Kupiškio
etnografijos muziejuje
balandžio 11 buvo atidaryta Dusetų dailės galerijos dailininkų
Ramunes Sladkevičiūtės-Dainienės, Romualdo Pučeko, Eugenijaus
Raugo ir Alvydo Stausko kūrybos darbų paroda.
Glaudus Kupiškio muziejininkų ir dusetiškių dailininkų
bendradarbiavimas tęsiasi jau metus. Pirmasis kupiškėnams savo
parodą surengė dusetiškis dailininkas ir pedagogas Alvydas
Stauskas. Tada jis eksponavo meninės fotografijos darbus, o šį kartą
parodos lankytojus menininkas džiugino puikiais akvarelės peizažais.
Ramunė Sladkevičiūtė-Dainienė ir Eugenijus Raugas parodoje
eksponavo tapybos darbus. Abiejų menininkų bei pedagogų darbuose
vyravo peizažas. Jaukūs, santūrūs kūriniai – atgaiva nuo šiuolaikinio
chaotiško gyvenimo sužvarbusiai sielai. Anot kupiškėno dailininko
Henriko Orakausko, tai „paveikslai kuriuose norisi vaikščioti,
liesti juose esančią gamtą“.
Netikėta tema šį kartą vyravo Romualdo Pučeko asambliažuose bei
keramikos darbuose. Filosofinis požiūris į autentiškas senienas,
siejamas su netikėtų spalvų keramikos, plastiko, metalo detalėmis
ne vieną parodos lankytoją ilgesniam laikui prikaustė prie
menininko darbų.
Dusetiškių parodos atidaryme dalyvavo Kupiškio rajono meras, kiti
savivaldybės valdininkai, kultūros, švietimo įstaigų darbuotojai,
tautodailininkai, miesto visuomenė. Susirinkusiems koncertavo L.
Gucevičiaus gimnazijos moksleiviai ir jų mokytoja Asta
Remeikiene.
Gegužės 23 - birželio 2 dienomis vyko Kupiškio etnografijos
muziejaus 60-mečio renginiai ir parodos.
Gegužės 23 d. buvo atidaryta etnografijos muziejui labai reikšminga
paroda, skirta šios kultūros įstaigos 60-ties metų jubiliejui. Šia
proga muziejininkai iš esmės atnaujino tautodailės ir liaudės meno
ekspoziciją, užimančią vieną salę. Čia buvo pakeisti
eksponatai: senieji grįžo į rinkinių saugyklas, o iš ten atrinkti
nauji, kai kurie dar neeksponuoti, surado vietą ekspozicijų
vitrinose.
Šiek
tiek atnaujinta nuolat veikianti Kupiškio krašto buities bei
etnografijos paroda. Čia atsirado Kupiškio garbės piliečių
ekspozicija, kurioje yra rajonui nusipelniusių žmonių fotografijų
bei trumpos informacijos apie juos lietuvių ir anglų kalbomis. Beje,
angliškus vertimus muziejininkai pateikė prie visų nuolatinių
ekspozicijų eksponatų.
Jubiliejui buvo parengta ir fotografijų bei dokumentų, susijusių su
muziejaus istorija, jo raida, paroda, užėmusi vieną salę.
Lankytojai, kurių, beje, buvo nemažai, galėjo susipažinti ne tik
su šios kultūros įstaigos fundatorių - seserų Stefanijos ir
Mikalinos Glemžaičių reikšmingais darbais, leidiniais apie šias
garbias moteris bei jų veikla, bet ir su vėlesniais metais čia
dirbusių žmonių įnašu į muziejaus raidą, nuotraukomis iš
renginių, susitikimų, kitų muziejininkams svarbių įvykių.
Gegužės 23 d. muziejininkų rūpesčiu kupiškėnams buvo atidaryta
dar viena paroda. Jie galėjo susipažinti ir gėrėtis
retrospektyvine etnografo Balio Buračo fotografijų paroda, kurioje iš
originalių negatyvų, gautų iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus
rinkinių saugyklų, padarytose nuotraukose – tarpukario laikų Kupiškio
krašto žmonės, jų buitis, aplinka, miestelio statinių, gatvių
fragmentai.
