<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Muziejininkystės biuletenis 2003’4

NAUJI LEIDINIAI

Lietuvos muziejų asociacijos biblioteka

Lietuvos Respublikos merų regalijos. Parodos katalogas – Trakų istorijos muziejaus leidinys.

Parodoje „Lietuvos Respublikos merų regalijos“, 2003 m. gegužės 16 – birželio 16 d. veikusioje Trakų salos pilyje, buvo eksponuojamos 30-ties Lietuvos rajonų, miestų, savivaldybių merų grandinės ir ženklai, Tarybos nario ženkleliai, Garbės piliečio ženklai, caro laikų ir tarpukario savivaldos simboliai.

Katalogą sudarė Virgilijus Poviliūnas, į anglų k. vertė Ona Čepaitytė ir George Maxwell Campbell, fotografas – Viktoras Neliubinas.

Katalogą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kupiškio rajono, Trakų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Tuvlita“.

 

Zemgaļi senatnē / Žiemgaliai senovėje. Knyga – Latvijos istorijos muziejaus (Latvijas vēstures muzejs) ir Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.

Nuo 1996 m. Latvijos istorijos muziejus rengia penkių parodų ciklą „Latvių kilmė“. Latvijoje ir Lietuvoje gyvenusių žiemgalių praeičiai skirta ketvirtoji, iš Rygos į Vilnių atkeliausianti, paroda ir ši knyga yra Latvijos istorijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus glaudaus bendradarbiavimo rezultatas. Dešimties latvių ir lietuvių autorių parengtoje knygoje pasakojama apie įvairiais laikais žiemgalių gyvenamą teritoriją ir Žiemgalos žemių struktūrą, žiemgalių piliakalnius, gyvenvietes bei laidojimo paminklus, socialinę struktūrą, ūkį ir prekybinius ryšius, aprangą ir papuošalus, Žiemgalos užkariavimą ir vėlesnį žiemgalių likimą. Tekstas latvių ir lietuvių k.

Į lietuvių k. vertė Ernestas Vasiliauskas, į latvių k. vertė Ernestas Vasiliauskas ir Dzintra Elga Irbīte, redaktorės – Ināra Stašulāne ir Marytė Slušinskaitė, leidybai parengė SIA „N.I.M.S.“, maketavo Andra Liepiņa.

Leidinio išleidimą parėmė Latvijos kultūros kapitalo fondas ir Parex bankas.

 

 

Bankai Lietuvoje (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė): projektuose, fotografijose, atvirukuose. Parodos katalogas – Lietuvos banko ir Lietuvos banko muziejaus leidinys.

Lietuvos banke 2003 m. gruodžio 23 d. atidarytos parodos kataloge per ikonografinius šaltinius (daugiau kaip 250 bankų vaizdų iš Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų, privačių rinkinių) apžvelgiama XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikusių bankų ir kitų kredito įstaigų kūrimosi, jų veiklos, pastatų nuomos ir statybos istorija.

Katalogo sudarytojas ir įvadinių straipsnių autorius – Vidmantas Laurinavičius, redaktorė E.Vilkauskienė, į anglų k. vertė D.Šatienė. Dizainą kūrė ir maketavo dizaino studija „DABA“.

 

Griškaitė R. „Mineralinis miestelis“ arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje / „Минеральное местечко“ или начало курортной культуры в Литве / „Mineralne miasteczko“ albo początek kultury uzdrowiskowej na Litwie. Knyga – Vilniaus dailės akademijos leidyklos ir Druskininkų miesto muziejaus leidinys.

Autorė, nagrinėdama kadaise cenzūros uždrausto žymaus XIX a. beletristo Vasilijaus von Rothkircho teksto „Записки о Друскениках“ (1854 m.) rankraštį, pristato anuometinį Druskininkų kurorto vaizdą, jo svečių pramogas, čia viešėjusių bei kūrusių literatų, dailininkų pasaulį, daug dėmesio skiria tuomet aktualiai aukštosios visuomenės kritikai ir mėgina atsakyti į esminį klausimą: kaip ir kada šis „mineralinis miestelis“ įgavo savo nepakartojamą atspalvį, savitą intelektinį toną? Atsižvelgiant į von Rothkircho kūrybos aktualumą lietuvių, rusų ir lenkų literatūrologijai, studijos tekstas pateikiamas trimis kalbomis.

Leidinį redagavo Teresė Valiuvienė, į rusų k. vertė Pavel Lavrinec, į lenkų k. - Barbara Kalėda, santraukų vertėjos – Eglė Kačkutė ir Jovita Skačkauskaitė, maketuotoja – Gražina Kazlauskienė, dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

Leidinio išleidimą parėmė Druskininkų miesto savivaldybė ir Druskininkų miesto muziejus.

 

 

Vilniaus klausimas Lietuvos Respublikos diplomatijoje (1918-1940 m.). Mokslinės konferencijos medžiaga – Vytauto Didžiojo karo muziejaus leidinys.

2003 m. gruodžio 18 d. Kaune, istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, vyko IV mokslinė konferencija iš ciklo „Iš Lietuvos diplomatijos istorijos“. Rinkinyje spausdinami prof. A.Gaigalaitės, prof. Z.Butkaus, prof. J.Skiriaus, dr. S.Grigaravičiūtės ir Audronės Žemaitytės-Veilentienės pranešimai apie tarpukario Lietuvos diplomatų veiklą sprendžiant okupuoto Vilniaus klausimą.

