<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

PARODOS IR RENGINIAI LIETUVOS MUZIEJUOSE 
(2003 m. balandžio-birželio mėnesiai)

Lietuvos dailės muziejuje:

Lietuvos dailės muziejaus padalinyje Vilniaus paveikslų galerijoje gegužės 15 d. vyko kultūros vakaras „Lietuvos dailės muziejus ir jo bičiuliai“. Šis kultūros vakaras buvo skirtas Tarptautinei muziejų dienai, kuri šiemet siekia išryškinti muziejų bičiulių svarbą ir vertę. Lietuvos dailės kultūros vakare prisiminti svarbiausi muziejaus bičiuliai, susipažinta su mecenatės dr. Genovaitės Kazokienės muziejui dovanotu vienu didžiausių, unikaliu vertybių rinkiniu. Kultūros vakare dalyvavo meno istorikė dr. Gražina Marija Martinaitienė, menotyrininkė Laima Bialopetravičienė, muziejininkė Julija Mušinskienė, LDM „Metraščio“ leidėjas dr. Saulius Žukas, LDM direktorius Romualdas Budrys, pianistė Kotryna Gurklytė. 
Radvilų rūmuose
balandžio 16 - birželio 30 d. eksponuota apžvalginė dailininko Vytauto Ciplijausko tapybos paroda. Devynios salės buvo užpildytos geriausiais dailininko sukurtais portretais, teminėmis kompozicijomis, natiurmortais, peizažais. V. Ciplijauskas, garsėjantis asmenybės jautrumu ir atsakomybe, pelnęs daugybę premijų ir kitų apdovanojimų, įvertintas LDK Gedimino 4-jo laipsnio ordinu, gyvena ir kuria Vilniuje. O praeityje buvo studijos Kaune pas prof. Stasį Ušinską, Vilniuje - pas prof. Antaną Gudaitį, 10 metų gyvenimo universitetų Sibiro tremtyje. Menotyrininkai pabrėžia V. Ciplijausko reiklų požiūrį į kompoziciją ir paveikslo elementus. Dailininkas teigia nemėgstantis lengvų užduočių ir mieliau renkasi sudėtingesnius sprendimus, o nuo pagyrimų nepasikeliantis į puikybę. Šios parodos Radvilų rūmuose proga išleistas ir katalogas su įžanginiu A. Patašiaus straipsniu ir V. Ciplijausko kūrinių spalvotomis reprodukcijomis.
Taikomosios dailės muziejuje balandžio, gegužės, birželio mėnesiais tebeeksponuota po šeštojo atnaujinimo veikianti Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“.
Gegužės 28 d. čia vyko knygos „Padaryk mane gerumo ženklu“ apie kardinolą Vincentą Sladkevičių pristatymas. Joje chronologiškai pateikiami kardinolo Vincento Sladkevičiaus amžininkų, mokinių, bendražygių ir bičiulių prisiminimai nuo 1952 m. iki paskutinių jo gyvenimo akimirkų. Taip pat publikuojami kai kurie kardinolo visuomeninių permainų metu sakyti pamokslai bei rašytos homilijos. Knygą sudarė ir parengė Irena Petraitienė, redagavo Violeta Micevičiūtė, dizainerė - Silvija Knezekytė. Išleido Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinis butas-muziejus, spausdino „Spaudos praktika“. Knygos pristatyme dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. prof. dr. Arvydas Žygas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ,  knygos sudarytoja ir rengėja, V. Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovė Irena Petraitienė, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. 
Gegužės 30 d. - birželio 8 d. muziejuje veikė paroda, kurioje visuomenei buvo pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų brėžiniai bei schemos. Jas parengė Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupė.
Birželio 3 d. surengtas kultūros vakaras, skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymui. Jame dalyvavę projektuotojai, tyrinėtojai ir muziejininkai visuomenei pristatė Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projektą, atstatytų rūmų pritaikymo edukacijai, turizmui, valstybės reprezentaciniams renginiams galimybes. 
