<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3

 

Parodų salėse

 

Paroda „Japoniškos lėlės“

 

Pagal Japonijos fondo medžiagą parengė Skaistis MIKULIONIS.

 

 

Naka-yoshi. Geri draugai

Maruta-asobi. Žaidimas ant rastų

Doshin. Vaikystės dvasios lėlė

Goyo-utsushi Ichimatsu-ningyo. Vaikų lėlė

Japonijos fondas, Japonijos ambasada ir Lietuvos  dailės muziejus 2003 metais Radvilų rūmuose Vilniuje ir Klaipėdos paveikslų galerijoje surengė nepaprasto vaikų ir suaugusių žiūrovų dėmesio sulaukusią parodą „Japoniškos lėlės“. Tai japoniškų parodų ciklo pabaiga. Jų būta įvairių. Pristatyta šiuolaikinė Japonijos architektūra, senieji amatai, tradicinės medžio graviūros.

Japonija, kartais vadinama lėlių šalimi, garsėja didele lėlių įvairove. Jos gaminamos ir skiriamos įvairiems tikslams. Viena svarbiausių šios įvairovės ir populiarumo ištakų yra Hina Matsuri (Lėlių šventė) bei kitos senos tradicijos. Per daugelį amžių jos virto savita lėlių kultūra. Šiuo metu lėlės taip ištobulėjo, kad tapo ne vien vaikų žaislais. Jas pradėta eksponuoti ir vertinti kaip meno kūrinius. Vėliau didžiulę lėlių įvairovę praturtino pagrindiniai populiarios noh ir kabuki dramos charakteriai bei kitos tradicinio folkloro ir literatūros temos. Netgi šiandien daugybė žmonių perka ir vertina japoniškas tradicinio stiliaus lėles, kurias tebegamina sumanūs meistrai, naudodami tradicinę lėlių gamybos techniką.

Iš daugybės japoniškų lėlių Japomijos fondas parodai atrinko reprezentacinių įvairių žanrų pavyzdžių. Tikimės, kad šie darbai padėjo žiūrovui giliau įvertinti japoniškų lėlių grožį ir dvasią.

Hina šventės lėlės skirtos kasmetinei kovo 3 dienos šventei. Ją švenčia  šeimos su dukromis. Šis gražus tradicinis paprotys gyvuoja jau tūkstantį metų. Tą dieną kiekviena šeima keletą Hina lėlių atrenka ekspozicijai, išdėstydama jas poromis kaip jų maldos ženklą jaunų dukterų laimei.

Berniukų šventė, prilygstanti Hina Matsuri šventei kovo 3 dieną, yra vadinama Tango no Sekku arba tiesiog Berniukų švente. Ji vyksta gegužės 5 dieną. Šeimos su sūnumis eksponuoja dailius miniatiūrinius ginklų komplektus ir kostiumuotų karių figūras, melsdamos, kad jų sūnūs užaugtų stiprūs ir sveiki. Uijin: Mokusei dan-Kazari – pirmojo mūšio rikiuotės tvarka. Lėlės išdėstomos medinėse lentynose. Momotaro lėlė yra linksmas jaunuolis, gimęs iš persiko (momo). Jis yra žymiausias japoniškų vaikiškų pasakų narsuolis, garsėjantis drąsiais žygdarbiais prieš milžinus žmogėdras, kurie neša žmonijai nelaimes. Išmintingas generolas-lėlė simbolizuoja garsų japonų didvyrį Toyotomi Hideyoshi (1537-98), kuris savo žygdarbiais iškovojo tautai taiką po visą amžių trukusio karo. Doshin – vaikystės dvasios lėlė vaizduoja jauną narsų karžygį prieš jam išvykstant į mūšį. Drabužiai, kuriuos ji dėvi, simbolizuoja tvirtus augančius berniukus, puošiamus per Berniukų šventę gegužės 5 dieną.

Noh teatras, kurio istorija siekia Muromachi laikus (1400-1600), yra viena pagrindinių Japonijos tradicinių meno formų. Noh teatro aktoriai dėvi kaukes ir keičia kostiumų siluetą. Shojo vardu vadinamas paslaptingas, jūros gelmėse gyvenantis dievas, kuris dovanoja bedugnes statinaites vyno, tuo pagerbdamas jaunuolius – pamaldžius sūnus. Šiuo vardu yra pavadinta ir garsi, šventinėmis progomis statoma pjesė. Aktorių plaukai, kaukės ir drabužiai yra raudonos spalvos. Dangiškoji mergelė Hagoromo nusileidžia iš dangaus į pajūrį gražią pavasario dieną. Ji dėvi dailų kostiumą, vadinamą hagoromo, kurį vėl apsivelka kildama į dangaus karalystę, dainuodama ir šokdama. Ši Noh pjesė yra paremta populiaria legenda.

Eksponuotos lėlės ir iš kitų garsių Kabukio scenų. Shibaraku lėlė vaizduoja Shibaraku herojų iš labai garsios pjesės kabukio teatre. Ketindamas apginti paprastus žmones nuo niekšų bauginimų, herojus pasirodo scenoje ir sušunka: shibaraku (minutėlę!). Herojaus jėgą perteikia įmantri šukuosena, kostiumas ir kardas. Ren-Jishi lėlės įkvėpėjas yra garsus kabukio šokis, kurį atlieka narsuoliai liūtas su liūtuku, gyvenantys aukštai kalnuose.

Laikmečio lėlės tikroviškai vaizduoja įvairių istorinių laikotarpių kostiumus ir papročius.

