Lietuvos
Respublikos merų regalijos.
Parodos katalogas – Trakų istorijos muziejaus
leidinys.
Parodoje „Lietuvos Respublikos
merų regalijos“, 2003 m. gegužės 16 – birželio 16 d. veikusioje Trakų
salos pilyje, buvo eksponuojamos 30-ties Lietuvos rajonų, miestų,
savivaldybių merų grandinės ir ženklai, Tarybos nario ženkleliai,
Garbės piliečio ženklai, caro laikų ir tarpukario savivaldos
simboliai.
Katalogą sudarė Virgilijus
Poviliūnas, į anglų k. vertė Ona Čepaitytė ir George Maxwell Campbell,
fotografas – Viktoras Neliubinas.
Katalogą parėmė Lietuvos
Respublikos kultūros ministerija, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Kupiškio
rajono, Trakų rajono ir Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Tuvlita“.
Zemgaļi
senatnē / Žiemgaliai senovėje.
Knyga – Latvijos istorijos muziejaus
(Latvijas vēstures muzejs) ir Lietuvos nacionalinio muziejaus
leidinys.
Nuo 1996 m. Latvijos istorijos
muziejus rengia penkių parodų ciklą „Latvių kilmė“. Latvijoje ir
Lietuvoje gyvenusių žiemgalių praeičiai skirta ketvirtoji, iš Rygos į
Vilnių atkeliausianti, paroda ir ši knyga yra Latvijos istorijos
muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus glaudaus bendradarbiavimo
rezultatas. Dešimties latvių ir lietuvių autorių parengtoje knygoje
pasakojama apie įvairiais laikais žiemgalių gyvenamą teritoriją ir
Žiemgalos žemių struktūrą, žiemgalių piliakalnius, gyvenvietes bei
laidojimo paminklus, socialinę struktūrą, ūkį ir prekybinius ryšius,
aprangą ir papuošalus, Žiemgalos užkariavimą ir vėlesnį žiemgalių
likimą. Tekstas latvių ir lietuvių k.
Į lietuvių k. vertė Ernestas
Vasiliauskas, į latvių k. vertė Ernestas Vasiliauskas ir Dzintra Elga
Irbīte, redaktorės – Ināra Stašulāne ir Marytė Slušinskaitė, leidybai
parengė SIA „N.I.M.S.“, maketavo Andra Liepiņa.
Leidinio išleidimą parėmė
Latvijos kultūros kapitalo fondas ir Parex bankas.
Bankai
Lietuvoje (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė): projektuose, fotografijose,
atvirukuose.
Parodos katalogas – Lietuvos banko ir Lietuvos banko
muziejaus leidinys.
Lietuvos banke 2003 m. gruodžio
23 d. atidarytos parodos kataloge per ikonografinius šaltinius
(daugiau kaip 250 bankų vaizdų iš Lietuvos archyvų, muziejų,
bibliotekų, privačių rinkinių) apžvelgiama XIX a. pabaigoje – XX a. I
pusėje dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikusių bankų ir kitų
kredito įstaigų kūrimosi, jų veiklos, pastatų nuomos ir statybos
istorija.
Katalogo sudarytojas ir įvadinių
straipsnių autorius – Vidmantas Laurinavičius, redaktorė
E.Vilkauskienė, į anglų k. vertė D.Šatienė. Dizainą kūrė ir maketavo
dizaino studija „DABA“.
Griškaitė
R. „Mineralinis
miestelis“ arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje / „Минеральное
местечко“ или начало курортной культуры в Литве
/ „Mineralne miasteczko“ albo początek
kultury uzdrowiskowej na Litwie.
Knyga – Vilniaus dailės akademijos leidyklos ir
Druskininkų miesto muziejaus leidinys.
