Lietuvos
dailės muziejaus padalinyje Vilniaus
paveikslų galerijoje gegužės 15 d. vyko kultūros vakaras
„Lietuvos dailės muziejus ir jo bičiuliai“. Šis kultūros
vakaras buvo skirtas Tarptautinei muziejų dienai, kuri šiemet siekia
išryškinti muziejų bičiulių svarbą ir vertę. Lietuvos dailės
kultūros vakare prisiminti svarbiausi muziejaus bičiuliai, susipažinta
su mecenatės dr. Genovaitės Kazokienės muziejui dovanotu vienu didžiausių,
unikaliu vertybių rinkiniu. Kultūros vakare dalyvavo meno istorikė
dr. Gražina Marija Martinaitienė, menotyrininkė Laima Bialopetravičienė,
muziejininkė Julija Mušinskienė, LDM „Metraščio“ leidėjas
dr. Saulius Žukas, LDM direktorius Romualdas Budrys, pianistė
Kotryna Gurklytė.
Radvilų rūmuose balandžio
16 - birželio 30 d. eksponuota apžvalginė dailininko Vytauto
Ciplijausko tapybos paroda. Devynios salės
buvo užpildytos geriausiais dailininko sukurtais portretais, teminėmis
kompozicijomis, natiurmortais, peizažais. V. Ciplijauskas, garsėjantis
asmenybės jautrumu ir atsakomybe, pelnęs daugybę premijų ir kitų
apdovanojimų, įvertintas LDK Gedimino 4-jo laipsnio ordinu, gyvena
ir kuria Vilniuje. O praeityje buvo studijos Kaune pas prof. Stasį Ušinską,
Vilniuje - pas prof. Antaną Gudaitį, 10 metų gyvenimo universitetų
Sibiro tremtyje. Menotyrininkai pabrėžia V. Ciplijausko reiklų požiūrį
į kompoziciją ir paveikslo elementus. Dailininkas teigia nemėgstantis
lengvų užduočių ir mieliau renkasi sudėtingesnius sprendimus, o
nuo pagyrimų nepasikeliantis į puikybę. Šios parodos Radvilų rūmuose
proga išleistas ir katalogas su įžanginiu A. Patašiaus straipsniu
ir V. Ciplijausko kūrinių spalvotomis reprodukcijomis.
Taikomosios
dailės muziejuje balandžio, gegužės, birželio mėnesiais
tebeeksponuota po šeštojo atnaujinimo veikianti Lietuvos tūkstantmečio
programos paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“.
Gegužės 28 d. čia vyko knygos „Padaryk mane gerumo ženklu“
apie kardinolą Vincentą Sladkevičių pristatymas. Joje chronologiškai
pateikiami kardinolo Vincento Sladkevičiaus amžininkų, mokinių,
bendražygių ir bičiulių prisiminimai nuo 1952 m. iki paskutinių
jo gyvenimo akimirkų. Taip pat publikuojami kai kurie kardinolo
visuomeninių permainų metu sakyti pamokslai bei rašytos homilijos.
Knygą sudarė ir parengė Irena Petraitienė, redagavo Violeta Micevičiūtė,
dizainerė - Silvija Knezekytė. Išleido Kardinolo V. Sladkevičiaus
memorialinis butas-muziejus, spausdino „Spaudos praktika“. Knygos
pristatyme dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, kardinolas, Vilniaus arkivyskupas
metropolitas Audrys
Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius
SJ,
Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas kun. prof. dr. Arvydas Žygas, Telšių
vyskupas Jonas Boruta SJ, knygos sudarytoja ir rengėja, V.
Sladkevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovė Irena Petraitienė,
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Gegužės 30 d. - birželio 8 d. muziejuje veikė paroda, kurioje
visuomenei buvo pristatyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų brėžiniai bei schemos. Jas parengė Projektavimo ir
restauravimo instituto architektų grupė.
Birželio 3 d. surengtas kultūros vakaras, skirtas Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymui. Jame dalyvavę
projektuotojai, tyrinėtojai ir muziejininkai visuomenei pristatė
Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projektą, atstatytų rūmų
pritaikymo edukacijai, turizmui, valstybės reprezentaciniams
renginiams galimybes.
