Įstatymas
skelbtas: Žin., 1996, Nr.71-1706
Nauja įstatymo redakcija skelbta: Žin.,
2000, Nr.75-2272
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996
m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2000
m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1905, 00.08.29, Žin., 2000, Nr.75-2272 (00.09.07)
IV
SKYRIUS
VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGIMAS IR PLATINIMAS
Pirmasis
skirsnis
Viešosios informacijos rengėjų, platintojų bei jų savininkų
teisinis statusas ir veiklos sąlygos
23
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, platintojai ir jų
savininkai
1.
Viešosios informacijos rengėjų, platintojų ir jų savininkų santykius
reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, norminiai teisės aktai ir šalių
susitarimai.
2.
Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais gali būti
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys bei visų rūšių
įmonės ir organizacijos, įstatymų nustatyta tvarka įsteigusios įmonę ar savo įmonės
padalinį Lietuvos Respublikoje, išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6 dalyse
ir kitų įstatymų nurodytus asmenis.
3.
Viešosios informacijos rengėjo ar platintojo savininkas gali įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka nutraukti ar reorganizuoti viešosios
informacijos rengimo ir (ar) platinimo veiklą arba perleisti rengėją ar
platintoją kitiems šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims.
Parduodant ar kitaip perleidžiant ne mažiau kaip 10 procentų
transliuotojo ar operatoriaus akcijų, būtina apie akcijų pardavimą ar
perleidimą informuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisiją. Jei
pardavus ar kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus akcijas, keičiasi
kontrolinio akcijų paketo savininkas (savininkai), parduodant ar kitaip
perleidžiant akcijas privaloma gauti Lietuvos radijo ir televizijos
komisijos rašytinį sutikimą dėl minėtų akcijų pardavimo ar kitokio
perleidimo. Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai pardavus ar
kitaip perleidus transliuotojo ar operatoriaus turtą ar turto dalį (jei
turtas yra neakcionuotas), transliuotojo ar operatoriaus kontrolė pereina
kitam asmeniui.
4.
Viešosios informacijos rengėju arba platintoju negali būti asmuo,
kuriam teismo nuosprendžiu tai uždrausta.
5.
Transliuotojo ir operatoriaus savininkas negali būti politinė partija ar
politinė organizacija.
6.
Valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,
bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų
savininkais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio
leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybė ar
valstybės institucijos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybės,
bankai negali turėti viešosios informacijos rengėjų akcijų, jeigu įstatymų
nenustatyta kitaip.
7.
Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas turi
paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją),
kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios
informacijos rengėjas ir savininkas yra tas pats fizinis asmuo, jis
atsako už savo viešosios informavimo priemonės turinį.
8.
Viešosios informacijos rengėjas ar jo savininkas privalo parengti ir
patvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kuriose turi būti nustatyti viešosios
informacijos rengėjų ir samdomų darbuotojų tarnybiniai santykiai,
pareigos, atsakomybė, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo laisvės
varžymo.
24
straipsnis.
Duomenys apie viešosios
informacijos rengėjus, platintojus ir jų savininkus
1.
Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai, išskyrus Lietuvos
radijo ir televizijos komisijos licenciją turinčius transliuotojus bei
Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, privalo kasmet iki kovo 30
dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai visuomenės informavimo
srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) šios institucijos
nustatyta tvarka pateikti duomenis apie įmonės akcininkus ar dalininkus,
kurie turi nuosavybės teise ar valdo ne mažiau kaip 10 procentų visų
akcijų ar turto (jeigu turtas yra neakcionuotas). Juose turi būti
nurodyta tokių akcininkų ar dalininkų vardai ir pavardės
(pavadinimai), asmens kodas (registracijos numeris), turimo turto dalis ar
akcijų skaičius bei balsų dalis procentais. Viešosios informacijos
rengėjai ir platintojai turi Vyriausybės įgaliotai institucijai kasmet iki kovo 30 dienos
pateikti šios institucijos nustatyta tvarka informaciją apie savo valdymo organus ir vadovaujančius asmenis bei informaciją
apie turtinius santykius ir (ar) jungtinę veiklą, siejančią juos su
kitais viešosios informacijos rengėjais ir (ar) platintojais ir (ar) jų
savininkais. Vyriausybės įgaliota institucija privalo savo nustatyta
tvarka iki tų metų gegužės 15 dienos „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ paskelbti viešosios informacijos rengėjų
ir platintojų pateiktus duomenis.
2.
Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio)
pasitikėjimo valstybės tarnautojai,
kitų valstybės institucijų vadovai privalo Vyriausybės įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka paskelbti „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“, kokių viešosios informacijos rengėjų
ir (ar) platintojų savininkai, bendraturčiai ar akcininkai jie yra.
