Lietuvos
teatro, muzikos ir kino muziejuje
spalio 7 d. atidaryta lietuvių išeivės, gyvenančios ir
kuriančios Čikagoje (JAV), Janinos Monkutės–Marks tekstilės darbų
paroda. Tai gobelenai iš sintetikos, vilnos, medvilnės, pagaminti
audimo ir rišimo būdu. Autorei būdinga liaudies meno simbolika, spalvų
sodrumas. Kelio, kelionės motyvas yra vienas svarbiausių J.Marks
kūryboje. Kelionė gobelenuose pateikiama kaip savo vietos gyvenime ir
prasmės paieškos, jai suteikiama egzistencinė potekstė. Paroda
pavadinta „Dovana Tėviškei“, nes autorė 2001 m. grįžusi į išsvajotą
tėviškę, Kėdainiuose atidarė muziejų ir miestui padovanojo savo
tapybos, tekstilės ir grafikos darbų kolekciją.
Spalio 13 d. atidaryta
paroda, skirta profesoriaus Rimanto Kašponio pedagoginės ir mokslinės
veiklos 50–mečiui. Žymaus muziko parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos
muzikos akademijos Chorinio dirigavimo katedros religinės ir
liturginės muzikos pedagogas Rolandas Aidukas, vaikų muzikos mokyklos
„Lyra“ choras, A.Noviko vadovaujamas vokalinis ansamblis „Jazzland“.
Spalio 24 d. atidaryta Felikso
Navicko scenografijos paroda „Teatro vizijų sūkuryje“. Joje pateikti
geriausi autoriaus darbai jau yra tapę klasika. Tai scenografija Kauno
dramos teatro pastatymams – K.Binkio „Generalinė repeticija“,
K.Inčiūros „Žemaitė“, J.Mackonio „Ulijona“ (visi režisuoti
H.Vancevičiaus), Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliams –
J.Marcinkevičiaus „Mindaugas“, „Katedra“, (rež. H.Vancevičius),
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatymams –
G.Donizetti „Liučija di Lamermur“ ir kt. F.Navicko darbams būdingas
puikus teatro ženklų kalbos pažinimas, preciziškumas, begalinis
muzikalumas. Jo darbai saugomi daugelyje muziejų, jis pirmasis iš
Lietuvos scenografų dar XX a. 8 dešimtmetyje reprezentavo savo šalies
teatro dailę geriausiuose pasaulio leidiniuose.
Spalio 31 d. vyko sakralinės
muzikos vakaras, skirtas Šv.Cecilijos, muzikos globėjos, dienai.
Koncertavo Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ pedagogai. Buvo atliekami
J.S.Bacho, Ch.F.Bacho, G.F.Hendelio, L.Lucci, S.Rachmaninovo,
R.Martinkėno kūriniai.
Lapkričio 6 d. atidaryta paroda
„Marlene Dietrich – nuotraukose įamžinta legenda“. Tiek parodą, tiek
ištraukų iš filmų su garsiąja aktore demonstravimą padėjo surengti
Vilniaus Goethe’s institutas ir jo naujoji direktorė Irmtran Hubatsch.
M.Dietrich surinko apie 15
tūkst. savo fotografijų, beveik visos jos gerai išsilaikiusios ir
visos sukurtos kontroliuojant pačiai aktorei. Ryšys su fotoobjektyvu
buvo nulemtas kovos, ambicijų, kontrolės, erudicijos ir geležinės
valios. Ši keista kolekcija – ne egocentriškos žvaigždės užgaida, o
jos darbo archyvas, laimėjimų įrodymas, dokumentinė medžiaga,
bylojanti apie aktorės meninei fotografijai keliamus reikalavimus.
Fotoobjektyvas buvo visuomet jos klusnus tarnas, o fotografus ji laikė
savo parankiniais, padedančiais kurti stilių. Net Maximiliano Schellio
prašymą leisti padaryti jos nuotraukų biografiniam filmui „Marlene“ ji
atmetė. Fotografija jai buvo priemonė, padėjusi sukurti stabą „Marlene
Dietrich“ ir įtvirtinti jį visuomenės sąmonėje.