Autorė, nagrinėdama kadaise
cenzūros uždrausto žymaus XIX a. beletristo Vasilijaus von Rothkircho
teksto „Записки о Друскениках“ (1854 m.)
rankraštį, pristato anuometinį Druskininkų kurorto vaizdą, jo svečių
pramogas, čia viešėjusių bei kūrusių literatų, dailininkų pasaulį,
daug dėmesio skiria tuomet aktualiai aukštosios visuomenės kritikai ir
mėgina atsakyti į esminį klausimą: kaip ir kada šis „mineralinis
miestelis“ įgavo savo nepakartojamą atspalvį, savitą intelektinį toną?
Atsižvelgiant į von Rothkircho kūrybos aktualumą lietuvių, rusų ir
lenkų literatūrologijai, studijos tekstas pateikiamas trimis kalbomis.
Leidinį redagavo Teresė
Valiuvienė, į rusų k. vertė Pavel Lavrinec, į lenkų k. - Barbara
Kalėda, santraukų vertėjos – Eglė Kačkutė ir Jovita Skačkauskaitė,
maketuotoja – Gražina Kazlauskienė, dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.
Leidinio išleidimą parėmė
Druskininkų miesto savivaldybė ir Druskininkų miesto muziejus.
Vilniaus klausimas Lietuvos
Respublikos diplomatijoje (1918-1940 m.).
Mokslinės konferencijos medžiaga – Vytauto Didžiojo karo muziejaus
leidinys.
2003 m. gruodžio 18 d. Kaune,
istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje, vyko IV mokslinė
konferencija iš ciklo „Iš Lietuvos diplomatijos istorijos“. Rinkinyje
spausdinami prof. A.Gaigalaitės, prof. Z.Butkaus, prof. J.Skiriaus,
dr. S.Grigaravičiūtės ir Audronės Žemaitytės-Veilentienės pranešimai
apie tarpukario Lietuvos diplomatų veiklą sprendžiant okupuoto
Vilniaus klausimą.
Sudarytoja ir redaktorė –
Audronė Veilentienė.
Geležiniai kryžiai Utenos
kraštotyros muziejuje. Katalogas –
Utenos kraštotyros muziejaus leidinys.
Kataloge spausdinamos 60 Utenos
kraštotyros muziejuje saugomų XVII-XIX a. kaltinių paminklų viršūnių
iš Utenos, Molėtų, Zarasų, Anykščių, Ignalinos rajonų nuotraukos ir
kompiuterinės rekonstrukcijos. Ši Šiaurės Rytų Lietuvos kalvystės
tradicija aptariama įžanginiame menotyrininkės Laimos
Laučkaitės-Surgailienės straipsnyje.
Katalogą sudarė Laima
Laučkaitė-Surgailienė, eksponatų metrikas surinko Elena Juodzevičienė
ir Rolanda Gudynienė, maketavo, eksponatus fotografavo ir kompiuteriu
rekonstravo Andrius Surgailis.
Katalogo leidybą finansavo
Etninės kultūros ir regionų kultūros projektų rėmimo fondas bei Utenos
r. savivaldybės Kultūros skyrius.
Namikas A.
Gyvenimo fragmentai.
Knyga – Utenos kraštotyros muziejaus leidinys.
Leidinyje spausdinami vieno
pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų, pedagogo, vertėjo, Utenos
muziejaus įkūrėjo Antano Namiko (1887-1980) prisiminimai, laiškai ir
straipsniai.
Knygą spaudai parengė Balys
Juodzevičius ir Milda Skaisgirienė, viršelis – Andriaus Surgailio,
nuotraukos iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.
Keršytė N.
Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Lietuvos muziejų raida XVI–XX amžiaus
ketvirtajame dešimtmetyje.
Knyga – Lietuvos nacionalinio muziejaus
leidinys.
Gausiai iliustruotoje
monografijoje pirmą kartą kompleksiškai nagrinėjamas vienas iš dviejų
Lietuvos muziejų istorijos laikotarpių (XVI a. – XX a. 4 deš.), kai
formavosi muziejų sistemos ir muziejininkystės pagrindai. Šio
laikotarpio bruožų pažinimas gali padėti suvokti ir mūsų dienų
Lietuvos muziejų konservatyvumo bei modernumo priežastis. Paankstinama
pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus atsiradimo data.