3.
Viešosios informacijos rengėjai ar platintojai,
žurnalistai privalo savo visuomenės informavimo priemonėje paskelbti
apie gautą paramą, jeigu ji
viršija vienos minimalios algos dydį, nurodydami, kokio dydžio ir iš ko
gauta parama.
4.
Už šiame straipsnyje nurodytos informacijos nepaskelbimą
skiriamos baudos įstatymų nustatyta tvarka.
25
straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir platintojų registravimas
Viešosios
informacijos rengėjai ir platintojai registruojami įstatymų nustatyta
tvarka Lietuvos Respublikos įmonių rejestre.
26
straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys
transliuotojai
Transliuotojas
yra laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje ir vadovaujasi Lietuvos
Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais tais atvejais, jei
atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje ir jo redakciniai
sprendimai dėl transliuojamų programų priimami Lietuvoje;
2)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, o redakciniai sprendimai
dėl transliuojamų programų priimami
kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje, bet didesnioji dalis
transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba
Lietuvoje;
3)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos
narėje, bet redakciniai sprendimai priimami Lietuvoje ir didesnioji dalis
transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba
Lietuvoje;
4)
didelė dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo
veikla, dirba ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje,
bet pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje;
5)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai
sprendimai dėl transliuojamų programų
priimami kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje arba atvirkščiai,
ir nė vienoje šių valstybių nedirba didesnioji
dalis transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla,
tačiau transliuotojas pradėjo savo veiklą, laikydamasis Lietuvos
Respublikos įstatymų ir turi nuolatinių ekonominių santykių
Lietuvoje;
6)
pagrindinė transliuotojo buveinė yra Lietuvoje, bet redakciniai
sprendimai dėl transliuojamų programų priimami kitoje valstybėje ne
Europos Sąjungos narėje, arba atvirkščiai, ir didesnioji dalis
transliuotojo darbuotojų, kurie verčiasi transliavimo veikla, dirba
Lietuvoje;
7)
transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu kanalu (radijo
dažniu);
8)
transliuotojas naudojasi Lietuvos valstybei priklausančiu ryšio palydovu
arba Lietuvoje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio
palydovą.
27
straipsnis. Viešosios informacijos platinimas
1.
Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas
arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar šio
leidimu.
2.
Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti
Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio įstatymo
nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims.
28
straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams
1.
Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinę ir šviečiamąją
veiklą. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams,
išskyrus nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, yra teikiama per viešąją
įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau –
Fondas). Į Fondą lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria
Seimas.
2.
Fondas veikia, vadovaudamasis Viešųjų įstaigų,
šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo
dalininkai yra: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga,
Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga,
Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos
tautodailininkų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos mokslininkų
sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos kabelinės televizijos
asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos periodinės
spaudos leidėjų asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos
žurnalistų draugija, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija.
3.
Fondo veiklai vadovauja Fondo taryba. Po vieną narį į Fondo tarybą
skiria jo dalininkai. Tarybos narys skiriamas jį paskyrusios
organizacijos valdymo organų įgaliojimų laikui. Kultūros ministerija
bei Švietimo ir mokslo ministerija Fondo tarybos narius skiria 4 metams.
Fondo tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas, kurį Fondo taryba renka 3
metams. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Tarybos narių
balsų dauguma.
4.
Fondo lėšų šaltiniai:
1)
valstybės dotacijos (subsidijos);
2)
juridinių ar fizinių asmenų dovanotos lėšos;
3)
Lietuvos Respublikoje įregistruotų transliuotojų licencijų mokestis;
4)
palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas;
5)
kitos teisėtai įgytos lėšos.
4.
Viešosios informacijos rengėjų kultūrinė, šviečiamoji veikla
remiama konkurso tvarka pagal Fondui pateiktas programas. Bendruosius
konkurso nuostatus, suderintus su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komitetu, tvirtina Vyriausybė.
5.
Fondas kasmet spaudoje paskelbia metinę veiklos ataskaitą, o Fondo
tarybos pirmininkas kiekvienais metais pateikia ataskaitą Seimo
plenariniame posėdyje apie lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymą ir
panaudojimą.
6.
Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso
ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai
yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją,
remiantis ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų,
teikimu.
29
straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo
srityje
1.
Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės,
įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti
visuomenės informavimo priemonių.
2.
Valstybė sudaro vienodas
teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir
platintojų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus
ir (ar) platintojus, sąžiningai konkurencijai. Įstatymų nustatyta
tvarka valstybės institucijos prižiūri, kad nė vienas asmuo neužimtų
monopolinės padėties ar nepiktnaudžiautų užimama dominuojančia padėtimi
tarp viešosios informacijos rengėjų ar platintojų arba kurios nors
atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojanti
padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis Konkurencijos įstatymu.
