„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

Draugija „Pilis“ ir jos kultūros paveldo 

globos iniciatyvos

 

Edmundas KULIKAUSKAS
Valdovų rūmų paramos fondas

 

1 pav. Valdovų rūmų atkūrimui garsinti renginio „Vilniaus pilys, poezija ir muzika“ atlikėjai Menininkų rūmuose. 2000 m. A. Žižiūno nuotr. iš draugijos „Pilis“ archyvo

2 pav. Draugijos nariai prie XVI a. lietuviškos patrankos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. 2003 m. Nuotr. iš draugijos „Pilis“ archyvo

3 pav. Eskizų paroda ir konkursas ,,Lietuvos istorija tapyboje“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2003 m. Iš kairės: dail. B. Leonavičius, Seimo pirmininko pavaduotojas V. Andriukaitis, dail. A. Vozbinas ir dail. G. Kazimierėnas su projekto sumanytoju prof. K. Almenu. Už jų A. Vozbino kūrinys „Salaspilio mūšio išvakarėse“. Nuotr. iš draugijos „Pilis“ archyvo

Šiais metais draugija „Pilis“ švęs penkerių metų veiklos sukaktį. Draugija, kurios tikslas yra remti Lietuvos pilių tyrimus, atkūrimą, tvarkymą bei garsinimą, įsteigta 1999 m. rugsėjo 8 d. Ji turi 50 narių Vilniuje, Kaune ir JAV.

 

Draugijos pirmininkė yra statybos inžinierė Elena Sakalauskienė, valdybos nariai – dailininkas Paulius Juška, vadybininkė Rūta Opermanienė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Regimantas Pilkauskas, istorijos mokslų magistras Žilvinas Radavičius.

Draugija „Pilis“ buvo įsteigta tuo metu, kai atrodė, kad valstybė nepajėgia rūpintis istoriniu paveldu. Tuomet Valdovų rūmų tyrimų finansavimas buvo nutrauktas, Seimo nutarimas dėl Vilniaus pilių kultūrinio rezervato nevykdomas, bet istorinėje aplinkoje vyko sunkiai pateisinamos statybos.

Vienas iš pirmųjų draugijos veiksmų buvo 2000 m. pavasarį surengti kultūrinį renginį „Vilniaus pilys, poezija ir muzika“, kuris pagarsintų Valdovų rūmų tyrimus ir atstatymą. Renginyje dalyvavo draugijos nariai poetai Justinas Marcinkevičius ir Marcelijus Martinaitis bei poetai Kazys Bradūnas ir Judita Vaičiūnaitė. 2000 m. rugpjūčio 23 d. draugijos nariai prisidėjo prie Valdovų rūmų paramos fondo įsteigimo, o tuometiniam draugijos pirmininkui Edmundui Kulikauskui teko Fondo valdybos pirmininko pareigos. Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas dr. Napoleonas Kitkauskas taip pat yra draugijos narys.

Draugija kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir jos pirmininke Liucija Pobedinska 2001 m. sausio 27 d. surengė labdaros renginį, kurio tikslas buvo sutelkti lėšų Valdovų rūmų atkūrimo veiklos programoms Lietuvos mokyklose. Moksleivių sukurti piešiniai ir projektai „Atstatykime Lietuvos valdovų rūmus“ buvo sėkmingai eksponuoti Seimo rūmuose, o Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pasakė atmintiną kalbą, kurioje teigė, kad „...mūsų jaunimas jau pastatė Valdovų rūmus savo širdyse ir mums nedera jų sugriauti“.

Draugijos narys, rašantis jaunimui istorinėmis temomis, „Skomanto“ serijos knygų autorius, atominių jėgainių specialistas prof. Kazys Almenas 2000 m. parašė 24 puslapių vadovą „Vilniaus pilys“ anglų kalba, kuris vėliau buvo išverstas į lietuvių kalbą. Tai patrauklus leidinėlis, kurį galima įsigyti knygynuose, Vilniaus Aukštutinės pilies muziejuje. 10% už leidinį surinktų lėšų skiriama Valdovų rūmams atkurti.

Prof. K. Almenas yra daugelio draugijos iniciatyvų sumanytojas. Jo siūlymu kartu su Vilniaus dailės akademija buvo įvykdytas konkursas dėl pilių teritorijoje esančios Liaudies meno kultūros rūmų sienos apipavidalinimo istorine tema. Tai paskatino daugelį susidomėti istorine aplinka. Konkurse dalyvavo keliolika studentų, kurie sukūrė įspūdingų eskizų. Geriausieji darbai buvo apdovanoti.