Redaktorė – Marytė Slušinskaitė,
dailininkė – Agnė Beinaravičiūtė, meninis redaktorius – Eugenijus
Karpavičius, vertėja – Gitana Purtulytė.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos
kultūros ministerija ir Lietuvos muziejų asociacija.
Šimkevičius
Š. Petras
Dumbliauskas – Dzūkijos krašto bibliofilas.
Knyga – Alytaus kraštotyros muziejaus
leidinys.
Knygoje pasakojama apie Petrą
Dumbliauską (1897-1983) – Alytaus krašto visuomenininką, bibliofilą,
tarybiniais laikais gimtinėje įkūrusį visuomeninį muziejų, ir jo
kolekcionavimo pomėgį. Gale – P.Dumbliausko Alytaus spaudinių bei
retesnių leidinių iš periodikos kolekcijos bibliografijos, publikacijų
apie jį sąrašas.
Atsakingoji redaktorė Audronė
Jakunskienė, redaktorė Vilija Markauskienė, dailininkas Arvydas
Švirmickas.
Juodzevičius B.
Laisvės kaina.
Biografinis žinynas – Utenos kraštotyros
muziejaus leidinys.
Žinyne surinkti partizanų ir jų
rėmėjų, 1944-1953 m., žuvusių Utenos rajone, bei uteniškių politinių
kalinių biografiniai duomenys. Įvadinėje dalyje trumpai aptariama II
pasaulinio karo, okupacijų ir pasipriešinimo joms Utenos krašte
istorija.
Sudarytojas ir teksto
autorius Balys Juodzevičius, viršelio dailininkas Andrius Surgailis,
nuotraukos – iš Utenos kraštotyros muziejaus fondų.
Knyga išleista Lietuvos kultūros
ministerijos lėšomis.
Lietuvos
sakralinė dailė. II tomas: lietuvių liaudies menas.
Parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ katalogas –
Lietuvos dailės muziejaus ir dizaino studijos „Savas takas“ ir Ko
leidinys.
Lietuvos dailės muziejus
planuoja išleisti 1999-2003 m. veikusios parodos „Krikščionybė
Lietuvos mene“ katalogo penkis tomus, tematiškai pristatančius
svarbiausias kolekcijas. Pirmajame buvo apžvelgta profesionali
sakralinė tapyba, skulptūra, grafika ir ikonos, antrajame – liaudies
sakralinis menas, trečiasis bus skirtas tekstilei, ketvirtasis, kurį
sudarys dvi knygos, – sakralinei auksakalystei ir kitiems metalo
dirbiniams, o penktasis – Lietuvos krikščionėjimą liudijantiems
dokumentams, knygoms, teminėms parodoms bei visų kolekcijų papildymams
ir parodos renginiams.
Antrajame tome apžvelgti XVII-XX
a. mažosios architektūros, skulptūros, tapybos, grafikos kūriniai,
bažnytinių procesijų reikmenys bei kalendorinių švenčių puošmenos –
verbos ir margučiai. Kiekvienas eksponatų tipas aptariamas liaudies
meno tyrinėtojų straipsniuose, išverstuose į anglų kalbą.
Antrojo tomo sudarytoja Dalia
Bernotaitė-Beliauskienė, fotografas Antanas Lukšėnas, dailininkės
Laima Prišmontaitė ir Silva Jankauskaitė, maketuotojai Ričardas
Birmanas ir Žydrūnas Strumila, redaktorė Ilona Čiužauskaitė, į anglų
k. vertė Laimutė Zabulienė, iš lotynų k vertė Veronika Gerliakienė, iš
lenkų k. – Janina Krupovič.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos
valstybė – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus proga.