3.
Smurtinio ir erotinio pobūdžio viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) platintojams taikomi šio ir kitų įstatymų ar teisės aktų
numatyti
apribojimai.
30
straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) – valstybei nuosavybės
teise priklausanti viešoji ne pelno institucija,
veikianti pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.
31
straipsnis. Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimas
1.
Lietuvos Respublikoje transliavimo ir retransliavimo veikla, išskyrus LRT
atliekamą transliavimą ar retransliavimą, yra licencijuojama. Asmenys,
norintys verstis transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos licenciją, išskyrus atvejus,
kai šiai veiklai nenaudojami kanalai (radijo dažniai). Ryšių
reguliavimo tarnyba, pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui,
ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia Komisijai informaciją apie
naujai sukoordinuotus kanalus (radijo dažnius) programoms transliuoti ir
(ar) retransliuoti. Konkursus verstis transliavimo ir (ar) retransliavimo
veikla su konkurso laimėtojui suteikiama teise naudoti programoms
transliuoti ir (ar) retransliuoti kanalą (radijo dažnį) arba naudotis
trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga skelbia Komisija. Kanalą
(radijo dažnį) programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti su teise
steigti, įrengti ir naudoti radijo ar televizijos stotis ir (ar)
telekomunikacijų tinklą Ryšių reguliavimo tarnyba skiria tik asmenims,
gavusiems Komisijos licenciją. Licencija su teise naudotis trečiosios šalies
teikiama siuntimo paslauga nesuteikia teisės steigti, įrengti ir naudoti
savo radijo ir televizijos stotis ir (ar) telekomunikacijos tinklus
naudojant siuntimo paslaugų teikėjui skirtus kanalus (radijo dažnius).
2.
Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti licencijos turėtojui
skirtą radijo dažnį, tik kai to reikalauja Lietuvos Respublikos
tarptautiniai įsipareigojimai ar radijo dažnių programoms transliuoti
ir siųsti strateginio plano (toliau – strateginis planas) pakeitimai.
Nutraukiant radijo dažnių ruožą, licencijos turėtojui kitas radijo dažnis
neskiriamas, jei jis turi teisę transliuoti ar retransliuoti programą
kitu radijo dažnių ruožu.
3.
Kanalai (radijo dažniai) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė ir negali būti
privatizuoti.
4.
LRT veikla nėra licencijuojama. Kanalus (radijo dažnius) LRT programoms
transliuoti ne konkurso būdu, remdamasi strateginiu planu skiria Ryšių
reguliavimo tarnyba, sprendimą suderinusi su Komisija.
5.
Licencijų išdavimo tvarką nustato šis ir kiti įstatymai, Komisijos
nuostatai bei Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklės,
kurias tvirtina Komisija.
6.
Išduodant licencijas, pirmenybė teikiama transliuotojams, kurie įsipareigoja
rengti originalios kūrybos kultūrines, informacines bei šviečiamąsias
laidas, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą,
gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius
nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam,
protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat transliuotojams, kurių
programų priėmimo zonoje dar netransliuoja kitos stotys.
7.
Konkurso būdu išduodamos šios licencijos:
1)
radijo programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti
radijo stotis;
2)
radijo programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies
teikiamomis siuntimo paslaugomis;
3)
televizijos programoms transliuoti su teise steigti, įrengti ir
eksploatuoti televizijos stotis;
4)
televizijos programoms transliuoti su teise naudotis trečiosios šalies
teikiamomis siuntimo paslaugomis;
5)
radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių parengtas
programas laidinio radijo tinklais su teise
steigti, įrengti ir
eksploatuoti radijo stotis ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis
siuntimo paslaugomis;
6)
televizijos ir radijo programoms retransliuoti ir transliuoti savo pačių
parengtas programas kabelinės televizijos ar MDTV tinklais su teise
steigti, įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV tinklą
ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis;
7)
televizijos ir radijo programoms retransliuoti kabelinės ar MDTV tinklais
su teise steigti, įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos ar MDTV
tinklą ar naudotis trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis.
8.
Be konkurso šio straipsnio 7 dalyje numatytas licencijas Komisija gali išduoti
šiais atvejais:
1)
kai naudojami neriboti radijo dažnių, nustatytų strateginiame plane, ištekliai;
2)
iki 1 W galios radijo, televizijos stočiai – ne ilgiau kaip 1
metams;
3)
iki 20 W galios radijo, televizijos stočiai mokslo ir mokymo
institucijų šviečiamosioms ir kultūrinėms programoms transliuoti –
ne ilgiau kaip 3 metams;
4)
savininkams bendrųjų priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti
prijungta per 300 butų (valdų) – ne ilgiau kaip 3 metams. Bendrųjų
priėmimo tinklų, prie kurių prijungta ar gali būti prijungta mažiau
kaip 300 butų (valdų), savininkai privalo gauti leidimus Telekomunikacijų
įstatymo nustatyta tvarka.
