„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

Kuriasi Klaipėdos pilies muziejus

 

Dr. Jonas GENYS, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

 

1 pav. Klaipėda. Raižinys. XVII a.. Iš Ch. Hartknocho „Alt und Neues Preussen“. Frankfurtas-Lepcigas, 1684 m. K.Stoškaus nuotr. iš LNM leidinio „Lietuva žemėlapiuose“, 2002.

2 pav. Ekspozicijos „Klaipėdos pilis ir miestas XIII-XVII a.“ fragmentas. J.Bružinsko nuotr.

3 pav. Istorinė rekonstrukcija – buitinė besilinksminančių XVII a. klaipėdiečių scena, sukomponuota autentiškoje XVI a. patalpoje. J.Bružinsko nuotr.

2002 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos muziejų skaičių papildė Klaipėdos pilies muziejus, kuris yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus skyrius. Atidaryta pirmoji iš numatytų trijų ekspozicijų „Klaipėdos miesto ir pilies istorija XIII-XVII a.“. Šio straipsnelio tikslas – trumpai pristatyti pilies muziejaus atsiradimo istoriją, aptarti kai kuriuos muziejaus kūrimo koncepcijos klausimus.

Klaipėdos pilies istorijos muziejaus kūrimas įdomus daugeliu aspektų. Jis labai glaudžiai susijęs su piliavietės tyrinėjimo ir regeneravimo darbais, todėl galima išskirti kelis ryškesnius piliavietės virsmo muziejumi etapus.

 

Pilies naikinimo etapas

 

Po to, kai XIX a. pab. – XX a. pr. Klaipėdos pilis buvo nugriauta, užpiltos fosos, piliavietės teritorija buvo intensyviai įsisavinama laivų statybos ir remonto reikmėms. XX a. pirmoje pusėje čia plėtėsi P. Lindenau laivų statykla, vėliau – po Antrojo pasaulinio karo – įvairiais pavadinimais veikė Laivų remonto įmonė. XX a. antroje pusėje pilies kaip kultūros vertybės reikšmė buvo sumažėjusi iki minimumo. Kitaip tariant, visa teritorija buvo paversta gamybinių cechų zona. Tik atsitiktinumo dėka išliko iki galo nesuniokoti Karlo ir Frydricho bastionai ir juose buvusios poternos, kurios buvo naudojamos įmonės reikmėms.

 

Tyrimai ir pirminė konservacija

 

Tik 1968 m. prasidėjo žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai (vadovas A. Tautavičius), pradėję naują piliavietės istorijos etapą. Archeologiniai tyrimai sudarė prielaidas Klaipėdos piliavietę įtraukti į kultūros vertybių sąrašą ir tęsti archeologinius tyrimus. Darbams nuo XX a. 8 dešimtmečio vadovavo V. Žulkus. Antrajame etape daugiausia buvo vykdomi tyrimai ir prevencinė konservacija. Šių tyrinėjimų pagrindu pradėtas kurti pilies raidos modelis. Jokių reikšmingesnių piliavietės ateities vizijų nebuvo, teko džiaugtis galimybe vykdyti archeologinius tyrimus, atkastomis pilies liekanomis ryškinti šios teritorijos (piliavietės) kultūrinę vertę.

 

Sąjūdžio ir nepriklausomybės laikotarpis

 

Nepriklausomybės idėjos brendimas ryškiai pakoregavo piliavietės kaip kultūros vertybės ir Laivų remonto įmonės santykius. Pirmą kartą buvo suformuluota piliavietės kaip kultūros paveldo objekto prioriteto šioje miesto dalyje idėja. Ją galiausiai juridiškai įtvirtino 1994 m. Vyriausybės nutarimas. Jame konstatuota, kad AB „Klaipėdos laivų remontas“ iki 2009 m. etapais turi nutraukti savo veiklą, o visą teritoriją perduoti Klaipėdos savivaldybei, kuri čia plėtos kultūrą, turizmą. Šis nutarimas ir davė postūmį pradėti diskusijas – kuria kryptimi plėtoti šią teritoriją. Taip archeologų, architektų, istorikų diskusijose kilo idėja šioje istoriškai reikšmingoje Klaipėdos miesto vietoje įkurti pilies ir miesto istorijos muziejų. 1998 metais buvo paskelbtas konkursas dėl piliavietės sutvarkymo ir panaudojimo vizijos. Beveik visi konkurso dalyviai konstatavo, kad piliavietės teritorijoje turėtų būti įkurta pilies muziejaus ekspozicija, plečiami archeologiniai tyrimai, atidengiamos, konservuojamos ir eksponuojamos pilies liekanos, kaupiami eksponatai pilies muziejaus ekspozicijai. Tuo pačiu metu turėtų būti restauruojami bastionai, poternos.

