„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1
Juozo
Naujalio memorialinis muziejus
Raudondvario
pilyje
Lina LAPIENYTĖ,
J. Naujalio memorialinis muziejus
|
1
pav. Iš Raudondvario pilies bokšto atsiveria Nevėžio
kraštovaizdžio draustinis. L. Lapienytės nuotr. |
|
2
pav. Raudondvario pilies rūmai, kuriuose įsikūręs
kompozitoriaus J.Naujalio memorialinis muziejus. V. Valužio
nuotr. |
Raudondvario
ansamblis ir parkas
Pirmasis žinomas Raudondvario rūmų
(nuo XIX a. vadinami pilimi) savininkas XVII a. pirmoje pusėje
buvo Vaitiekus Dziavaltauskas. Apie XVII a. vidurį rūmai tapo J.
Kosakovskio, o 1652 m. – LDK didžiojo etmono J. Radvilos
nuosavybe. Jam mirus, rūmai atiteko B. Radvilai. 1662 m. už 30 tūkst.
florinų Raudondvario dvarą nusipirko Vorlovskis. XVIII a.
antroje pusėje čia šeimininkavo Zabielos, o nuo XIX a. pradžios
– grafai Tiškevičiai.
Pirmojo pasaulinio karo metais, vokiečių kariuomenei okupavus
Lietuvą, Raudondvario rūmuose įsikūrė Vyriausiosios okupacinės
valdžios valdybos būstinė. 1924 – 1942 m. rūmuose buvo
Lietuvos moterų globos komiteto vaikų prieglauda. Per Antrąjį
pasaulinį karą čia buvo įsikūrusi vokiečių ypatingos
paskirties komanda, kuri, pasitraukdama iš Raudondvario, 1944 m.
pilies rūmus sunaikino. 1959 – 1973 m. pagal architektų S. Čerškutės
ir V. Jurkšto projektą Raudondvario ansamblis atstatytas.
Rūmai ypatingai suklestėjo grafų Tiškevičių valdymo
laikotarpiu. Čia buvo rūmų orkestras, daugiau kaip 20 tūkst.
knygų biblioteka, kurioje buvo Aristotelio, G. Galilėjaus, E.
Roterdamiečio veikalų. Rūmuose kabėjo garsių Europos
dailininkų Leonardo da Vinči, P. Rubenso, M. Karavadžo
paveikslai, interjerą puošė unikalūs meno kūriniai, parsivežti
iš tolimų kelionių po pasaulį.
Juozo
Naujalio memorialinis muziejus
Šiandien
Raudondvario rūmuose įsikūręs Juozo Naujalio memorialinis
muziejus, siekiantis kurti glaudžius kultūrinius saitus tarp
praeities ir dabarties kartų.
J. Naujalio memorialinis muziejus įsteigtas 2002 m. sausio 1 d.
Kauno rajono tarybos sprendimu. Muziejus įsikūręs Raudondvario
pilies patalpose. Bendras muziejaus plotas 260 kv. m.: iš jų 57
kv. m ekspozicijų salės, 84 kv. m – parodų salės.
Muziejaus rinkiniuose saugoma daugiau kaip 1000 muziejinių
vertybių. Gausiausią rinkinio dalį sudaro J. Naujalio gyvenimą,
kūrybą, visuomeninę veiklą atspindintys eksponatai. Tai
fotografijos, dokumentai, daiktai. Kitą rinkinio dalį sudaro
Raudondvario miestelio, jo apylinkių, čia gyvenusių įžymių
žmonių gyvenimo istoriją liudijantys eksponatai. Pavyzdžiui,
grafus Tiškevičius, Raudondvario valdytojus, primenanti iškaba,
Raudondvario bažnyčios ir miestelio senosios fotografijos,
raudondvariečio D. Budrio XIX a. pabaigos – XX a. pradžios
asmeninės bibliotekos knygos.
Apsilankę Lietuvos muzikos patriarchui Juozui Naujaliui skirtoje
ekspozicijoje sužinosite, kad jis buvo ne tik profesionaliosios
lietuviškos muzikos ir muzikinės spaudos pradininkas, bet ir žymiausias
to meto Lietuvos vargonininkas, choro dirigentas, pirmojo lietuviško
knygyno ir muzikos mokyklos Kaune steigėjas, pedagogas ir
pirmosios dainų šventės organizatorius.
Pažvelgę į Raudondvario praeitį pamatysite grafų Tiškevičių
vėliavą su Lelivos herbu, originalią 1905 m. Benedikto Tiškevičiaus
kelionių po Ugandą, Kongą ir Egiptą parodos iškabą,
palaikysite savo rankose simbolinį pilies raktą. O pakilę į 25
m aukščio pilies bokštą, galėsite pasižvalgyti po Nevėžio
kraštovaizdžio draustinį.
Muziejų galite aplankyti antradieniais – šeštadieniais nuo 10
iki 17 val. Lankytojų pageidavimu muziejus organizuoja
ekskursijas po Raudondvario miestelį ir seniūniją.
|