9.
Komisija licencijas nacionalinio masto transliuotojams ir kabelinės
televizijos bei MDTV operatoriams išduoda ne ilgiau kaip 10 metų,
regioninio masto transliuotojams – ne ilgiau kaip 5 metams, vietiniams
transliuotojams – ne ilgiau kaip 3 metams.
10.
Už licencijos išdavimą ar jos pratęsimą mokamo licencijos mokesčio
dydį nustato Komisija. Šis mokestis pervedamas Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondui nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo
projektams remti.
11.
Komisijos išduota licencija transliuotojui neriboja galimybės teikti tuo
pačiu telekomunikacijų tinklu ar pavieniais įrenginiais kitas
nelicencijuojamas paslaugas, jei šių paslaugų teikimas netrukdo
transliuoti ar retransliuoti programų licencijoje nustatytomis sąlygomis.
Tik licenciją turintys asmenys gali sudaryti sutartis programoms
transliuoti ar retransliuoti su telekomunikacijų tinklų savininkais.
12.
Pasibaigus licencijos galiojimo terminui, licenciją turinčio asmens prašymu
Komisija ne konkurso tvarka pratęsia, išskyrus šio įstatymo nustatytus
atvejus, licencijos galiojimą, jeigu transliuotojas nepažeidė įstatymų,
reglamentuojančių transliavimo ar retransliavimo veiklą, licencijos sąlygų
bei Komisijos sprendimų. Prašymą pratęsti licenciją transliuotojai
turi pateikti ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki licencijos galiojimo
pabaigos. Sprendimą dėl licencijos pratęsimo ar motyvuotą atsisakymą
ją pratęsti Komisija priima ne vėliau kaip per 60 dienų nuo prašymo
gavimo dienos. Apie Komisijos posėdžio laiką ir vietą pareiškėjas
informuojamas raštu.
13.
Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams gali sustabdyti
licencijos galiojimą, jeigu licenciją turintis asmuo:
1)
nemoka 48 straipsnio 11 dalyje nustatytų įmokų;
2)
nevykdo licencijos sąlygų ar jas dažnai pažeidinėja;
3)
nesilaiko šio ir kitų įstatymų bei norminių aktų ar nevykdo
Komisijos sprendimų ir teisėtų reikalavimų;
4)
laiku nesumoka licencijos mokesčio.
14. Komisija sprendimu gali panaikinti licencijos galiojimą, jeigu:
1)
transliuotojas atsisako licencijos;
2)
transliuotojas yra likviduojamas arba kitaip nutraukia savo veiklą;
3)
transliuotojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius paeiliui
arba daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo
licencijuojamos veiklos;
4)
konkurso nugalėtojas per Komisijos nustatytą terminą nepradėjo
transliuoti;
5)
konkursui arba licencijai pratęsti transliuotojas pateikė neteisingus
duomenis;
6)
transliuotojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas
laikinas licencijos galiojimo sustabdymas, arba padaro jį pakartotinai;
7)
transliuotojas transliuoja programą, kai laikinai sustabdytas jo
licencijos galiojimas;
8)
negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia transliuotojo ar operatoriaus
kontrolinio akcijų paketo savininkai arba transliuotojo ar operatoriaus
kontrolė pereina kitam asmeniui.
15.
Licenciją turintis asmuo negali perduoti licencijos arba ja suteiktų
teisių kitiems asmenims. Licenciją turinčiam asmeniui
reorganizuojantis, Komisijos sprendimu naujai įsisteigusiam asmeniui
(asmenims) gali būti išduota nauja licencija (naujos licencijos) be
konkurso, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia komisijai atitinkamą prašymą bei reorganizavimo projektą
ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys transliavimo ar
retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos bei Komisijos sprendimai.
16.
Jeigu ne mažiau kaip 10 procentų licenciją turinčio asmens akcijų
pereina kitiems asmenims ir (ar) pasikeičia licenciją turinčio asmens
vadovybė (administracijos vadovas ar valdybos, tarybos sudėtis),
licenciją turintis asmuo turi apie tokius pasikeitimus ne vėliau kaip
per 30 dienų nuo nuosavybės teisių perėjimo kitiems asmenims dienos
informuoti Komisiją.
17.
Komisija kontroliuoja, kaip laikomasi licencijos sąlygų.
18.