Šių projektų autoriai sprendė ir artimiausių pilies teritorijų panaudojimo perspektyvas. Buvo pasiūlyta neapsiriboti vien buvusios pilies kontūrais, bet nagrinėti visos teritorijos tarp pilies ir Kuršių marių panaudojimo galimybes, ją panaudoti turistinei ir pramoginei – komercinei veiklai. Šios gairės tapo detalaus plano, kitų teisės aktų pagrindu ir pradėtos palaipsniui įgyvendinti. Be mūsų muziejaus, nuo 2002 metų prie marių pradėjo veikti kruizinių laivų terminalas.

Manytume, kad metodiškai labai svarbu, jog priimti sprendimai neapsiribojo tik pilies (muziejaus) teritorijos vystymo vizija, bet apėmė ir gretimas teritorijas, kuriose numatyta vystyti kultūrinę, turistinę muziejaus funkcionavimą papildančią ar bent jai neprieštaraujančią veiklą.Tokiu būdu, numatyta daugiau negu 14 – kos ha ploto teritoriją miesto centre paversti kultūros, turizmo ir pramogų erdve, kurioje vienas svarbiausių dalykų būtų pilies muziejus su kilnojamomis ir nekilnojamomis kultūros vertybėmis.

 

Pilies muziejaus koncepcija

 

|Pilies muziejaus koncepcija buvo rengiama 1998 – 1999 metais (autoriai – J.Genys ir V. Žulkus). Jos rengėjus konsultavo architektai, istorikai, net ekonomistai. Koncepcijos kūrėjai visą piliavietės teritoriją traktavo kaip muziejų plačiąja prasme su rekreacinėmis teritorijomis ir kitais dalykais. Pilies kieme atidengtos archeologinės liekanos traktuotos kaip ekspozicijos dalis. Todėl Pilies muziejaus koncepcija buvo parengta išskiriant tris funkcines kryptis: ekspozicijos, administravimo, valdymo, eksponatų saugojimo, tyrinėjimo ir kultūros, turizmo, rekreacijos. Tuo buvo siekiama numatyti visas pagrindines ir papildomas muziejaus funkcijas, pasiūlyti joms tinkamiausias zonas, numatyti archeologinių tyrimų etapus, vietas. Visų šių funkcijų sintezė turėtų užtikrinti pilies muziejaus kaip istorijos, kultūros, turizmo centro funkcionalumą, patrauklumą, svarbų vaidmenį miesto kultūriniam gyvenimui, turizmo plėtrai. Pasirinkti tokį koncepcijos modelį vertė ir tai, kad pilies muziejus bus kuriamas dar daug metų, t. y. buvusios gamyklos teritorija pamažu transformuosis į kultūros objektą.

 

Muziejaus ekspozicija

 

Viename straipsnyje sunku būtų aptari visus pilies muziejaus kūrimo klausimus. Šiame straipsnyje šiek tiek detaliau apibūdinsiu ekspozicijas.

Pagal koncepciją yra numatytos trys ekspozicijos dalys.

X-XIII a. baltų karyba. Ji bus parengta atstačius Didįjį bokštą. Šią temą padiktavo istorinė logika. Juk Livonijos ordinas, Kuršo vyskupas Klaipėdą įkūrė tankiai apgyvendintoje pietinių kuršių teritorijoje – Danės upės ir Kuršių marių santakoje. Kuršiai buvo tie vietos gyventojai, kuriuos užkariaudamas Ordinas pastatė pilį ir įkūrė miestą.

Klaipėdos pilis ir miestas XIII-XVII a. Ši ekspozicija jau veikia restauruotoje XVII a. princo Frydricho poternoje (autentiškoje istorinėje erdvėje).

Klaipėda XVIII-XX a. Jos vieta – gerai išlikusios ir dabar restauruojamos XVII-XIX a. princo Karlo poternos. Šioje ekspozicijos dalyje bus siekiama pateikti ne tik miesto istorinį vaizdą, bet ir plačiai aptarti pilies regeneravimo, senamiesčio vystymo iki mūsų dienų panoramą, t.y. suaktualinti mūsų laikmečio santykį su kultūros paveldu.

