„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

Deltuvos žemės muziejui – 60

 

Vaidutė SAKOLNIKIENĖ, Ukmergės kraštotyros muziejus

 

1 pav. Ukmergės kraštotyros muziejaus Gamtos ekspozicijos fragmentas. Nuotr. iš muziejaus archyvo

2 pav. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino I pėstininkų pulko vitrina. Nuotr. iš muziejaus archyvo

3 pav. XIX a. pab. valstiečių buities ekspozicijos fragmentas. Nuotr. iš muziejaus archyvo

4 pav. Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas Veprių muziejus ir jo įkūrėjas Jonas Žentelis. Nuotr. iš muziejaus archyvo

5 pav. M. Survilos „Ukmergės miesto ir apskrities istorijos apybraiža“ – naujausias Ukmergės kraštotyros muziejaus leidinys

Bostono enciklopedijos žiniomis muziejus Ukmergėje įkurtas jau 1933 m. balandžio 2 d., tačiau tą dieną iš tikrųjų tebuvo atidarytas Ukmergės skautų muziejėlis gimnazijos patalpose. Visą jo ekspoziciją sudarė vos keturios vitrinos, tad laikyti šią datą Ukmergės muziejaus įkūrimo data tikrai būtų klaidinga. Vietinių kraštotyros entuziastų pastangos įkurti muziejų tarpukaryje nebuvo sėkmingos.

1939 m. rudenį Ukmergės mokytojų seminarijoje pradėjęs dirbti kraštotyros entuziastas mokytojas Vaclovas Čižiūnas 1940 m. kovo 15 d. sušaukė Ukmergėje Rytų Lietuvos kraštotyros draugijos steigiamąjį susirinkimą. Vienu iš pagrindinių šios draugijos tikslų buvo atidaryti Ukmergėje kraštotyros muziejų. Jau pradėtą muziejaus organizavimo darbą nutraukė Sovietų Sąjungos invazija. Daugelis Rytų Lietuvos kraštotyros draugijos narių, tarpe jų ir V.Čižiūnas, buvo suimti. Nors vėliau V. Čižiūnui pavyko atgauti laisvę, bet muziejaus kūrimo darbas nutrūko.

Trečias muziejaus kūrimo etapas prasidėjo karo metais. Iš didmiesčių karo metais, ieškodami ramesnio ir sotesnio gyvenimo, į provincialią Ukmergę persikėlė dalis Lietuvos kultūros elito, tame tarpe ir žinomų dailininkų Petro ir Domicėlės Tarabildų šeima. Tarabildos, vietinių kraštotyros entuziastų padedami, ėmė rinkti eksponatus. Iškilmingas muziejaus atidarymas įvyko 1944 m. gegužės 6 d. Įkurtas muziejus turėjo du skyrius: meno ir istorijos. Ekspozicijoje buvo archeologijos, etnografijos, istorinių eksponatų, besikuriančiam muziejui padovanotų žinomų Lietuvos dailininkų kūrinių. Atidarymo metu muziejus turėjo apie 3,5 tūkst. eksponatų. Nežiūrint artėjančio fronto, muziejų per pirmąsias dvi jo darbo savaites aplankė per 2 tūkst. lankytojų. Nors dėl karo veiksmų muziejaus rinkiniai ir patyrė nuostolių, tačiau jis išliko ir ilgainiui vis plėtėsi. Pirmais pokario metais daugiausia dėmesio buvo skiriama sovietinei ideologijai skleisti, komunizmui propaguoti. Daugiau dėmesio etnografinių, istorinių eksponatų rinkimui skirta nuo XX a. šeštojo dešimtmečio antros pusės. Imtos rengti ekspedicijos po rajoną. 1971 m. muziejus turėjo 6589, 1974 m. – 7235 eksponatus. 1974 m. liepos 1 d. muziejus buvo laikinai uždarytas, nes toje vietoje pradėti statyti nauji Ukmergės kultūros rūmai. Nuo 1975 m. muziejus palaipsniui kūrėsi dabartinėse patalpose – Kęstučio a. 5. Per remontą, muziejaus darbas nenutrūko – rengtos kilnojamos parodos mokyklose, kultūros rūmuose, organizuotos ekspedicijos, skaitytos paskaitos, rinkti ir tvarkyti eksponatai. Naujai įrengta ekspozicija atidaryta 1985 m. vasario 1 d. 1979 m. muziejus turėjo 9400, 1982 m. – 10756 eksponatus.

