„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Nauji muziejai, ekspozicijos
Trakų Salos pilies
iždinėje – juvelyriniai dirbiniai ir buities apyvokos reikmenys, puošti
monetomis
Irena SENULIENĖ
Trakų istorijos muziejus
|
Taikomosios dailės dirbiniai
dekoruoti monetomis ir medaliais Trakų Salos pilies iždinės
ekspozicijoje. V. Neliubino nuotr.
|
|
Ekspozicijos Trakų Salos pilies
iždinėje fragmentas. V. Neliubino nuotr.
|
|
Bokalas. Klaipėda, 1727 m. V.
Neliubino nuotr.
|
Rrakų istorijos muziejus 2003 m.,
minėdamas 55 metų sukaktį, atidarė naują ekspozicijos salę. Ji įrengta
buvusioje Trakų Salos pilies iždinėje, kur jau yra dvi monetų lobių
ekspozicinės salės. Ši salė (apie 40 kv. m.) įrengta muziejaus lėšomis.
Lankytojų dėmesiui salės grindyse
paliktas po stiklu apšviestas originalios XIV a. pab. – XV a. pr. ąslos
fragmentas. Ekspozicinę įrangą – 11 vitrinų su šviesolaidiniu apšvietimu
pagamino firma „Standex sistemos“.
2000 metais Trakų istorijos
muziejus įrengė parodą „Monetos ir medaliai juvelyrikoje bei buityje“ ir
išleido šios parodos katalogą. Juvelyrikos dirbiniai ir buities apyvokos
reikmenys, puošti monetomis, svarbus tyrinėjimo objektas tiek
dailėtyrininkams, tiek istorikams. Pagal monetų pritaikymo papuošalams
pobūdį ir panaudojimo aplinkybes gauname duomenų apie ekonomines,
politines, net ideologines tiriamo istorinio laikotarpio sąlygas.
Paskatinti lankytojų susidomėjimo šia paroda, muziejaus darbuotojai
nusprendė įrengti ir ekspozicinę salę, kurioje pateikti 35 eksponatai –
nuo papuošalų iki buities reikmenų ir taikomosios dailės dirbinių,
dekoruotų monetomis ir medaliais. Iš jų 32 eksponatai yra iš Trakų
istorijos muziejaus rinkinių, vienas eksponatas deponuotas iš Vytauto
Didžiojo karo muziejaus ir du eksponatai – iš privačių kolekcijų.
Masinė monetų kalyba antikiniame
pasaulyje pradėta Romos imperijos laikais (III a. pr. Kr.- Va. po Kr.).
Puošnias, dideles romėnų monetas noriai naudojo barbarų – keltų,
germanų, ilyrų, dakų, slavų gentys tiek kaupimui, tiek primityviausiems
prekių mainams, tiek ir papuošalams. Nors Lietuvoje įkapėse ir lobiuose
rasta nemažai romėniškų monetų, paprotys jas perdaryti į papuošalus
nebuvo labai paplitęs.
Viduramžiais, ypač Renesanso
epochoje (XV a.), buvo garbinama antikinė, pirmiausia Romos imperijos,
praeitis. Romėniškos monetos ir medalionai bei padidintos jų kopijos
montuotos į puošnius renesansinius rėmus su brangiais akmenimis,
nešiotos kaip ordinai su grandine, dėtos į apyrankes, žiedus, diržų
sagtis, vazas, poterus, stalo indus. XVIII a. visoje Europoje didikai ir
bajorai ceremonialiniams indams ir papuošalams naudojo medalius, kartais
progines monetas, skirtas žymiausiems valstybės gyvenimo įvykiams. Tam
naudoti tik taurieji metalai – auksas, sidabras, puošybai – pusbrangiai
akmenys, kartais stiklas ir krištolas. Dirbiniai, pažymėti auksakalių
dirbtuvių ir meistrų įspaudais, tapo renesanso, manierizmo, baroko,
rokoko stilių šedevrais. Puošti monetomis bokalus ir taures itin
populiaru buvo tarp Hanzos sąjungos miestų laivų kapitonų ir turtingų
pirklių. Įvairių šalių taleriai bokale rodė, kiek šalių apkeliauta ir su
kokiais kraštais palaikomi prekybiniai ryšiai. Iš Hanzos sąjungos miestų
paprotys paplito į kitus Baltijos jūros uostus: Klaipėdą, Gdanską ir kt.
XVIII a. pab. – XIX a. monetų
pritaikymas puošybai tapo prieinamas ir miestelėnams, tik čia sidabro, o
kartais ir alavo dirbiniams puošti buvo naudojamos ne tik proginės,
didelių nominalų, pilnavertės monetos, bet ir apyvartiniai žemos prabos
biloniniai ar net variniai pinigai.
XVI – XIX a. monetos naudotos
puošybai ir propagandiniais, ir patriotiniais tikslais.Vokietijos
valstybėlių neturtingi magistratai, neįgalintys užsakyti originalių
medalių ar prizų, savo krašto monetas pritaikydavo taurėms – sporto
prizams, kuriais buvo apdovanojami jojikai, šauliai, t. p. žmonės
pasižymėję gaisro metu. 1831 m. sukilimo monetas montuodavo į taures bei
taureles, kurios gana aukšto meninio lygio, bet neturi jas pagaminusio
meistro ar dirbtuvių įspaudo. Tokių suvenyrų gamyba ir saugojimas rusų
okupacinės valdžios metais buvo baudžiamas kalėjimu ar katorgos darbais.
Trūkstant retų nominalų monetų ir esant didelei jų paklausai,
taikomojoje dailėje po 1838 m. buvo plačiai naudojamas rusų chemiko
R.Jakobio išradimas – galvanoplastika.
Tarpukario Lietuvoje mažo nominalo
carinės Rusijos monetos buvo naudojamos apyrankėms, kišeninių laikrodžių
grandinėlėms verti, didesnės pusrublio ir rublio monetos montuotos į
tabokines, žiebtuvėlius. Tik pavieniai mėgėjai tabokines, žiebtuvėlius,
kišeninių laikrodžių dangtelius puošdavo puošniomis patriotinėmis 5 ir
10 litų monetomis su J.Basanavičiaus ar Vytauto Didžiojo profiliais.
Nūdienos juvelyrai pagal šiuolaikinį dizainą komponuoja senovinių monetų
ir medalių kopijas. Tokiais dirbiniais, kaip suvenyrais, apdovanojami
užsienio šalių atstovai per tarpvalstybinius vizitus.
In the Treasury of the
Trakai Island Castle –
Jewelry and the Items of Householding, Decorated with Coins
Irena SENULIENĖ
Trakai Historical Museum
Trakai Historical Museum has
opened new expositional hall in summer, 2003. It is arranged in the
former Treasury of the Trakai Island Castle on the based on the
exhibition of 2002 „Coins and Medals in Jewelers Works and
Householding“. Jewelry and the Items of Householding, Decorated with
Coins is an important subject of research for arts researchers and
historians.
According to the application of
the coins to the decorations and the items of household, they receive
the data about economic, political, even ideological conditions of the
historical periods, they do researches about. There are 35 exhibits in
the exposition: from decorations items of the household and works of
applied art, decorated with coins and medals.
Contact: Irena Senulienė
Trakai Historical Museum
4 Kęstučio str., LT-4050
Trakai.
Tel.: (+370) 528 58241, (+370)
528 58240.
E-mail: irena.s@xxx.lt ,
trakai.museum@is.lt