Šiuo metu įrengta tik viena iš numatytų trijų ekspozicijų – „Klaipėdos pilis ir miestas XIII-XVII a.“ Rengiant šios ekspozicijos koncepciją, buvo suformuluotos dvi pagrindinės (bazinės) nuostatos.

Pirmiausia XVI-XVII a. gotikiniai ir renesansiniai poternos mūrai yra didžiausia Klaipėdos kultūros paveldo vertybė. Kadangi, seniausi išlikę Klaipėdos senamiesčio pastatai yra tik iš XVIII a., todėl piliavietės poternose yra seniausias Klaipėdoje mūras.

Tokia nuostata – išryškinti poterną kaip vertybę – padiktavo minimalistinį šiuolaikinių ekspozicinių baldų dizainą ir jų skaičių. Pagaliau ir autentiškų eksponatų skaičius nėra labai didelis (t.y. mūsų nuomone, jų yra tiek, kiek reikia istorijos teiginiui suformuluoti ir pagrįsti, todėl eksponuojami tik patys informatyviausi, estetiškai patraukliausi, fiziškai geriausiai išsilaikę ar restauruoti daiktai. Toks pasirinktas metodas vertė atsisakyti tipologinio ekspozicijos kūrimo modelio, kuris verčia plėsti tos pačios grupės eksponatų skaičių. Pvz. eksponuoti daug koklių, puodų ir t.t. Kaip pavyzdį galima pateikti renesanso idėjų plitimo Klaipėdoje stendą. Tai iliustruoja eksponuojamas išskirtinės vertės auksinis renesansinis žiedas, du žaliai glazūruoti kokliai su renesansinėmis buitinėmis scenomis, to laiko miesto maketas, buities daiktai: apavas, alaus statinių kranai, stalo įrankiai.

Antra nuostata buvo tokia: šiuolaikinis muziejus tarsi užima tarpinę vietą tarp akademinių tyrimų (istorijos mokslo) ir visuomenės. Galima pasakyti ir kitaip. Istorinio profilio muziejus yra istorinio pažinimo grandis , kuri susistemina ir transformuoja „knyginę“ informaciją į vizualinę. Kai kalbame apie vieną iš muziejų misijų – formuoti visuomenės istorinę savimonę, reiškia, kad patraukli, be abejo, moksliškai nepriekaištinga ekspozicija gali tikėtis didesnio poveikio, istorinio pažinimo įtaigos. Žinia, kad istoriją lankytojas, pirmiausia moksleivis, na ir šiaip suaugęs žmogus, lengviausiai suvokia per emocijas, įspūdžius, apibendrintus vaizdinius. Tai leidžia teigti, kad ekspozicijoje turi būti maksimaliai panaudotos šiuolaikinės didaktikos galimybės.

Todėl Klaipėdos pilies ekspozicijoje atsirado įvairių, galbūt netikėtų, sprendimų. Pirma, XVII a. miestiečių manekenai su moksliškai pagrįstomis kostiumų rekonstrukcijomis. Beje, manekenai apjungti į scenas. Pvz. keturių miestiečių linksminimosi scena. Darbininkas su karučiais „rūpinasi“ remonto darbais ar turtingų miestiečių šeima apžiūri viena ekspozicijos dalį, įrengtą nišoje. Būtina paminėti, kad istorinį įtaigumą pavyko pasiekti individualiai gaminant manekenų veidus, naudojant natūralias ar joms artimas medžiagas – plaukus, medicininius akių, dantų protezus ir t.t. Šiuo atveju manekenai muziejaus lankytojui yra ne tiek eksponatai (jie nėra atskirti nuo lankytojų), kiek to laikmečio liudininkai, šios poternos šeimininkai. Beje, kuriant kostiumus buvo panaudota ne tik senoji ikonografija, bet ir Klaipėdos senamiesčio archeologiniai radiniai, specialiai išaustas audinys, XVII a. drabužių iškarpos (pvz. pagal nuskendusiame švedų laive „Vaza“ surastus drabužius padarytos iškarpos ir kt.).

Antra, parengti net keturi įvairių laikotarpių pilies ir miesto maketai. Didysis – detali XVII a. vidurio Klaipėdos rekonstrukcija, paremta istoriniais, archeologiniais, kartografiniai ir kitais tyrimais. Maketuose susintetinta visa žinoma istorinė, archeologinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga apie to laikotarpio Klaipėdą.

