„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Parodų salėse
Paroda „Japoniškos
lėlės“
Pagal Japonijos fondo medžiagą
parengė Skaistis MIKULIONIS.
|
Naka-yoshi. Geri draugai
|
|
Maruta-asobi. Žaidimas
ant rastų
|
|
Doshin. Vaikystės dvasios
lėlė
|
|
Goyo-utsushi
Ichimatsu-ningyo. Vaikų lėlė |
Japonijos fondas, Japonijos
ambasada ir Lietuvos dailės muziejus 2003 metais Radvilų rūmuose
Vilniuje ir Klaipėdos paveikslų galerijoje surengė nepaprasto vaikų ir
suaugusių žiūrovų dėmesio sulaukusią parodą „Japoniškos lėlės“. Tai
japoniškų parodų ciklo pabaiga. Jų būta įvairių. Pristatyta šiuolaikinė
Japonijos architektūra, senieji amatai, tradicinės medžio graviūros.
Japonija, kartais vadinama lėlių
šalimi, garsėja didele lėlių įvairove. Jos gaminamos ir skiriamos
įvairiems tikslams. Viena svarbiausių šios įvairovės ir populiarumo
ištakų yra Hina Matsuri (Lėlių šventė) bei kitos senos tradicijos. Per
daugelį amžių jos virto savita lėlių kultūra. Šiuo metu lėlės taip
ištobulėjo, kad tapo ne vien vaikų žaislais. Jas pradėta eksponuoti ir
vertinti kaip meno kūrinius. Vėliau didžiulę lėlių įvairovę praturtino
pagrindiniai populiarios noh ir kabuki dramos charakteriai bei kitos
tradicinio folkloro ir literatūros temos. Netgi šiandien daugybė žmonių
perka ir vertina japoniškas tradicinio stiliaus lėles, kurias tebegamina
sumanūs meistrai, naudodami tradicinę lėlių gamybos techniką.
Iš daugybės japoniškų lėlių
Japomijos fondas parodai atrinko reprezentacinių įvairių žanrų
pavyzdžių. Tikimės, kad šie darbai padėjo žiūrovui giliau įvertinti
japoniškų lėlių grožį ir dvasią.
Hina šventės lėlės skirtos
kasmetinei kovo 3 dienos šventei. Ją švenčia šeimos su dukromis. Šis
gražus tradicinis paprotys gyvuoja jau tūkstantį metų. Tą dieną
kiekviena šeima keletą Hina lėlių atrenka ekspozicijai, išdėstydama jas
poromis kaip jų maldos ženklą jaunų dukterų laimei.
Berniukų šventė, prilygstanti Hina
Matsuri šventei kovo 3 dieną, yra vadinama Tango no Sekku arba tiesiog
Berniukų švente. Ji vyksta gegužės 5 dieną. Šeimos su sūnumis eksponuoja
dailius miniatiūrinius ginklų komplektus ir kostiumuotų karių figūras,
melsdamos, kad jų sūnūs užaugtų stiprūs ir sveiki. Uijin: Mokusei
dan-Kazari – pirmojo mūšio rikiuotės tvarka. Lėlės išdėstomos medinėse
lentynose. Momotaro lėlė yra linksmas jaunuolis, gimęs iš persiko
(momo). Jis yra žymiausias japoniškų vaikiškų pasakų narsuolis,
garsėjantis drąsiais žygdarbiais prieš milžinus žmogėdras, kurie neša
žmonijai nelaimes. Išmintingas generolas-lėlė simbolizuoja garsų japonų
didvyrį Toyotomi Hideyoshi (1537-98), kuris savo žygdarbiais iškovojo
tautai taiką po visą amžių trukusio karo. Doshin – vaikystės dvasios
lėlė vaizduoja jauną narsų karžygį prieš jam išvykstant į mūšį.
Drabužiai, kuriuos ji dėvi, simbolizuoja tvirtus augančius berniukus,
puošiamus per Berniukų šventę gegužės 5 dieną.
Noh teatras, kurio istorija siekia
Muromachi laikus (1400-1600), yra viena pagrindinių Japonijos tradicinių
meno formų. Noh teatro aktoriai dėvi kaukes ir keičia kostiumų siluetą.
Shojo vardu vadinamas paslaptingas, jūros gelmėse gyvenantis dievas,
kuris dovanoja bedugnes statinaites vyno, tuo pagerbdamas jaunuolius –
pamaldžius sūnus. Šiuo vardu yra pavadinta ir garsi, šventinėmis
progomis statoma pjesė. Aktorių plaukai, kaukės ir drabužiai yra
raudonos spalvos. Dangiškoji mergelė Hagoromo nusileidžia iš dangaus į
pajūrį gražią pavasario dieną. Ji dėvi dailų kostiumą, vadinamą
hagoromo, kurį vėl apsivelka kildama į dangaus karalystę, dainuodama ir
šokdama. Ši Noh pjesė yra paremta populiaria legenda.
