-
- Kauno
pilis vakar, šiandien ir rytoj...
-
- Danutė GRUZDIENĖ, Vytauto Didžiojo
karo muziejus
|
1 pav. Kauno
pilies griuvėsiai XX a. pradžioje. Nuotr. iš VDKM archyvo |
|
2 pav. V. Valužio nuotr. |
- Šiuo straipsniu norėčiau prisiliesti
prie garbingos, sudėtingos ir, deja, šiandien liūdnos Kauno
pilies dalios. Minimas objektas yra vienas seniausių pastatų
Kaune, gana tampriai susijęs su miesto istorija ir yra vienas iš
nedaugelio Lietuvoje išlikusių XIV-XVII a. karinės architektūros
paminklų.
-
- Istorinių žinių apie ankstyvąją Kauno pilį turime labai mažai.
Istorikas Teodoras Narbutas, remdamasis M.Stryjkovskio ir Bychovco
kronikomis, Kauno įkūrėju laikė legendinį Palemono sūnų Kuną,
kuris 1030 m. pastatė pilį. Tačiau tai yra tik legenda. Pirmoji
Kauno pilis buvo pastatyta nedidelėje kalvelėje, Nemuno ir
Neries santakoje. Topografiniu ir strateginiu požiūriu ši vieta
buvo parinkta puikiai. Prasidėjus vokiečių invazijai pilis turėjo
ginti miestą bei Nemuno ir Neries kelią. Be to, pilis buvo
svarbi kaip strateginė bazė, iš kurios lietuviai galėjo
vykdyti savo žygius į priešo užimtas žemes.
- Pirma ir gana plati informacija apie Kauno pilį siekia 1362
metus, kuomet ji buvo sugriauta Kryžiuočių ordino. Išsamus
1362 m. Kauno pilies sunaikinimo aprašymas pateikia nemažai
informacijos apie pačią pilį.
Vygandas Marburgietis rašė, jog Kauno pilis buvo mūrinė, turėjo
aukštas sienas, stiprius bokštus, apsupta pylimų ir griovių,
ginama didelės ir gerai ginkluotos lietuvių įgulos, kuriai
vadovavo kunigaikščio Kęstučio
sūnus Vaidotas. Deja, kova baigėsi lietuviams nesėkmingai, ir
pirmąją šventų Velykų dieną ant pilies griuvėsių surengtos
iškilmingos pamaldos, laikomos Sembos vyskupo, atšventė kryžiuočių
pergalę. Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, vildamasis
sutramdyti Ordino militaristinius kėslus, netrukus pastatė naują
pilį ir ją pavadino Naujuoju Kaunu. Pilis ir toliau nuolat buvo
puldinėjama, ji ėjo iš vienų rankų į kitas. Tačiau po Žalgirio
mūšio pilis prarado savo strateginę reikšmę. Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Vytauto valdymo metais prasidėjo ramesnis jos
gyvenimas, valdovas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius.
Po Vytauto Didžiojo mirties pilyje buvo įsikūrusios įvairios
administracinės įstaigos, o 1549 m. Žygimantas Augustas Kauno
pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė savo žmonai
Barborai Radvilaitei. XVI a. pilis buvo labai gražiai sutvarkyta.
- Artėjant Livonijos karui, XVI a. viduryje, pilis iš dalies
buvo pritaikyta naujoms karo sąlygoms. Flanginei gynybai
sustiprintos fosos, kampe buvo pastatyta mūrinė artilerijos bastėja.
XVII a. ketvirtame dešimtmetyje Neris pasiekė pilies sienas ir
pamažu nugriovė didesnę dalį pilies statinių. Nepaisant to,
pilis dėl savo patogios padėties per XVII a. vidurio karus buvo
naudota švedų ir rusų įgulų, po kurių sutriuškinimo Kauno
pilis daugiau karo tikslams nebenaudota. XVIII a. pilyje buvo įkurtas
kalėjimas. Per Napoleono žygį į Rusiją Kauno pilis buvo
gerokai nuniokota.