Trečia, panaudojus garsajuostėse įrašytas aktorių skaitomas legendas apie Klaipėdos istoriją, buvo rastas ne tik būdas perteikti šiuos pasakojimus, bet skaitomi tekstai labai sustiprino besilinksminančių XVII a. klaipėdiečių (manekenų) aplinką, kurioje ir įrengta garso sistema.

Ketvirta, manytume, kad didelė parama lankytojui ir ypač patraukli priemonė jaunimui – dviejų kompiuterių terminalas. Tai dar viena istorijos pažinimo forma. Čia pateiktos net penkios temos iš Klaipėdos istorijos: XVII a. pilies virtuali rekonstrukcija, miesto herbo prasmių analizė, miesto urbanistinės raidos modelis, Klaipėdos/Memelio pavadinimų etimologija, amatininkų gatvė. Terminalas turi žaidybinių elementų, jo naudotojas gali pats pasirinkti temas, į jas gilintis pagal individualius poreikius.

Penkta. Parodyti Klaipėdos pilį Baltijos jūros regiono kontekste pasirinktas didžiulis Baltijos jūros šalių pilių vaizdų demonstravimo ekranas. Beje, užsieniečiai labai domisi ekrane demonstruojamomis jų šalies pilimis.

Iš ekspozicijos apibūdinimo galbūt gali susidaryti kiek klaidingas vaizdas, kad Klaipėdos pilies muziejuje dominuoja naujos technologijos, užgoždamos tiek autentiškus mūrus, tiek originalius eksponatus, sukurdamos holivudišką aplinką. Naudojant naujas technologijas iš tiesų yra pavojus, kad gali būti peržengta riba tarp istorinių vertybių ir naujų technologijų teikiamų efektų. Klaipėdos pilies muziejuje naujų technologijų įranga praktiškai nematoma, ji nekonkuruoja su eksponatais. Pavyzdžiui, garso pavidalu pateikiama informacija – tai tik įėjus į patalpą pasigirstantis pasakojimas. Net nenaudojant šių papildomų priemonių, muziejaus ekspozicija būtų pakankamai aiški. Ji galėtų funkcionuoti ir be šios papildomos informacijos. Taigi naujos technologijos turi būti naudojamos kaip papildoma muziejuje pristatomos istorijos suvokimo priemonė.

Pilies muziejaus kieme, po stoginėmis, yra eksponuojamos įvairių pilies laikotarpių sienos, pamatai. Tam, kad galima būtų atskirus mūrus susieti su konkretaus laikotarpio pilies vaizdu (architektūra), buvo parengta informacinė sistema – stendai. Viename yra pateikta visų atkastų pamatų ir sienų kartograma (visos buvusios pilies plano fone paryškinti eksponuojami fragmentai). Atskiri XIV-XVII a. eksponuojamų mūrų fragmentai paaiškinti stenduose su to laikotarpio pilies vaizdu, kur paryškinta eksponuojamos sienos fragmento vieta pilies rekonstrukcijoje. Šis informavimo būdas parodė, kad lankytojui mažai ką sako mūro data ar paminėtas plytų rišimo būdas. Ypač svarbu, kad vienas ar kitas mūras galėtų būti susiejamas su konkrečiu pastatu, jo architektūra, t.y. pilies tipu. Tai ypač aktualu Klaipėdos piliai, nes ji net penkis kartus buvo modernizuojama, radikaliai keičiant pilies tipą, architektūrą.

Be tiesiogiai muziejinių dalykų, pilies muziejuje vyksta edukaciniai renginiai, spektakliai, senosios muzikos koncertai, svarbūs miesto renginiai – pvz., Klaipėdos kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimai auksiniais žiedais. Beje, apdovanojimams skirti žiedai yra muziejuje eksponuojamo, pilyje rasto renesansinio žiedo kopija.

Žiūrint į ateitį reikia pažymėti, kad Klaipėdos pilies muziejus tik kuriasi. Atlikti pirmojo etapo darbai. Per porą metų tikimasi įrengti ekspozicijos antrąją dalį princo Karlo poternoje, tęsti archeologinius tyrimus, plėsti edukacinių ir kitų renginių tematiką. Tačiau ir ateityje muziejus bus kuriamas pagal tuos pačius principus, kaip ir jau veikianti ekspozicija, t.y. bus siekiama autentiškos architektūrinės aplinkos ir muziejaus ekspozicijos sintezės, patrauklumo, aiškumo, didaktinio įtaigumo.