Kabelinės televizijos tinklų, skirstymo linijų ar įrenginių
sujungimas ir (ar) bendras naudojimas yra atliekamas operatorių
tarpusavio susitarimu sudarant atitinkamas sutartis ir nepažeidžiant
operatorių licencijoje nustatytų sąlygų. Operatoriai privalo per 30
kalendorinių dienų apie tokius veiksmus informuoti Komisiją.
19.
Licenciją turintis asmuo privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti
Komisijai apie numatomą licencijuojamos veiklos nutraukimą. Licenciją
turintis asmuo, norėdamas laikinai sustabdyti licencijuojamą veiklą,
privalo gauti Komisijos sutikimą.
32
straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
1.
Be Lietuvos radijo ir televizijos komisijos leidimo transliuotojai,
turintys transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją, negali didinti ar
kitaip keisti licencijoje nustatytos transliuojamų programų aprėpties
zonos.
2.
Draudžiama neteisėtai įsiterpti į svetimas programas, transliuoti sau
nepriskirtais kanalais (radijo dažniais), kelti transliavimo trukdžius.
3.
Už veiksmus, kurie pažeidžia šiuo straipsniu nustatytus transliavimo
veiklos reikalavimus, atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
33
straipsnis. Kabelinė televizija, laidinis radijas, MDTV
1. Operatoriai
ir laidinio radijo
transliuotojai privalo retransliuoti televizijos ir (ar) radijo
programas. Kabelinės televizijos, laidinio radijo tinklais ir MDTV
taip pat gali būti transliuojamos pačių operatorių ar transliuotojų
sukurtos programos, jeigu operatoriai turi įsigiję šio įstatymo 31
straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytas licencijas. Operatoriai ir
laidinio radijo transliuotojai gali teikti ir paslaugų, nesusijusių su
programų transliavimu, vadovaudamiesi atitinkamų paslaugų teikimą
reglamentuojančiais įstatymais. Lietuvos radijo ir televizijos
komisija gali riboti paslaugų, nesusijusių su programų transliavimu,
teikimą, kol operatorius, laidinio radijo transliuotojas neįvykdė
Komisijos išduotos transliavimo licencijos sąlygų.
2.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija nustato kabelinės televizijos ir
MDTV transliavimo kodavimo tvarką.
3.
Operatoriai reklamą gali įterpti tik į savo pačių sukurtą atskiru
kanalu transliuojamą programą, gavę Komisijos išduotą retransliavimo
licenciją su teise transliuoti savo pačių parengtą programą. Įterpti
reklamą į retransliuojamas programas draudžiama.
4.
Operatoriai privalo retransliuoti visas nekoduotas Lietuvos nacionalinio
masto transliuotojų antžeminės televizijos programas. Operatoriai
privalo retransliuoti ir bent vieną regioninio masto transliuotojo
televizijos programą. Kitų regioninio masto transliuotojų televizijos
programas operatoriai privalo retransliuoti, jei šių programų
transliavimo trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 valandos per parą. Kitų
transliuotojų televizijos programų retransliavimo kabelinės televizijos
tinklais bei MDTV minimalų kiekį bei pobūdį nustato Lietuvos radijo ir
televizijos komisijos išduodama licencija.
5.
LRT televizijos programą privalo retransliuoti visi operatoriai. LRT radijo programą turi retransliuoti visi operatoriai ir
laidinio radijo transliuotojai, teikiantys radijo programų retransliavimo
paslaugas.
6.
Operatoriai ir laidinio radijo transliuotojai už privalomas retransliuoti programas
transliuotojams nemoka.
Antrasis
skirsnis
viešosios informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai
34
straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir platinama viešoji informacija
1.Viešoji
informacija rengiama ir platinama valstybine ar kuria kita kalba laikantis
Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų.
2.
Radijo ir televizijos laidos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti
verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus
mokomąsias, progines, specialiąsias ir retransliuojamas užsienio
valstybių radijo ir televizijos programas ar laidas, taip pat
transliuotojo sukurtas laidas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų,
gyvenančių transliuojamų programų aprėpties zonoje, poreikius, gali
licencijos sąlygose nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar)
retransliuojamų programų ar laidų dalį turi sudaryti programos ar
laidos tautinių mažumų kalbomis.
35
straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
Viešosios
informacijos rengėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių
ne trumpiau kaip 1 metus, o garso ir vaizdo kūrinius – ne trumpiau kaip
3 mėnesius nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
36
straipsnis. Reikalavimai leidiniams ir jų platinimui
1.
Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, Lietuvos standarto
nustatyti kiti leidybiniai duomenys ir tarptautinis dokumento standarto
numeris (ISBN, ISSN, ISMN).
2.