Su savaitraščiu „Literatūra ir menas“ draugija suorganizavo specialistų ir visuomenės diskusijų prie apskirto stalo dėl netinkamų statybų Vilniaus pilių prieigose, prieš Arkikatedrą. Draugija padėjo Vilniaus miesto savivaldybei surengti konkursą dėl priešpilio teritorijoje esančio Šventaragio (Odminių) skvero sutvarkymo, kurio tikslas – išryškiti šios aplinkos istorinę reikšmę, prisidėjo prie paminklotvarkos sąlygų parengimo ir konkurso apdovanojimo fondo sudarymo. R. Pilkauskas susistemino konkursui pateiktų projektų medžiagą ir išleido leidinį.

Draugijos nariai dalyvavo diskusijose dėl požeminių garažų statybos Senamiestyje. Jie siūlė statyti garažus aplink Senamiestį, o Senamiestyje plėtoti visuomeninį transportą. Visuomenės paskatinta Vilniaus miesto savivaldybė susilaikė nuo požeminių garažų statybos Senamiestyje.

Kiekvienais metais draugija organizuoja ekskursijas po Lietuvos ir kitas pilis, aplanko ten esančius muziejus. Jau yra suorganizavusi ekskursijas po Lietuvos – Kauno, Panemunės, Klaipėdos ir Biržų pilis, Karaliaučiaus kraštą, Livonijos pilis, Gardino pilį ir Lenkijos Prūsijos (Varmės) pilis. Draugija parėmė Vorutos pilies prie Anykščių atstatymą, pritarė Kauno pilies perdavimui Kauno miesto savivaldybei.

2002-2003 m. draugija prof. K. Almeno iniciatyva suorganizavo konkursą „Lietuvos istorija tapyboje“. Šio eskizų konkurso tikslas – sukurti monumentalias Lietuvos istorijos įvykių iliustracijas, kurios galbūt tiktų ir Valdovų rūmams, ir kitiems muziejams. Per karus ir nesėkmes Lietuva yra praradusi daug paveldo, todėl monumentalios istorinių įvykių iliustracijos yra ypač svarbios. Konkursą organizavusios draugijos „Pilis“ vadovė Elena Sakalauskienė mano, kad didžiausia galimybė pažinti istoriją piliečiams suteikiama per meną. Draugijos nariai, tarp kurių ir konkurso iniciatorius K.Almenas, taip siekė paskatinti dailininkus kurti daugiau reikšmingus šalies istorinius įvykius iliustruojančių paveikslų, kurie padėtų ugdyti valstybingumo tradicijas, stiprintų istorinę ir etninę tautos savimonę. Dailininkams buvo pateikta 14 istorinių temų nuo Mindaugo laikų iki XVIII a. pabaigos, tačiau jie istorinį įvykį iš šio laikotarpio galėjo pasirinkti savo nuožiūra.

Dailininkų kūriniai nuo 2003 m. spalio 1 d. buvo eksponuoti Lietuvos nacionaliniame muziejuje, parodoje „Lietuvos istorija tapyboje“. Pasak parodos koordinatorės Lijanos Birškytės-Klimienės, konkurso dalyviai daugiausia domėjosi viduramžių istorija – vaizdavo istorinius Žalgirio, Durbės, Salaspilio mūšius, Lietuvos krikštą, pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) priėmimą. Populiariausi istoriniai personažai – Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas.

Parodoje-konkurse buvo vertinami 15 mėgėjų ir profesionalių dailininkų darbai, pasirašyti slapyvardžiais. Siekiant išlaikyti konkurso vertinimo objektyvumą, eskizų autoriai tapo žinomi tik spalio 16 dieną, kai baigėsi konkursas ir paaiškėjo nugalėtojai. Jie buvo apdovanoti piniginiais prizais. Prizams draugija „Pilis“ buvo sutelkusi 8 tūkst. litų.

Vertinimo komisija labiausiai atsižvelgė į eskizų vaizdinę įtaigą, istorinį pagrįstumą bei tikslumą, meninę kūrinių vertę. Darbus vertino Seimo narys Vytenis Andriukaitis, verslininkas Gediminas Citukas, parodos koordinatorė L.Birškytė-Klimienė, rašytojas K.Almenas, istorikas Antanas Tyla, tapytojas Gintaras Palemonas Janonis, grafikas Arvydas Každailis, skulptorius Stanislovas Kuzma ir dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė.

Konkursas įrodė, kad mūsų krašte yra dailininkų, galinčių sėkmingai kurti istorinėmis temomis. Šiuo metu draugija ieško mecenatų, kurie galėtų paremti šių paveikslų tolesnę kūrybą.

Siekdama sužinoti ir išryškinti visuomenės nuomones apie Valdovų rūmų atkūrimą, draugija 2003 m. suorganizavo visuomenės apklausą apie Valdovų rūmų atstatymo prioritetus. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 300 įvairių profesijų žmonių. Apklausos rezultatai aiškiai parodė, kad svarbiausia yra atkurti istorinį rūmų vaizdą.