- XIX šimtmečio viduryje rusų
administracija pilies rajone leido statyti namus, o nesaugoma
pilis ėmė sparčiai nykti. Vytauto Didžiojo jubiliejiniais
metais (1930 m.) Kauno miesto savivaldybė nupirko aplink pilį
buvusius statinius ir sutvarkė piliavietę. Buvo pradėti
archeologiniai tyrimai bei konservavimo darbai, kurie vyko iki
1939 metų. Kauno pilies tyrinėjimo darbai buvo atnaujinti tik
1954 metais. 7 dešimtmetyje tyrinėjimai buvo dar intensyvesni:
atkasta fosa, atidengta ir iš dalies konservuota bastėja bei išlikusios
sienų dalys. Pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir
buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms.
Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir
svečiai galėjo susipažinti
su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais, to laikmečio
ginklais bei kitais eksponatais, bylojančiais
apie lietuvių tautos kovas su Kryžiuočių ordinu. Iki 1987 m.
bokšto ekspozicija veikė vasaros sezonų metu. Deja, devintojo
dešimtmečio pabaigoje dėl vis blogėjančios pilies bokšto būsenos
ekspozicija buvo uždaryta.
- Mūsų dienas Kauno pilis pasiekė su nedidele dalimi išlikusių
sienų ir vartų anga. Geriausiai išsilaikė apvalus bokštas, šalia
kurio išsaugota XVI a. antros pusės gynybinė artilerijos bastėja.
Upių vandens užliejama fosa iš dalies atkasta iki buvusio
lygio.
- Šiuo metu Kauno pilies šeimininkas yra Vytauto Didžiojo karo
muziejus, tačiau savo jėgomis
pakeisti pilies būklę jis, deja, neturi galimybių. Kasmet
pilies reikmėms buvo skiriama apie 7-10 tūkst. Lt. Suprantama,
šių lėšų nepakanka esminiams darbams pradėti.
- Prieš keletą metų Paminklų
restauravimo ir projektavimo institute architekto Kęstučio Mikšio
buvo parengta pilies atstatymo vizija. Architektas siūlė: pilies
tūrį atkurti tik ant esamų pamatų, o piliavietės kontūrus
– pagal archeologinius tyrimus, nuplautoje vietoje – pagal
analogiškus pjūvius. Rengdamas projektą K.Mikšys rėmėsi
archeologiniais ir architektūriniais tyrimais, ikonografine medžiaga
bei analogiškais statiniais. Šiai vizijai nepavyko tapti
realybe, ji guli stalčiuose ir laukia geresnių laikų. Siūlymą
atstatyti pilį daugelis skeptikų linkę laikyti nerealiu
sumanymu. Tačiau yra ir kitaip galvojančių.
Aktyviai besirūpinanti Lietuvos valstybės istoriniu paveldu
draugija „Pilis“, kurios tikslas – remti Lietuvos pilių
tyrimus, atkūrimą, tvarkymą bei garsinimą, prisidės prie
Kauno pilies atstatymo.
- Daugiausia vilties susilaukti reikiamo dėmesio pilis turėtų
įtraukus ją į Lietuvos tūkstantmečio programą.
Kol kas pilies restauravimo ir atstatymo vizija tebėra
archeologų bei architektų planuose. Džiugu, jog miesto visuomenė
šiam objektui nėra abejinga. Vasarą Kauno pilyje ir jos
prieigose vyksta nemažai švenčių ir kitų renginių. Jau tapo
tradicija Kauno pilies teritorijoje rengti Kauno dienų, Valstybės
dienos renginius. Ypač populiarūs Europos Sąjungos kultūros
kelių programos Pažaislio muzikos festivalio teatralizuotų
spektaklių pristatymai. Šie renginiai yra gausiai lankomi
miestiečių ir svečių.
- Netrukus Vytauto Didžiojo karo muziejus atsisveikins su Kauno
pilimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d.
nutarimu Nr.719 nuspręsta perduoti Kauno miesto savivaldybei
valdyti ir naudoti patikėjimo teise valstybei nuosavybės teise
priklausančius Kauno pilies statinius.