Vyriausybė nustato, kurie periodiniai leidiniai ir koks šių leidinių
egzempliorių skaičius turi būti nemokamai perduodamas bibliotekoms.
37
straipsnis.
Europos garso ir vaizdo kūriniai
1.
Europos garso ir vaizdo kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi
kūriniai:
1)
sukurti valstybėse Europos Sąjungos narėse ir valstybėse, kuriose įsigaliojusi
Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu:
a)
jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba
b) šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose
valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba
c)
minėtose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių
bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose)
Europos valstybėse įsisteigusių
kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar
daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne valstybėse Europos Sąjungos narėse
ir šalyse, kuriose įsigaliojusi Europos Tarybos konvencija dėl
televizijos be sienų;
2)
sukurti trečiosiose Europos valstybėse, tai yra
ne valstybėse Europos Sąjungos narėse ar valstybėse, kuriose įsigaliojusi
Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, jeigu jie sukurti
vienoje ar keliose trečiosiose Europos valstybėse įsisteigusių kūrėjų
arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais
vienoje ar keliose valstybėse Europos Sąjungos narėse, tuo atveju,
jei Europos Sąjunga yra sudariusi su šiomis trečiosiomis Europos
valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir
jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių
vienoje ar keliose Europos valstybėse.
2.
Kūriniai,
kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti
laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro
kūrimo (gamybos) sutartimis tarp valstybių Europos Sąjungos narių ir
trečiųjų Europos valstybių, traktuojami kaip Europos kūriniai, jeigu
Europos Sąjungos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo
(gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra
kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių valstybėje ne Europos Sąjungos
narėje.
3.
Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra
sukurti bendradarbiaujant su
autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose valstybėse
Europos Sąjungos narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu,
kuris atitinka valstybėse Europos Sąjungos narėse įsisteigusių kūrėjų
įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
38
straipsnis. Radijo ir televizijos programos
1.
Televizijos transliuotojai savo reguliariai transliuojamose laidose turi
teisę laisvai rengti ir rodyti ne ilgesnes kaip 90 sekundžių trukmės
laidas apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius,
kultūros, sporto ar kitus renginius, apie kuriuos teikti informaciją
visuomenei kiti transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę.
2.
Transliuojant televizijos laidas ar programas, skirtas visuomenei itin
reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1)
televizijos transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti laidas
ar programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei
itin reikšmingiems įvykiams, negali šių laidų ar programų
transliuoti išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos
gyventojų dalis negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai ar
pateikiamų visuomenei pasitelkus transliacijų įrašus, matyti per
neapmokamus televizijos kanalus;
2)
Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai negali
naudotis šios dalies 1 punkte nurodytomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu,
kad didžioji kitoje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų
galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių,
kurie toje valstybėje laikomi visuomenei itin reikšmingais;
3)
Lietuvos Respublikoje visuomenei itin reikšmingais įvykiais laikoma:
olimpinės vasaros ir žiemos žaidynės, pasaulio ir Europos krepšinio
čempionatai, pasaulio futbolo taurės varžybos, Europos futbolo čempionatas,
Lietuvos dainų šventės, iškilmingi Lietuvos valstybinių švenčių
minėjimai. Vyriausybė gali nustatyti ir kitus visuomenei itin reikšmingus
įvykius;
4)
šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms įgyvendinti būtinus reikalavimus
nustato licenciją turintiems transliuotojams – Lietuvos radijo ir
televizijos komisija, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai –
LRT taryba.
3.
Televizijos transliuotojai turi daugiau kaip pusę programos laiko, kuris
lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos
laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma,
skirti Europos kūriniams.
4.
Televizijos transliuotojai turi ne mažiau kaip 10 procentų programos
laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų,
reklamos laidoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne
anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.
5.
Kitus reikalavimus transliuotojų programoms nustato šis, Lietuvos
nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kiti įstatymai, taip pat
transliuotojams išduotos licencijos.
6.
Radijo, televizijos programoje ne rečiau kaip kartą per valandą turi būti
skelbiamas programą transliuojančios stoties arba retransliuojamos
programos pavadinimas. Jeigu radijo, televizijos stoties programa yra
trumpesnė nei valanda, programos pavadinimas skelbiamas programos
pabaigoje.
7.
Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi vietiniams
televizijos transliuotojams.
39
straipsnis. Reklama
1.
Reklama turi būti teisinga ir sąžininga. Reklamoje neturi būti žeminamas
žmogaus orumas, taip pat neturi būti diskriminuojama dėl rasės, lyties
ar tautybės, įžeidžiami religiniai jausmai ar politiniai įsitikinimai,
skatinamas sveikatai bei aplinkosaugai žalingas elgesys.
2.