Eksponuotos lėlės ir iš kitų
garsių Kabukio scenų. Shibaraku lėlė vaizduoja Shibaraku herojų iš labai
garsios pjesės kabukio teatre. Ketindamas apginti paprastus žmones nuo
niekšų bauginimų, herojus pasirodo scenoje ir sušunka: shibaraku
(minutėlę!). Herojaus jėgą perteikia įmantri šukuosena, kostiumas ir
kardas. Ren-Jishi lėlės įkvėpėjas yra garsus kabukio šokis, kurį atlieka
narsuoliai liūtas su liūtuku, gyvenantys aukštai kalnuose.
Laikmečio lėlės tikroviškai
vaizduoja įvairių istorinių laikotarpių kostiumus ir papročius.
Ocho e-maki – Imperatoriaus dvaro
spalvoti ritinėliai-lėlė dėvi puošnų tradicinį japoniško dvaro apdarą,
kurio istorija siekia daugiau kaip tūkstantį metų. Vyriška karūnuota
lėlė vilki sumach – dažytą vatinio kimono, kurį imperatorius apsivelka
oficialiomis progomis. Moteriška lėlė dėvi oficialų daugiasluoksnį
kimono (Juni-hitoe), o jos o – suberakshi stiliaus surišti plaukai
krenta ant pečių. Jurakudtei buvo ištaigingi rūmai, kuriuos Momoyama
laikais (XVI a.) pastatė Toyotomi Hideyoshi Kiote. Lėlė vaizduoja šiuose
rūmuose gyvenančią kilmingą damą. Mamoyama laikai garsėjo menais ir
amatais. Moteriški drabužiai irgi buvo labai puošnūs.
Kioto lėlės tai Kiote, tradicijų
mieste, pagamintos lėlės. Jų kostiumai išsiuvinėti ypatingai dailiais
raštais. Hanakage – žiedų pavėsyje – Kyo ningyo vardu vadinamos iš Kioto
kilusios lėlės. Jos yra tradicinių formų ir pasižymi įmantriais
pavidalais bei puošniai išsiuvinėtais kostiumais. Ši lėlė vaizduoja
gražią stovinčią moterį. Oyama Ningyo – jaunas moteris vaizduojančios
lėlės – rodo japonų stilius ir madas, ypač jų šukuosenas ir puošnius
kostiumus. Oyama ningyo vardu vadinamos japoniškos lėlės, sukurtos pagal
moteriškus charakterius, sutinkamus kabukio pjesėse arba kasdienį moterų
gyvenimą atspindinčiose scenose. Ši lėlė vaizduoja jauną elegantišką
moterį, atliekančią Koto instrumentu garsų Rokudan. 13 stygų muzikinis
instrumentas citra, vadinamas koto vardu nuo antikos laikų yra siejamas
su kilmingomis damomis. Žodžiu maiko yra vadinamos jaunos Kioto moterys,
šokančios banketuose ir šventinėmis progomis. Jų kostiumai pasižymi
originaliomis detalėmis, pavyzdžiui, ilga kabančia Obi juosta ir
medinėmis Koppori klumpėmis. Shamisen garsas, lėlė vaizduojanti geišą –
moterį, linksminančią svečius banketuose dainomis ir šokiais. Jos graži
poza, rankose laiko tristygę fleitą, kurią naudoja kaip muzikinį
akompanimentą.
Medinės lėlės, vilkinčios kimono.
Techninis terminas kimekomi reiškia aprengti lėlę, apklijuojant ją
spalvota medžiaga. Kimekomi ningyo nusako ypatingos japoniškos lėlės
tipą, kai medžiagos gabalėlis įterptas į išraižytą medinį kūną atstoja
lėlės apdarą. Ši lėlė vaizduoja kilmingą senovės laikų princesę,
žaidžiančią Kai-awase žaidimą. Šio aristokratiško žaidimo esmė yra
surasti jūros moliusko ar kitų kriauklių (Kai) poras su išraižytais
paveikslėliais ar eilėraščiais. Utsuho-bina – princą ir princesę
vaizduojanti lėlių pora, paremta japoniškų pasakų rinkiniu „Utsubo
monogatari“.
Medinės Hakata lėlės gaminamos
Kyusyu Hakatos rajone. Jos žavi ypatingu spalvingumu. Hakata lėlės yra
daromos išdeginant suformuotus modelius.Jos yra gražiausios japoniškos
medinės lėlės. Lėlė Yokuzuna vaizduoja žymiausią Japonijos nacionalinės
sporto šakos sumo imtynininką, kai jis įeina į areną, vilkėdamas
sportinį drabužį. Utatane – trumpo miego lėlė išraiškingai vaizduoja
jauną motiną, mylinčiu žvilgsniu žiūrinčią į miegantį kūdikį ant rankų.
Aki no hi (Rudens saulė). Tori-awase (gaidžių peštynės). Šiuo vardu
vadinama sena gaidžių peštynių ceremonija, atliekama Japonijos
imperatoriškame dvare kiekvienų metų trečio mėnesio trečią dieną pagal
mėnulio kalendorių. Ši lėlė vaizduoja mielą vaikelį, laikantį peštynių
gaidį.