Keičiantis politinei situacijai, orientuojantis į laikmetį, išmontavus „brandaus socializmo“ ekspoziciją, atidaryta parodų salė. Atsirado galimybė eksponuoti ne tik menininkų darbus, bet įduoti gyvybę fonduose užsigulėjusiems eksponatams. Aktyviau bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, pastaraisiais metais ypač sustiprėjo edukacinis darbas: nuolatos vyksta pamokos, skaitomos paskaitos, vykdomi ilgalaikiai projektai: „Per krašto praeities žinojimą į sąmoningą pilietį“, „ Mažosios liaudies architektūros paminklai buvusios Ukmergės apskrities teritorijoje“, „Žydai – neatsiejama Ukmergės gyvenimo dalis“, „Ukmergės rajono miesteliai: istorija, kultūra, paveldas“. Šiemet pradėta įgyvendinti edukacinė programa „Senųjų amatų gaivinimas“. Vyksta darbas Lietuvos istorijos , Lietuvos centriniame valstybės, Kauno apskrities archyvuose. Pastaraisiais metais išleisti du muziejaus lankstinukai, sakralinės skulptūros atvirukai bei leidiniai: R.Ramanauskas „S.Peterburgo – Varšuvos plentas. Arklių paštas Ukmergės – Kauno ruože“ ir M.Survilos „Ukmergės miesto ir apskrities istorijos apybraiža“. Rengiamas sakralinės skulptūros ir kryžių viršūnių katalogas. Muziejininkų straipsniai spausdinami vietinėje spaudoje, „Eskizų“ kultūros almanache.

1995 m. liepos 19 d. Ukmergės rajono tarybos sprendimu Ukmergės kraštotyros muziejui buvo perduotas Veprių apylinkės muziejus, kurį kūrė ir ilgus metus jame dirbo vepriškis mokytojas Jonas Žentelis. 2002 m. rugsėjo 2 d. muziejaus priklausomybei buvo perduotas Užugirio Prezidento A.Smetonos vardo mokyklos pastatas, kur 2003 m. gegužės 9 d. atidaryta Užugirio krašto etnografinė ekspozicija. 2004 m. pradžioje muziejaus rinkiniuose buvo 30 723 eksponatai.

Muziejaus dabartis, perspektyvos, strategija: jau seniai išaugome rajono muziejaus marškinėlius, jau seniai tapome judantys parodomis, paskaitomis, edukacija, jau seniai tapome prieinami darželinukams, moksleiviams, miesto bendruomenei renginiais, susitikimais, teminiais vakarais, diskusijų klubu. Esame žinomi, esame gerbiami miesto bendruomenės bei verslininkų. Manome, kad teisingai esame nusibrėžę muziejaus strateginės veiklos kursą – lankytojų auginimą nuo darželio iki mokyklos, darbą su rėmėjais, kurio materiali išraiška – parama muziejui, darbą su švietimo įstaigomis, kurio galutinis rezultatas yra mokslinės konferencijos bei etnokultūrinės minties sklaida tarp rajono bendruomenės nariu.

Mes plečiamės ne tik filialais, bet ir pastatais: gautos naujos rinkinių saugyklos, todėl padidės esamų saugyklų plotas. Ekspozicinis plotas išsiplės ir pagerės muziejininkų darbo sąlygos, kai muziejui bus perduotas buvęs „Draugystės“ kino teatras. Jubiliejiniais metais bus pradėta pertvarkyti archeologinė ekspozicija, Užugirio skyriuje įrengta amatų svetainė.

Jubiliejaus proga negalima nepaminėti muziejaus pamato – tai mūsų žmonės: dabar pensininkė, tačiau keturis dešimtmečius muziejuje atidirbusi Elena Kazėnienė; rinkinių vyr. saugotoja Jūratė Šakienė, kuri muziejuje, be savo pagrindinių pareigų, kuruoja mokslinį, parodinį, edukacinį, projektinį darbą, tai naujų idėjų generatorė ir įgyvendintoja muziejininkė Regina Pulkauninkaitė – pareiginga, kruopšti, per 20 metų dirbanti muziejuje, jos valdos – edukacija, projektų vykdymas, ikonografija. Muziejininkas Raimondas Ramanauskas, atrodo, sutvertas darbui archyve, verčiantis dokumentus ir leidinius iš senosios slavų bei lenkų kalbų. Muziejininkų muziejininkas Jonas Žentelis, per visą gyvenimą surinktą kolekciją padovanojęs Veprių krašto žmonėms. Turime ir naujai į kolektyvą įsiliejusių muziejininkų – Reginą Šviežikienę ir Ramunę Brusokienę.

Tai, ką turime šiandien, turime savo triūso, mūsų bendruomenės bei gausaus rėmėjų būrio dėka.