Reklama neturi klaidinti ir kenkti vartotojui.
3.
Reklama, skirta nepilnamečiams arba ta, kuria naudojasi nepilnamečiai,
neturi kenkti jų interesams. Tokia reklama turi atitikti šiuos reikalavimus:
1)
neturi skatinti nepilnamečių, naudojantis jų nepatyrimu ir patiklumu,
pirkti gaminį ar rinktis paslaugą;
2)
neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių įtikinėti savo tėvus ar kitus
asmenis, kad šie nupirktų reklamuojamus gaminius
ar paslaugas;
3)
neturi formuoti vaikų nuomonės, kad tam tikrų paslaugų ar prekių
vartojimas suteiks jiems fizinį, psichologinį ar socialinį pranašumą
prieš bendraamžius;
4)
neturi be pagrindo rodyti nepilnamečių, atsidūrusių pavojingose
situacijose;
5)
piktnaudžiauti vaikų pasitikėjimu tėvais, globėjais (rūpintojais),
mokytojais ir kitais asmenimis.
4.
Reklamos užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos
turiniui, išskyrus pačių užsakomos reklamos turinį.
5.
Negalima naudoti paslėptos reklamos.
6.
Televizijos reklamoje ir teleparduotuvėje negalima naudoti pasąmonę
veikiančių technologijų.
7.
Tabako gaminių reklamos draudimus nustato Tabako kontrolės įstatymas.
8.
Alkoholinių gėrimų reklamos apribojimus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas.
9.
Visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus specialius leidinius ar
laidas, neleidžiama reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu šie įsigyjami
tik su receptu. Kitų vaistų ar gydymo vaistais reklama turi būti
lengvai atpažįstama ir turi perspėti apie galimą žalingą poveikį
neteisingai juos vartojant.
10.
Reikalavimai reklamai televizijos programose:
1)
reklama turi būti aiškiai atpažįstama, garsinėmis ir (ar) optinėmis
priemonėmis aiškiai atskirta nuo kitų programos dalių. Reklamos
intarpai neturi pažeisti televizijos laidų vientisumo bei vertės (turi
būti atsižvelgiama į jų natūralias pertraukas, trukmę bei pobūdį),
transliavimo teisių turėtojų ir transliuotojų sutartyse nustatytų sąlygų.
Reklama nelaikomi paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir
su šiais pranešimais susiję pagalbiniai elementai, taip pat
visuomeniniai skelbimai, kreipimaisi dėl labdaros ir kita nemokamai
transliuojama informacija;
2)
reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama religinių apeigų
transliacijų metu; reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama žinių
ir religinių laidų metu, jei jos trunka trumpiau negu 30 minučių;
reklamoje negali dalyvauti asmenys – reguliarių žinių laidų vedėjai;
3)
reklama ir (ar) teleparduotuvė netransliuojama politikos naujienų
laidose, vaikams skirtose bei dokumentinėse laidose, jeigu jos trunka
trumpiau negu 30 minučių;
4)
reklamos trukmė televizijos programose neturi viršyti 15 procentų
dienos transliavimo laiko. Reklamos trukmė gali būti padidinta iki 20
procentų dienos transliavimo laiko, jeigu transliuojama teleparduotuvė;
5)
reklamos ir (ar) teleparduotuvės per vieną transliavimo valandą negali
būti ilgiau kaip 12 minučių;
6)
televitrinų, transliuojamų kanalais, kurie nėra skirti išimtinai
teleparduotuvei, mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė
kaip 15 minučių. Per dieną gali būti parodytos ne daugiau kaip 8
televitrinos, kurių bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų. Jos turi
aiškiai skirtis nuo kitų laidų savo vaizdiniu bei garsiniu
apipavidalinimu;
7)
laidose, kurias sudaro atskiros dalys, taip pat per sporto ar kitų
renginių, kurių metu daromos pertraukos, transliacijas reklama ir (ar)
teleparduotuvė yra įterpiama tarp atskirų programos dalių arba
transliuojama minėtų renginių pertraukų metu;
8)
jei transliuojamų garso ir vaizdo kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar
televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines
programas ir dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės,
juos reklama gali pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių
kūrinių transliaciją pertraukti reklamos intarpu galima tik tais
atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė,
negu du ar daugiau ištisi 45 minučių tarpai;
9)
kai dėl reklamos pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos
šios dalies 7 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje
programoje turi praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;
10)
šios dalies 3, 4, 5, 6, 8 punktų nuostatos netaikomos toms televizijos
laidoms, kurios yra skirtos transliuoti tik nacionalinei teritorijai, taip
pat toms laidoms, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai negali priimti kitų
valstybių Europos Sąjungos narių gyventojai.
11.
