<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3

 

Nauji muziejai, ekspozicijos

 

Trakų Salos pilies iždinėje – juvelyriniai dirbiniai ir buities apyvokos reikmenys, puošti monetomis

 

Irena SENULIENĖ

Trakų istorijos muziejus

 

Taikomosios dailės dirbiniai dekoruoti monetomis ir medaliais Trakų Salos pilies iždinės ekspozicijoje. V. Neliubino nuotr.

Ekspozicijos Trakų Salos pilies iždinėje fragmentas. V. Neliubino nuotr.

Bokalas. Klaipėda, 1727 m. V. Neliubino nuotr.

Rrakų istorijos muziejus 2003 m., minėdamas 55 metų sukaktį, atidarė naują ekspozicijos salę. Ji įrengta buvusioje Trakų Salos pilies iždinėje, kur jau yra dvi monetų lobių ekspozicinės salės. Ši salė (apie 40 kv. m.) įrengta muziejaus lėšomis.

Lankytojų dėmesiui salės grindyse paliktas po stiklu apšviestas originalios XIV a. pab. – XV a. pr. ąslos fragmentas. Ekspozicinę įrangą – 11 vitrinų su šviesolaidiniu apšvietimu pagamino firma „Standex sistemos“.

2000 metais Trakų istorijos muziejus įrengė parodą „Monetos ir medaliai juvelyrikoje bei buityje“ ir išleido šios parodos katalogą. Juvelyrikos dirbiniai ir buities apyvokos reikmenys, puošti monetomis, svarbus tyrinėjimo objektas tiek dailėtyrininkams, tiek istorikams. Pagal monetų pritaikymo papuošalams pobūdį ir panaudojimo aplinkybes gauname duomenų apie ekonomines, politines, net ideologines tiriamo istorinio laikotarpio sąlygas. Paskatinti lankytojų susidomėjimo šia paroda, muziejaus darbuotojai nusprendė įrengti ir ekspozicinę salę, kurioje pateikti 35 eksponatai – nuo papuošalų iki buities reikmenų ir taikomosios dailės dirbinių, dekoruotų monetomis ir medaliais. Iš jų 32 eksponatai yra iš Trakų istorijos muziejaus rinkinių, vienas eksponatas deponuotas iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir du eksponatai – iš privačių kolekcijų.

Masinė monetų kalyba antikiniame pasaulyje pradėta Romos imperijos laikais (III a. pr. Kr.- Va. po Kr.). Puošnias, dideles romėnų monetas noriai naudojo barbarų – keltų, germanų, ilyrų, dakų, slavų gentys tiek kaupimui, tiek primityviausiems prekių mainams, tiek ir papuošalams. Nors Lietuvoje įkapėse ir lobiuose rasta nemažai romėniškų monetų, paprotys jas perdaryti į papuošalus nebuvo labai paplitęs.

Viduramžiais, ypač Renesanso epochoje (XV a.), buvo garbinama antikinė, pirmiausia  Romos imperijos, praeitis. Romėniškos monetos ir medalionai bei padidintos jų kopijos montuotos į puošnius renesansinius rėmus su brangiais akmenimis, nešiotos kaip ordinai su grandine, dėtos į apyrankes, žiedus, diržų sagtis, vazas, poterus, stalo indus. XVIII a. visoje Europoje didikai ir bajorai ceremonialiniams indams ir papuošalams naudojo medalius, kartais progines monetas, skirtas žymiausiems valstybės gyvenimo įvykiams. Tam naudoti tik taurieji metalai – auksas, sidabras, puošybai – pusbrangiai akmenys, kartais stiklas ir krištolas. Dirbiniai, pažymėti auksakalių dirbtuvių ir meistrų įspaudais, tapo renesanso, manierizmo, baroko, rokoko stilių šedevrais. Puošti monetomis bokalus ir taures itin populiaru buvo tarp Hanzos sąjungos miestų laivų kapitonų ir turtingų pirklių. Įvairių šalių taleriai bokale rodė, kiek šalių apkeliauta ir su kokiais kraštais palaikomi prekybiniai ryšiai. Iš Hanzos sąjungos miestų paprotys paplito į kitus Baltijos jūros uostus: Klaipėdą, Gdanską ir kt.

XVIII a. pab. – XIX a. monetų pritaikymas puošybai tapo prieinamas ir miestelėnams, tik čia sidabro, o kartais ir alavo dirbiniams puošti buvo naudojamos ne tik proginės, didelių nominalų, pilnavertės monetos, bet ir apyvartiniai žemos prabos biloniniai ar net variniai pinigai.

XVI – XIX a. monetos naudotos puošybai ir propagandiniais, ir patriotiniais tikslais.Vokietijos valstybėlių neturtingi magistratai, neįgalintys užsakyti originalių medalių ar prizų, savo krašto monetas pritaikydavo taurėms – sporto prizams, kuriais buvo apdovanojami jojikai, šauliai, t. p. žmonės pasižymėję gaisro metu. 1831 m. sukilimo monetas montuodavo į taures bei taureles, kurios gana aukšto meninio lygio, bet neturi jas pagaminusio meistro ar dirbtuvių įspaudo. Tokių suvenyrų gamyba ir saugojimas rusų okupacinės valdžios metais buvo baudžiamas kalėjimu ar katorgos darbais. Trūkstant retų nominalų monetų ir esant didelei jų paklausai, taikomojoje dailėje po 1838 m. buvo plačiai naudojamas rusų chemiko R.Jakobio išradimas – galvanoplastika.

Tarpukario Lietuvoje mažo nominalo carinės Rusijos monetos buvo naudojamos apyrankėms, kišeninių laikrodžių grandinėlėms verti, didesnės pusrublio ir rublio monetos montuotos į tabokines, žiebtuvėlius. Tik pavieniai mėgėjai tabokines, žiebtuvėlius, kišeninių laikrodžių dangtelius puošdavo puošniomis patriotinėmis 5 ir 10 litų monetomis su J.Basanavičiaus ar Vytauto Didžiojo profiliais. Nūdienos juvelyrai pagal šiuolaikinį dizainą komponuoja senovinių monetų ir medalių kopijas. Tokiais dirbiniais, kaip suvenyrais, apdovanojami užsienio šalių atstovai per tarpvalstybinius vizitus.

 

In the Treasury of the Trakai Island Castle – Jewelry and the Items of Householding, Decorated with Coins

 

Irena SENULIENĖ

Trakai Historical Museum

 

Trakai Historical Museum has opened new expositional hall in summer, 2003. It is arranged in the former Treasury of the Trakai Island Castle on the based on the exhibition of 2002 „Coins and Medals in Jewelers Works and Householding“. Jewelry and the Items of Householding, Decorated with Coins is an important subject of research for arts researchers and historians.

According to the application of the coins to the decorations and the items of household, they receive the data about economic, political, even ideological conditions of the historical periods, they do researches about. There are 35 exhibits in the exposition: from decorations items of the household and works of applied art, decorated with coins and medals.

 

Contact: Irena Senulienė

Trakai Historical Museum

4 Kęstučio str., LT-4050 Trakai.

Tel.: (+370) 528 58241, (+370) 528 58240.

E-mail: irena.s@xxx.lt , trakai.museum@is.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13