Sudarytoja ir redaktorė – Audronė Veilentienė.

 

Geležiniai kryžiai Utenos kraštotyros muziejuje. Katalogas – Utenos kraštotyros muziejaus leidinys.

Kataloge spausdinamos 60 Utenos kraštotyros muziejuje saugomų XVII-XIX a. kaltinių paminklų viršūnių iš Utenos, Molėtų, Zarasų, Anykščių, Ignalinos rajonų nuotraukos ir kompiuterinės rekonstrukcijos. Ši Šiaurės Rytų Lietuvos kalvystės tradicija aptariama įžanginiame menotyrininkės Laimos Laučkaitės-Surgailienės straipsnyje.

Katalogą sudarė Laima Laučkaitė-Surgailienė, eksponatų metrikas surinko Elena Juodzevičienė ir Rolanda Gudynienė, maketavo, eksponatus fotografavo ir kompiuteriu rekonstravo Andrius Surgailis.

Katalogo leidybą finansavo Etninės kultūros ir regionų kultūros projektų rėmimo fondas bei Utenos r. savivaldybės Kultūros skyrius.

 

 

Namikas A. Gyvenimo fragmentai. Knyga – Utenos kraštotyros muziejaus leidinys.

Leidinyje spausdinami vieno pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų, pedagogo, vertėjo, Utenos muziejaus įkūrėjo Antano Namiko (1887-1980) prisiminimai, laiškai ir straipsniai.

Knygą spaudai parengė Balys Juodzevičius ir Milda Skaisgirienė, viršelis – Andriaus Surgailio, nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.

 

Keršytė N. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.

Gausiai iliustruotoje monografijoje pirmą kartą kompleksiškai nagrinėjamas vienas iš dviejų Lietuvos muziejų istorijos laikotarpių (XVI a. – XX a. 4 deš.), kai formavosi muziejų sistemos ir muziejininkystės pagrindai. Šio laikotarpio bruožų pažinimas gali padėti suvokti ir mūsų dienų Lietuvos muziejų konservatyvumo bei modernumo priežastis. Paankstinama pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus atsiradimo data.

Redaktorė – Marytė Slušinskaitė, dailininkė – Agnė Beinaravičiūtė, meninis redaktorius – Eugenijus Karpavičius, vertėja – Gitana Purtulytė.

Knygos leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos muziejų asociacija.

 

 

Šimkevičius Š. Petras Dumbliauskas – Dzūkijos krašto bibliofilas. Knyga – Alytaus kraštotyros muziejaus leidinys.

Knygoje pasakojama apie Petrą Dumbliauską (1897-1983) – Alytaus krašto visuomenininką, bibliofilą, tarybiniais laikais gimtinėje įkūrusį visuomeninį muziejų, ir jo kolekcionavimo pomėgį. Gale – P.Dumbliausko Alytaus spaudinių bei retesnių leidinių iš periodikos kolekcijos bibliografijos, publikacijų apie jį sąrašas.

Atsakingoji redaktorė Audronė Jakunskienė, redaktorė Vilija Markauskienė, dailininkas  Arvydas Švirmickas.

 

Juodzevičius B. Laisvės kaina. Biografinis žinynas – Utenos kraštotyros muziejaus leidinys.

Žinyne surinkti partizanų ir jų rėmėjų, 1944-1953 m., žuvusių Utenos rajone, bei uteniškių politinių kalinių biografiniai duomenys. Įvadinėje dalyje trumpai aptariama II pasaulinio karo, okupacijų ir pasipriešinimo joms Utenos krašte istorija.

Sudarytojas ir teksto autorius Balys Juodzevičius, viršelio dailininkas  Andrius Surgailis, nuotraukos – iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.

Knyga išleista Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis.

 

Lietuvos sakralinė dailė. II tomas: lietuvių liaudies menas. Parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ katalogas – Lietuvos dailės muziejaus ir dizaino studijos „Savas takas“ ir Ko leidinys.

Lietuvos dailės muziejus planuoja išleisti 1999-2003 m. veikusios parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ katalogo penkis tomus, tematiškai pristatančius svarbiausias kolekcijas. Pirmajame buvo apžvelgta profesionali sakralinė tapyba, skulptūra, grafika ir ikonos, antrajame – liaudies sakralinis menas, trečiasis bus skirtas tekstilei, ketvirtasis, kurį sudarys dvi knygos, – sakralinei auksakalystei ir kitiems metalo dirbiniams, o penktasis – Lietuvos krikščionėjimą liudijantiems dokumentams, knygoms, teminėms parodoms bei visų kolekcijų papildymams ir parodos renginiams.

Antrajame tome apžvelgti XVII-XX a. mažosios architektūros, skulptūros, tapybos, grafikos kūriniai, bažnytinių procesijų reikmenys bei kalendorinių švenčių puošmenos – verbos ir margučiai. Kiekvienas eksponatų tipas aptariamas liaudies meno tyrinėtojų straipsniuose, išverstuose į anglų kalbą.

Antrojo tomo sudarytoja Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, fotografas Antanas Lukšėnas, dailininkės Laima Prišmontaitė ir Silva Jankauskaitė, maketuotojai Ričardas Birmanas ir Žydrūnas Strumila, redaktorė Ilona Čiužauskaitė, į anglų k. vertė Laimutė Zabulienė, iš lotynų k vertė Veronika Gerliakienė, iš lenkų k. Janina Krupovič.

Knygos leidimą parėmė Lietuvos valstybė – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus proga.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.14