Vytauto Didžiojo karo muziejus

PROJEKTAS „ŠALIAI IR ŽMOGUI PAŽINTI“

Projektas skirtas apžvelgti Lietuvos valstybingumo vystimosi kelią. Šiam tikslui įgyvendinti projekto dalyviai pasirinko didikų Radvilų giminės istoriją, nagrinėjo jų nuopelnus Lietuvai, tautos ir žmogaus vaidmenį istorijoje. Projekto metu vyko edukacinės programos, buvo skaitomos paskaitos, mokiniai dirbo su muziejų, archyvų medžiaga, lankėsi istorinėse vietose. Dalyviai ugdė savo gebėjimus vertinti faktus ir nagrinėti istorinę medžiagą, analizuoti istorinius dokumentus. Teoriniai ir praktiniai užsiėmimai vyko Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėse ir fonduose. Mokiniai išmoko dirbti su istoriniais šaltiniais, archeologiniais radiniais, išsiugdė kolektyvinio darbo gebėjimus, įgytas žinias perteikė vaidybine forma.

Projekto metu vyko kultūrinės-pažintinės edukacinės programos:

• Programa, skirta renginiui „Muziejų naktis“ ( Vytauto Didžiojo karo muziejuje);

• Vaidybinė kompozicija „Didikai Radvilos ir jų nuopelnai LDK“ (Vytauto Didžiojo karo muziejuje);

• Vaidybinė kompozicija „Didikai Radvilos ir jų nuopelnai LDK“( Raudondvario pilyje);

• Pažintinė programa „Radvilų giminės atminimas ir įamžinimas Lietuvos kariuomenėje“ (Ruklos Jonušo Radvilos mokomajame pulke);

• Vaidybinė kompozicija „Didikai Radvilos ir jų nuopelnai LDK“( Kauno pilyje);

• Konferencija „Projekto vykdymas: patirtis ir problemos“ Kauno karininkų ramovėje (su edukacinės programos pristatymu).

Taip pat buvo skaitomos paskaitos:

• „Paveldo išsaugojimas Vytauto Didžiojo karo muziejuje“;

• „Barbora Radvilaitė“ (V. Sapjanskienė).

Radvilų giminė – viena garsiausių ir įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių. Šios giminės atstovai aktyviai dalyvavo Lietuvos valstybės politiniame ir kultūriniame gyvenime. Radvilų giminė garsi karaliene, kardinolu, 3 vyskupais, 22 ministrais, 37 vaivadomis, keliais karo vadais ir daugybę kitų pareigūnų. Keletą amžių iš kartos į kartą Radvilų giminė gausino savo turtus, darė įtaką valstybės gyvenimui, vadinosi garbingu kunigaikščių titulu, giminiavosi su karūnuotais valdovais. Talentingi karvedžiai ir politikai, didieji savo krašto patriotai, XVI–XVII a. Radvilos aktyviai gynė LDK savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo Lenkijos ponų, garsėjo kaip literatūros bei menų globėjai, bažnyčių fundatoriai, rūpinosi amatais ir prekyba, LDK archyvais.
Radvilos iškilo XVI a. ir vyravo iki XVII a. II p. Ši giminė kilusi iš Astikų, kurių senoji tėviškė buvo apie Kernavę, bet palaipsniui išsiplėtė. Baroko epochoje Radvilų giminę sudarė dvi šakos: Biržų-Dubingių (kilusi iš Mikalojaus Radvilos Rudojo) ir Nesvyžiaus, (kilusi iš Mikalojaus Radvilos Juodojo). Iki mūsų dienų išliko tik Nesvyžiaus šakos palikuonių, gyvenančių Vakarų Europos šalyse.
Daug istorinės medžiagos apie Radvilas sukaupta Vytauto Didžiojo karo muziejuje: graviūrų, dokumentų, batalinių scenų paveikslų, to laikotarpio ginklų. Vytauto Didžiojo karo muziejaus parengta edukacinė programa – kostiuminė, teatralizuota, šventinė. Tokios programos muziejuje parodyti kasdien neturime galimybės Ji per daug statiška, nes judėjimo laisvę kausto maža erdvė muziejaus ekspozicijos salėje, ir daug žiūrovų. Ypač sunku atlikti Renesanso epochos šokį, todėl apsiribojome viena šokėjų pora.
Stengėmės pajausti ir atkurti renesanso perėjimą į baroką, europėjimo epochos dvasią, suprasti šimtmečiais nuo mūsų nutolusį gyvenimą.
Programos atlikėjai, Kauno jaunųjų turistų centro gidų mokyklos mokiniai, apsirengę istoriniais Barboros Radvilaitės, Žygimanto Augusto, Jonušo Radvilos, Kotrynos Radvilienės, kario ir riterio, rūmų damų kostiumais, pirmuoju asmeniu pasakoja mums apie XVI–XVII a. aktualijas ir „savo“ nuveiktus darbus. Programos atlikėjai greitai išmoko sudėtingą tekstą, kurį taria su „savo luomui“deramu orumu, maniera, moka bendrauti su auditorija. Manau, kad ir programos kūrėjai ir jos atlikėjai patyrė malonų ieškojimo ir atradimo džiaugsmą, pateikė gražų ir prasmingą reginį kitiems.

Projekto rengėjai
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Kauno jaunųjų turistų centras.

Projekto dalyviai
J. Dobkevičiaus, Julijanavos, Atžalyno, Palemono, Sargėnų, Jonučių, Kalniečių, Milikonių vidurinių mokyklų, VDU „Rasos“, S. Dariaus ir S. Girėno, „Aušros“, Šv. Mato gimnazijų mokiniai.