Kultūros vakare dalyvavo ir kalbėjo: Lietuvos kultūros ministrė Roma Žakaitienė, Valdovų rūmų atstatymo projekto architektas Rimas Grigas, Valdovų rūmų atstatymo mokslinis vadovas Napoleonas Kitkauskas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. 
Suvalkijos dailės galerijoje gegužės mėnesį atidaryta tapytojo Vlado Karatajaus kūrybos paroda. Vladas Karatajus - vyresnės kartos tapytojas portretistas, lietuvių tapyboje įtvirtinęs savitą koloristinį psichologinio portreto tipą. Dailininkas studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, jo mokytojai buvo Justinas Vienožinskis, Vytautas Mackevičius, Algirdas Petrulis, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, Mečislovas Bulaka, Liuda Vaineikytė. Baigęs studijas, V. Karatajus nuo 1952 m. dirbo Dailės institute, 1968 m. tapo Tapybos katedros vedėju. Visada rūpinosi, kad jo studentai gautų tvirtus profesionalumo pagrindus, skatino juos atskleisti savo individualumą. Rimtas požiūris į pedagoginį darbą, sukauptas patyrimas paakino profesorių parašyti „Tapybos technikos“ vadovėlį (1976). 
Nuo 1992 m. Vladas Karatajus atsidėjo vien kūrybai. Prie ežero esančioje sodyboje dažniau tapo Dzūkiją, bet nuolat grįžta į pamėgtas vietas prie Šventosios, tarp Dusetų ir Užpalių. „Aš pataikauju gamtai, - prisipažįsta dailininkas, - nes joje dirbu, meškerioju, keliauju. Dirbu net žiemą. Aš nesiekiu ypatingų efektų. Randu grožį kasdienybėje ir gamtoje, jei ji, žinoma, žmogaus nesuniokota“. 
Juodkrantės parodų salėje birželio 5 d. atidaryta Leono Urbono tapybos paroda „Kosmoso pulsas“. 
Prieš 54 metus keli tūkstančiai lietuvių iš Vokietijos stovyklų po ilgos kelionės pasiekė tolimosios Australijos krantus. Maža, bet darbšti lietuvių dailininkų grupė sugebėjo ne tik išlikti, bet ir tapti žinoma Australijoje. Šiandien australų meno kritikai tvirtina, kad lietuviai daug prisidėjo prie Australijos kultūros pažangos ir pagyvėjimo. 
Juodkrantės parodų salėje eksponuojamoje tapybos parodoje pristatoma vieno šios grupės nario - Leono Urbono kūryba. 
L. Urbonas gimė 1922 m. Padustėlio kaime, netoli Dusetų. 1945-1946 m. jis mokėsi Hanau (Vokietija) perkeltųjų asmenų stovykloje, dailininkų Kosto Jezerskio ir Vaclovo Kaminsko įkurtoje meno studijoje. 1946-1947 m. studijavo dailę Štutgarto valstybinėje dailės akademijoje. 1948 m. išvyko į Australiją, bet po trejų metų vėl grįžo į Europą. Gyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, Anglijoje. 1953 m. galutinai įsikūrė Sidnėjuje. 1957-1966 m. aktyviai dalyvaudamas įvairiuose dailės konkursuose, pelnė pripažinimą ir daugybę apdovanojimų. 1960 m. Leonas Urbonas priimtas į Contemporary Art Society of Australia, buvo nuolatinis visų reikšmingesnių parodų, rengiamų Australijoje, dalyvis. 
Mirė L. Urbonas 2000 m. Mittagonge, netoli Sidnėjaus. Lietuvos dailės muziejuje saugoma gausi įdomios ir sudėtingos plastinės problematikos Leono Urbono tapyba. Apibūdindama jo kūrybą, dr. Irena Kostkevičiūtė rašė: „Abstrakčiosios dailės kalba dailininkas gebėjo įtikinamai išreikšti save, rasti savitą pasaulėvaizdį. Kūriniuose vyrauja transformuoti organinės gamtos įspūdžiai, ieškoma simbolinio formų įreikšminimo, pasiekiama turtingų struktūrinių formų ir laisvos, impulsyvios improvizacijos darnos“.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16