilies ir joje
kuriamos naujos vertybės – muziejaus. Savaime suprantama, kad
pilis, jos mūrai nėra tik patalpa, erdvė muziejininkų
kuriamai ekspozicijai, bet pirmas ir svarbiausias eksponatas.
Visa tai, kas vykdoma šioje erdvėje, – pradedant ekspozicija
ir baigiant renginiais – turi organiškai susijungti į
vientisą reiškinį, vertybę.
Tikimės, kad šiame leidinyje publikuojami
straipsniai pateiks išsamesnę muziejų pilyse veiklos panoramą.
Daugelyje jų ne tik veikia ar kuriamos ekspozicijos su
gausiomis, vertingomis vidur-amžių, naujųjų laikų kultūrą
atspindinčiomis kolekcijomis. Čia aktyviai rengiamos edukacinės,
vykdomos eksperimentinės archeologijos programos, rengiamos
kilnojamosios parodos, rodomi spektakliai, vyksta koncertai,
kuriasi įvairios pilių, senosios karybos, amatų draugijos,
tampriai susijusios su pilimis, jų kultūra.
Manome, kad šiame leidinyje publikuojami
straipsniai, jų temų įvairovė tik patvirtina mūsų nuomonę,
jog muziejai pilyse turi ypač geras perspektyvas.
Dr. Jonas Genys,
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
direktorius