Lapkričio 28 d. vyko renginys
„Knyga istorijos mokytoja ir šviesos šaltinis“, skirtas lietuviškos
spaudos draudimo panaikinimo 100–mečiui paminėti. Jį padėjo
organizuoti Lietuvos moterų lyga. Dalyvavo lygos pirmininkė prof. Ona
Voverienė, prof. Ina Dagytė, liaudies dainų ansamblis „Giedra“. Aktorė
Alvyda Čepaitytė skaitė ištraukas iš Inos Dagytės, Izabelės
Navarackienės, Marijos Kinertaitės–Laugalienės knygų.
Gruodžio 3–5,10 ir 12 d.
Vilniaus senamiesčio teatras vaikams rodė marionečių spektaklį
„Betliejaus žvaigždė“ (tekstų autorius Rimantas Babrauskas,
režisierius ir dailininkas Rimas Driežis, kompozitorė Snieguolė
Dikčiūtė). Po spektaklio vaikai buvo supažindinami su muziejaus
ekspozicijoje esančiomis Stasio Ušinsko marionetėmis.
Gruodžio 4 d. vyko vakaras ir
parodos „Šimtamečiai“ atidarymas. Renginiai skirti penkių žymių
Lietuvos menininkų – baleto artistės Jadvygos Jovaišaitės–Olekienės,
aktoriaus Henriko Kačinsko, dailininko, scenografo Mstislavo
Dobužinskio, vargonininko, chorvedžio ir dainininko Stepo Sodeikos ir
dainininko, lietuvių estrados pradininko, Antano Šabaniausko –
100-osioms gimimo metinėms paminėti. Vakarą ir parodą rengė
muziejininkės. Henriko Kačinsko laiškus aktorei B.Pukelevičiūtei ir
J.Baltrušaičio laiškus balerinai J.Jovaišaitei skaitė aktorė Alvyda
Čepaitytė.
Gruodžio 12 d. vyko Edvardo
Griego muzikos koncertas, skirtas norvegų kompozitoriaus 160–osioms
gimimo metinėms, atidaryta paroda „E.Griego muzikos spalvos“.
Koncertavo Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ pedagogai ir moksleiviai.
Mokyklos dailės studijos moksleiviai, vadovaujami dailės mokytojo
Deimanto Populaigio, parodai pateikė labai spalvingų savo kūrinių.
Gruodžio 13 d. vyko Vilniaus
4-osios muzikos mokyklos fortepijono klasės mokinių koncertas – buvo
atliekami klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių fortepijoniniai
kūriniai.
Gruodžio 17 d. vyko Kalėdinis
koncertas, kuriame dalyvavo Karoliniškių muzikos mokyklos fleitos
klasės mokiniai (mok. Viktorija Zabrodaitė). Buvo atliekami Z.Fibicho,
W.Glucko, W.A.Mozarto, A.Vivaldi, S.Prokofjevo, R.Rogers, S.Joplin ir
kitų kompozitorių kameriniai kūriniai.
Gruodžio 18 d. vyko vakaras
„Muzikos ir poezijos valanda“, skirtas poeto, diplomato ir teatro
veikėjo Jurgio Baltrušaičio 130–osioms gimimo ir 60–osioms mirties
metinėms paminėti. Vakarą parengė ir J.Baltrušaičio eiles bei
ištraukas iš poeto biografijos skaitė aktorė Gražina Urbonaitė. Jai
talkino, sukurdami nepakartojamą nuotaiką, „Schola Gregoriana
Vilensis“ giedotojai, vadovaujami Živilės Stonytės.
Gruodžio 31 d. vyko naujametinis
koncertas „Rugiaveidė ir draugai“. Gerai žinoma stilizuotų liaudies
dainų atlikėja šį kartą pasirodė naujame amplua – ji dainavo
populiarias romantiškas ir linksmas meilės dainas. Nuotaikingą
ansamblį puikiai papildė brolių Pauliaus ir Sauliaus Steponavičių
duetas ir smuikininkė Loreta Pugačiukienė.