Kaip laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų
reklamai, kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir
Konkurencijos taryba, bendradarbiaudamos su viešosios informacijos rengėjų
ir (ar) platintojų veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos
savitvarkos institucijomis.
12.
Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu
nustatyti papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos
institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.
13.
Už reklamai taikomų reikalavimų pažeidimus atsakoma įstatymų
nustatyta tvarka.
40
straipsnis. Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas
1.
Jeigu programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi
būti paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo
pavadinimą ar ženklą.
2.
Rėmėjas neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar
transliavimo laikui.
3.
Remiamose programose ar laidose neturi būti skatinimo parduoti, pirkti ar
nuomoti rėmėjo ar trečiosios šalies gaminių bei naudotis paslaugomis,
tuo tikslu remiamose laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos
gaminius ar paslaugas, išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose
intarpuose.
4.
Programų ar laidų negali
remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar) parduoti
tabako gaminius. Šis draudimas nustatomas Tabako kontrolės įstatymu.
5.
Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti
programas, nurodydami savo įmonės pavadinimą ar ženklą, bet negali
reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su
receptu.
6.
Negalima remti žinių ir aktualijų laidų.
41
straipsnis. Transliavimo kokybė
1.
Įrenginių, skirtų programoms transliuoti, kokybės priežiūra
atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.
2.
Transliuotojai turi garantuoti transliavimo kokybę pagal Lietuvos
Respublikos standartus.
Trečiasis
skirsnis
ŽURNALISTŲ, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ
IR PLATINTOJŲ PAREIGOS BEI ATSAKOMYBĖ
42
straipsnis. Žurnalistų pareigos
1.
Žurnalistų pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys.
2.
Žurnalistai turi:
1)
teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias;
2)
autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to
pageidauja šią informaciją jam pateikęs asmuo;
3)
nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, savininko ar jų paskirto
atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;
4)
vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais,
laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.
43
straipsnis. Pareiga teikti informaciją
1.
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai, valstybės ir
savivaldybių institucijos bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje
numatytoms viešosios informacijos rengėjų ir platintojų veiklos
reglamentavimo institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant
transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo institucijoms teikiama
informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų
komercine paslaptimi, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų
teisinės apsaugos įstatymo.
3.
Viešosios informacijos rengėjai ir platintojai turi teikti fiziniams ir
juridiniams asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus),
kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą ar
pakenkė jų teisėtiems interesams, ypač reputacijai. Prašymai teikti
informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) platintojams
pateikiami raštu. Už prašomos informacijos suteikimą viešosios
informacijos rengėjai ir (ar) platintojai gali imti mokestį, kurio dydis
negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.
44
straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika
1.
Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos
rengėjai, platintojai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir
leidėjų etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos
rezoliucija “Dėl žurnalistinės etikos”, taip pat Lietuvos
Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios
informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.
2.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą tvirtina, keičia ar
pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, kurį
šaukia Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo
ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija,
Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga,
Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos
nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos
Lietuvos skyrius.
3.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prižiūri, kaip viešosios
informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai laikosi profesinės
etikos normų.
45
straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas
1.
Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) platintojai privalo paneigti
paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio
asmens garbę ir orumą ar pakenkė teisėtiems juridinio asmens
interesams, ypač jo reputacijai.
2.
Reikalavimas paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios
informacijos rengėjui ar platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius
nuo reikalaujamos paneigti informacijos paskelbimo. Reikalavime paneigti
turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės,
kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina
asmens garbę ir orumą. Paneigimus, neatitinkančius šios nuostatos
reikalavimų, taip pat tais atvejais, kai reikalaujama paneigti paskelbtą
informaciją ne dėl jos esmės ar reikalaujama paskelbti paneigimą,
kurio dydis ir forma viršija šio straipsnio 3 dalyje nurodytus
reikalavimus paskelbtos informacijos paneigimui, viešosios informacijos
rengėjas skelbia savo nuožiūra.
3.
Viešosios informacijos rengėjas ar platintojas, gavęs argumentuotą
reikalavimą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią
asmens garbę ir orumą informaciją, privalo nemokamai paskelbti paneigimą
be komentarų, toje pačioje vietoje ir tolygaus dydžio bei tokia pat
forma viename artimiausių savo spaudos leidinių, televizijos, radijo
laidų ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje buvo
paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti asmens garbę ir orumą
informacija. Vėlesnis paneigimas neatleidžia viešosios informacijos
rengėjo nuo atsakomybės.
4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir
tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ar platintojas savo
noru paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios
asmens garbę ir orumą ar kenkiančios jo teisėtiems interesams,
paneigimą ir atsiprašo asmens.