Šią
parodą muziejaus darbuotojai perengė taip, kad vėliau su B. Buračo
kūryba galėtų susipažinti ir rajono švietimo, kultūros,
religinio kulto įstaigų lankytojai, darbuotojai bei jų svečiai.
Tikimasi, kad ši kilnojamoji paroda sudomins ir Panevėžio
apskrities bei kitų aplinkinių rajonų muziejininkus, kultūros ir
švietimo įstaigas.
Balio Buračo retrospektyvinę fotografijų parodą aplankė labai
daug kupiškėnų, miesto svečių, moksleivių ekskursijų. Tai buvo
nostalgiškas, šiltas, malonus akiai bei sielai reginys.
Birželio 2 d. muziejaus jubiliejinių parodų atidarymą ir šios
sukakties paminėjimą vainikavo menininkų Virginijos Kochanskytės,
Petro Venslovo, Ritos Preikšaitės bei Rūtos Blaškytės parengta
programa „Neaprėpiama žemė“ pagal Česlovo Milošo gyvenimą ir
kūrybą. Programos organizatoriai – Savivaldybių muziejų
direktorių bendrija, Č. Milošo gimtinės fondas, Lenkų institutas
Vilniuje, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.
Projekto finansinis partneris – Lietuvos kultūros
ministerija.
Etnografijos muziejaus jubiliejaus minėjime dalyvavo Seimo narys
Viktoras Rinkevičius, rajono meras Leonas Apšega, kultūros ir švietimo
įstaigų darbuotojai, tautodailininkai, miesto visuomenė. Šia proga
muziejaus kiemelyje buvo atidengtas akmuo, kurį sukūrė ir dovanojo
tautodailininkas Vytautas Jasinskas.
Gegužės 13 d. atidaryta tautodailininkės tapytojos Renės Sriubiškienės
jubiliejinė paroda, skirta menininkės 65-mečiui paminėti. Joje
buvo eksponuota per 60 autorės darbų.
Renė Sriubiškienė kupiškėnams žinoma ne tik kaip vietos meninio
gyvenimo organizatorė ir dalyvė, bet ir kaip neatsiejama Kupiškio
krašto kultūros dalis, jos puoselėtoja.
Į
renginį susirinkę svečiai – nuo rajono mero iki gausaus kaimynų
ir gerbėjų būrio – vos tilpo salėje. Visiems jiems puikų
koncertą surengė Kupiškio kultūros centro darbuotojos Daivos Šakickienės
vadovaujami gitaristai ir vokalistai.
1938 m. netoli Pandėlio, Daupelių kaime, gimusi Renė Bičiūnaitė-Sriubiškienė
į rankas teptuką paėmė tik sulaukusi brandos – 1981 metais. Jos
nutapytas darbas vadinosi „Vasaros peizažas“. Kaip autorė sako,
jame buvo visko: „truputį kalno, truputį vandens, eglelių
pristatyta, kaip kareivių. . . “
Supratusi, kad trūksta žinių, ji atkakliai mokėsi, važinėjo į
seminarus, plenerus. Surengė keletą personalinių, dalyvavo grupinėse
parodose. Jos darbais grožėjosi ne tik Lietuvos miestų parodų salių
lankytojai, bet ir Latvijos, Prancūzijos meno mylėtojai.
Jubiliejinėje Renės Sriubiškienės parodoje eksponuoti darbai
sukurti 1981-2003 metais. Daug jų buvo dovanota giminėms, kaimynams,
įstaigoms, kupiškėnams, todėl į muziejų paveikslai suplaukė iš
jų butų, įstaigų.
Per Renės Sriubiškienės parodos atidarymą susirinkę žmonės ne
tik sveikino menininkę, bet ir diskutavo apie šių dienų
tautodailininkų būtį ir kūrybą, ilgai stoviniavo ir aptarinėjo
naujuosius tautodailininkės darbus, kuriuose jaučiamas naujas –
„šimoniškas“ ir „aivazovskiškas“ – potėpis. Paroda Kupiškio
etnografijos muziejuje veikė tris savaites.