Kultūros vakare dalyvavo ir kalbėjo: Lietuvos kultūros ministrė
Roma Žakaitienė, Valdovų rūmų atstatymo projekto architektas
Rimas Grigas, Valdovų rūmų atstatymo mokslinis vadovas Napoleonas
Kitkauskas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas
Budrys.
Suvalkijos dailės
galerijoje gegužės mėnesį atidaryta tapytojo Vlado
Karatajaus kūrybos paroda. Vladas Karatajus - vyresnės kartos
tapytojas portretistas, lietuvių tapyboje įtvirtinęs savitą
koloristinį psichologinio portreto tipą. Dailininkas studijavo
Vilniaus valstybiniame dailės institute, jo mokytojai buvo Justinas
Vienožinskis, Vytautas Mackevičius, Algirdas Petrulis, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė,
Mečislovas Bulaka, Liuda Vaineikytė. Baigęs studijas, V. Karatajus
nuo 1952 m. dirbo Dailės institute, 1968 m. tapo Tapybos katedros vedėju.
Visada rūpinosi, kad jo studentai gautų tvirtus profesionalumo
pagrindus, skatino juos atskleisti savo individualumą. Rimtas požiūris
į pedagoginį darbą, sukauptas patyrimas paakino profesorių parašyti
„Tapybos technikos“ vadovėlį (1976).
Nuo
1992 m. Vladas Karatajus atsidėjo vien kūrybai. Prie ežero esančioje
sodyboje dažniau tapo Dzūkiją, bet nuolat grįžta į pamėgtas
vietas prie Šventosios, tarp Dusetų ir Užpalių. „Aš pataikauju
gamtai, - prisipažįsta dailininkas, - nes joje dirbu, meškerioju,
keliauju. Dirbu net žiemą. Aš nesiekiu ypatingų efektų. Randu grožį
kasdienybėje ir gamtoje, jei ji, žinoma, žmogaus
nesuniokota“.
Juodkrantės
parodų salėje
birželio 5 d. atidaryta Leono Urbono tapybos paroda „Kosmoso
pulsas“.
Prieš 54 metus keli tūkstančiai lietuvių iš Vokietijos
stovyklų po ilgos kelionės pasiekė tolimosios Australijos krantus.
Maža, bet darbšti lietuvių dailininkų grupė sugebėjo ne tik išlikti,
bet ir tapti žinoma Australijoje. Šiandien australų meno kritikai
tvirtina, kad lietuviai daug prisidėjo prie Australijos kultūros pažangos
ir pagyvėjimo.
Juodkrantės
parodų salėje eksponuojamoje tapybos parodoje pristatoma vieno šios
grupės nario - Leono Urbono kūryba.
L. Urbonas gimė 1922 m. Padustėlio kaime, netoli Dusetų. 1945-1946
m. jis mokėsi Hanau (Vokietija) perkeltųjų asmenų stovykloje,
dailininkų Kosto Jezerskio ir Vaclovo Kaminsko įkurtoje meno
studijoje. 1946-1947 m. studijavo dailę Štutgarto valstybinėje dailės
akademijoje. 1948 m. išvyko į Australiją, bet po trejų metų vėl
grįžo į Europą. Gyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, Anglijoje. 1953
m. galutinai įsikūrė Sidnėjuje. 1957-1966 m. aktyviai dalyvaudamas
įvairiuose dailės konkursuose, pelnė pripažinimą ir daugybę
apdovanojimų. 1960 m. Leonas Urbonas priimtas į Contemporary
Art Society of Australia, buvo nuolatinis visų reikšmingesnių
parodų, rengiamų Australijoje, dalyvis.
Mirė L. Urbonas 2000 m. Mittagonge, netoli Sidnėjaus. Lietuvos dailės
muziejuje saugoma gausi įdomios ir sudėtingos plastinės
problematikos Leono Urbono tapyba. Apibūdindama jo kūrybą, dr.
Irena Kostkevičiūtė rašė: „Abstrakčiosios dailės kalba
dailininkas gebėjo įtikinamai išreikšti save, rasti savitą pasaulėvaizdį.
Kūriniuose vyrauja transformuoti organinės gamtos įspūdžiai, ieškoma
simbolinio formų įreikšminimo, pasiekiama turtingų struktūrinių
formų ir laisvos, impulsyvios improvizacijos darnos“.