Edukacinė programa „Kaip senovėje kariauta“
Programa supažindina mokinius su XIII–XV a. karybos istorija.
Programa skirta V–VII kl. mokiniams, susipažinusiems su Lietuvos valstybės susidarymo istorija, pagal mokyklinę istorijos kurso programą turintiems žinių apie kovas su kryžiuočiais ir kitais priešais (programa gali būti pritaikyta ir žemesnių klasių mokiniams).
Programos tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi savo tautos istorija, supažindinti su karybos istorijos fragmentais, pereiti nuo pasyvių prie aktyvių muziejinio mokomojo darbo formų, pasitelkus netradicinius mokymo ir mokymosi būdus, padėti perprasti mokomąją medžiagą, stiprinti muziejaus ir jaunojo lankytojo ryšius, ugdyti pilietiškumą ir tautiškumą.
Užsiėmime mokiniai pagilins bendrąsias istorijos žinias, sužinos pagrindinius XIII–XV a. ginklus ir karybos ypatybes, supras, kad nebylius muziejaus eksponatus (turint papildomų žinių) galima ir „prakalbinti“. Mokiniams, sėkmingai atlikusiems edukacines užduotis, pabaigoje įteikiami Jaunojo riterio mokyklos baigimo pažymėjimai.
Programą parengė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos skyrius.

Trumpas programos aprašymas
Pagrindinė edukacinės programos tema – karas ir su juo susiję dalykai: žymiausi karvedžiai, mūšiai ir jų reikšmė mūsų valstybės istorijai, ginkluotė, gynybos ir puolimo taktika, kario buitis ir kasdienybė.
Edukacinę pamoką užsisakiusiems mokytojams iš anksto pateikiami edukacinės programos klausimai ir atsakymai, todėl mokiniai į muziejų turėtų atvykti pasiskirstę užduotis. Pateikiamų klausimų ir užduočių pavyzdžiai: kokius žinote žymiausius XIII–XV a. mūšius, karvedžius, kas buvo Lietuvos karalius, kas vadovavo Žalgirio mūšiui? Surasti paveiksluose, ekspozicijos stenduose ginklus, naudotus viename ar kitame mūšyje, atpažinti istorines asmenybes.
Muziejaus LDK laikotarpio ekspozicijos salėje mokinių laukia edukacinės programos vedėjai: istoriniais drabužiais apsirengę kariai (vyresniųjų klasių mokiniai) arba muziejininkai. Jie pristato viduramžių karybos istoriją, pateikia daugybę klausimų ir kartu su mokiniais ieško atsakymų: kiek sveria riterio šarvai, iš ko buvo gaminamas parakas, kuo senovėje maitinosi kariai, kiek per dieną nukeliaudavo raitas ir pėsčias karys? Programos vedėjai pateikia užduotis, diskutuoja, pasakoja ir rodo pasitelkdami muziejaus ekspozicijoje esančią medžiagą: Saulės, Durbės, Žalgirio mūšių paveikslus, Kauno pilies maketą, autentiškus ginklus ir jų kopijas.
Mokiniams leidžiama apsivilkti šarvinius marškinius, užsidėti šalmą, pakilnoti ginklus ar jų kopijas.

XIII–XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos bruožai
Lietuviai nuo seno garsėjo kaip karinga tauta. Karas buvo vienas pagrindinių XIII–XV a. lietuvių vyrų užsiėmimų, svarbiausia jų prievolė. XII a. pabaigoje prasidėjo lietuvių karo žygiai į kaimynines latvių, estų, slavų žemes. Dažniausiai jie būdavo rengiami žiemą, kai užšaldavo upės ir ežerai, nes kelių ir tiltų nebuvo.
Besikuriančiai valstybei ypač svarbu buvo savos teritorijos gynyba, nes XIII a. pr. šalį ima puldinėti Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinai, slavai, totoriai. Pradedama kurti gynybinė pilių sistema. To meto pilys daugiausia buvo medinės, todėl priešai jas lengviau sugriaudavo ir padegdavo nei mūrines. Jau nuo XIII a. lietuvių kariai buvo skirstomi į raitelius ir pėstininkus. Karių kūnus saugojo šarviniai grandininiai marškiniai, vadinamieji žieduočiai, kurie buvo gana sunkūs (svėrė iki 10 kg), storos odos ar milo palaidinės, šalmai ir skydai. Buvo naudojami šaltieji ginklai (ietys, geležimi kaustytos medinės buožės-kuokos, peiliai-durklai, kovos kirviai, dviašmeniai kalavijai, alebardos) ir svaidomieji ginklai (lankai su strėlėmis ir arbaletai). Lietuvių ginklus priešai vertino kaip gerą grobį. 1382 m. lietuvių kariuomenė pirmą kartą panaudojo artileriją – bombardas. XIV a. pabūklai buvo liejami iš geležies arba žalvario.
Lietuvoje parakas pradėtas naudoti XIV a. Viduramžiais lietuviai pasiekė puikių pergalių. Žinomiausi laimėti mūšiai: Saulės (1236 m.), Durbės (1260 m.), Mėlynųjų vandenų (1363 m.), Žalgirio (1410 m.). Garsiausi karvedžiai: Vykintas, Traidenis, Algirdas, Vytautas. Metams bėgant lietuvių ginklai nuolat tobulėjo.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus informacija ir nuotraukos