Ichimatsu lėlės, tai vaikų lėlės,
tikroviškai vaizduojančios japonų vaikus. Seniau Ichimatsu lėlės buvo
tik vaikų žaislai. Populiariausios iš jų šiandien vaizduoja oficialius
drabužius dėvinčias mergaites. Tokios lėlės suvaidino svarbų vaidmenį,
plėtojant tarptautinius diplomatinius santykius – jos buvo pradėtos
dovanoti garbingiems užsienio svečiams. Eksponuojama garsaus lėlių
meistro, kuriam buvo suteiktas gyvojo nacionalinio lobio titulas,
velionio Hirata Goyo darbo lėlės kopija.
Japonijos papročius vaizduojančios
lėlės yra Maruta-asobi – žaidimas ant rąstų. Jį žaidžiančių tvirtų
berniukų veidai kupini ryžto. Žaidimo tikslas yra nustumti vienas kitą
nuo rąsto, jiems stengiantis pereiti į kitą rąsto galą. Naka-yoshi –
geri draugai. Tai jaudinanti scena, vaizduojanti laimingai žaidžiančius
vaikus – berniuką ir mergaitę. Berniukas laiko aitvarą, o mergaitė būgno
lazdelę, tartum jie būtų jiems brangiausi daiktai. Uguisu – krūmo
paukštis giesmininkas – lėlė vaizduoja berniuką, dešinėje rankoje
laikantį baltą alyvos žiedą, o ant kairės jo rankos tupi giesmininkas.
Jis klausosi paukščio giesmės, kuri pranašauja pavasarį.
Eksponuotos ir šių laikų meistrų
sukurtos lėlės. Japonijoje jos vertinamos kaip aukšto lygio dailusis
amatas. Lėlių parodos yra savotiškos varžybos, kuriose meistrai
demonstruoja savo gražiausias technikas. Ten takaku (Aukštai danguje) –
berniukas žiūri į dangų, svajodamas apie aitvaro skrydį. Japonijoje tai
mėgstamiausias berniukų užsiėmimas, siejamas su Naujaisiais metais.
Hana-wabi lėlė vaizduoja susimąsčiusią moterį, pradėjus skleistis vyšnių
žiedams. Sukoyaka. (Geros sveikatos) – vaizduoja sveikus vaikus. Jų kojų
ypatumas yra tas, kad jos lankstosi per sąnarius – kelius ir kulkšnis.
Nihon-bare (Šviesus ir giedras dangus) – lėlė vaizduoja berniuką,
bandantį gražią dieną vaikščioti ant kojokų. Tokia pramoga siejama su
Naujaisiais metais. Ume no tayori (Naujienos iš Ume šakelės) – lėlė
vaizduojanti moterį, dedančią ant laiško kvapnią Ume žiedo šakelę. Ji
ketina laišką siųsti savo širdies draugui. Daruma-ichi (Daruma turgus) –
lėlė vaizduoja iš turgaus grįžtančią moterį su Daruma lėle. Visoje
Japonijoje per Naujųjų metų sezoną atsiranda daug kioskų,
pardavinėjančių laimę nešančio Daruma (Skt. Bodhidharma) bodhisattva
statulėles.
Tradicinės kokeshi lėlės pasižymi
paprastumu ir puikiomis spalvomis. Jos gaminamos naudojant japonišką
medžio tekinimo techniką. Lėlės yra dviejų rūšių: tradicinės ir
autorinės kokeshi. Tradicinės kokeshi yra vietinio meno pavyzdžiai,
kurių istorija siekia Edo periodo pabaigą. Jos kuriamos šiaurės rytų
regionuose. Tradicinės kokeshi dar skirstomos pagal vietovę, kurioje jos
gaminamos: Naruko ciklai, Tsuchiyu ciklai ir pan. Tokių ciklų lėlėms
būdingi saviti bruožai ir dizainas. Šių lėlių gamyboje naudojama
technika perduodama iš meistro mokiniui iki pat šių dienų.
Exhibition „Dolls from
Japan“
Skaistis MIKULIONIS
Lithuanian Art Museum
Portable exposition by Japan
Foundation „Dolls from Japan“ was exposed in Vilnius Radvila Palace in
September 5-14 and in Klaipėda Art Gallery in September 18-28.
Exhibition of dolls closed the triptych of expositions, organized by
Lithuanian Art Museum, Japan Foundation and Informational and Cultural
Centre of the Embassy of Japan: in year 2001, in Vilnius and Klaipėda,
there was exhibition shown „Modern Art Crafts from Japan“, in year 2002
there was an exposition „Modern Japanese Architecture“, in year 2003 –
„Dolls from Japan“. Japan sometimes is called „a country of dolls“; it
is famous by the variety of dolls. One of the main springs of this
variety and popularity is Hina Matsuri (Festival of Dolls) and other
ancient traditions. In the stream of ages traditions grew up as an
original doll-culture. Dolls were exposed and evaluated as works of art,
which allow people of the other cultures to perceive the beauty and the
spirit of Japanese dolls.
Contact: Skaistis Mikulionis
Lithuanian Art Museum
4 Didžioji/Bokšto 5 str.,
LT-2001 Vilnius.
Tel.: (+370) 5 2628030, Fax:
(+370) 5 2126006.
Email: skaistis@ldm.lt