Ocho e-maki – Imperatoriaus dvaro spalvoti ritinėliai-lėlė dėvi puošnų tradicinį japoniško dvaro apdarą, kurio istorija siekia daugiau kaip tūkstantį metų. Vyriška karūnuota lėlė vilki sumach – dažytą vatinio kimono, kurį imperatorius apsivelka oficialiomis progomis. Moteriška lėlė dėvi oficialų daugiasluoksnį kimono (Juni-hitoe), o jos o – suberakshi stiliaus surišti plaukai krenta ant pečių. Jurakudtei buvo ištaigingi rūmai, kuriuos Momoyama laikais (XVI a.) pastatė Toyotomi Hideyoshi Kiote. Lėlė vaizduoja šiuose rūmuose gyvenančią kilmingą damą. Mamoyama laikai garsėjo menais ir amatais. Moteriški drabužiai irgi buvo labai puošnūs.

Kioto lėlės tai Kiote, tradicijų mieste, pagamintos lėlės. Jų kostiumai išsiuvinėti ypatingai dailiais raštais. Hanakage – žiedų pavėsyje – Kyo ningyo vardu vadinamos iš Kioto kilusios lėlės. Jos yra tradicinių formų ir pasižymi įmantriais pavidalais bei puošniai išsiuvinėtais kostiumais. Ši lėlė vaizduoja gražią stovinčią moterį. Oyama Ningyo – jaunas moteris vaizduojančios lėlės – rodo japonų stilius ir madas, ypač jų šukuosenas ir puošnius kostiumus. Oyama ningyo vardu vadinamos japoniškos lėlės, sukurtos pagal moteriškus charakterius, sutinkamus kabukio pjesėse arba kasdienį moterų gyvenimą atspindinčiose scenose. Ši lėlė vaizduoja jauną elegantišką moterį, atliekančią Koto instrumentu garsų Rokudan. 13 stygų muzikinis instrumentas citra, vadinamas koto vardu nuo antikos laikų yra siejamas su kilmingomis damomis. Žodžiu maiko yra vadinamos jaunos Kioto moterys, šokančios banketuose ir šventinėmis progomis. Jų kostiumai pasižymi originaliomis detalėmis, pavyzdžiui, ilga kabančia Obi juosta ir medinėmis Koppori klumpėmis. Shamisen garsas, lėlė vaizduojanti geišą – moterį, linksminančią svečius banketuose dainomis ir šokiais. Jos graži poza, rankose laiko tristygę fleitą, kurią naudoja kaip muzikinį akompanimentą.

Medinės lėlės, vilkinčios kimono. Techninis terminas kimekomi reiškia aprengti lėlę, apklijuojant ją spalvota medžiaga. Kimekomi ningyo nusako ypatingos japoniškos lėlės tipą, kai medžiagos gabalėlis įterptas į išraižytą medinį kūną atstoja lėlės apdarą. Ši lėlė vaizduoja kilmingą senovės laikų princesę, žaidžiančią Kai-awase žaidimą. Šio aristokratiško žaidimo esmė yra surasti jūros moliusko ar kitų kriauklių (Kai) poras su išraižytais paveikslėliais ar eilėraščiais. Utsuho-bina – princą ir princesę vaizduojanti lėlių pora, paremta japoniškų pasakų rinkiniu „Utsubo monogatari“.

Medinės Hakata lėlės gaminamos Kyusyu Hakatos rajone. Jos žavi ypatingu spalvingumu. Hakata lėlės yra daromos išdeginant suformuotus modelius.Jos yra gražiausios japoniškos medinės lėlės. Lėlė Yokuzuna vaizduoja žymiausią Japonijos nacionalinės sporto šakos sumo imtynininką, kai jis įeina į areną, vilkėdamas sportinį drabužį. Utatane – trumpo miego lėlė išraiškingai vaizduoja jauną motiną, mylinčiu žvilgsniu žiūrinčią į miegantį kūdikį ant rankų. Aki no hi (Rudens saulė). Tori-awase (gaidžių peštynės). Šiuo vardu vadinama sena gaidžių peštynių ceremonija, atliekama Japonijos imperatoriškame dvare kiekvienų metų trečio mėnesio trečią dieną pagal mėnulio kalendorių. Ši lėlė vaizduoja mielą vaikelį, laikantį peštynių gaidį.

Ichimatsu lėlės, tai vaikų lėlės, tikroviškai vaizduojančios japonų vaikus. Seniau Ichimatsu lėlės buvo tik vaikų žaislai. Populiariausios iš jų šiandien vaizduoja oficialius drabužius dėvinčias mergaites. Tokios lėlės suvaidino svarbų vaidmenį, plėtojant tarptautinius diplomatinius santykius – jos buvo pradėtos dovanoti garbingiems užsienio svečiams. Eksponuojama garsaus lėlių meistro, kuriam buvo suteiktas gyvojo nacionalinio lobio titulas, velionio Hirata Goyo darbo lėlės kopija.

Japonijos papročius vaizduojančios lėlės yra Maruta-asobi – žaidimas ant rąstų. Jį žaidžiančių tvirtų berniukų veidai kupini ryžto. Žaidimo tikslas yra nustumti vienas kitą nuo rąsto, jiems stengiantis pereiti į kitą rąsto galą. Naka-yoshi – geri draugai. Tai jaudinanti scena, vaizduojanti laimingai žaidžiančius vaikus – berniuką ir mergaitę. Berniukas laiko aitvarą, o mergaitė būgno lazdelę, tartum jie būtų jiems brangiausi daiktai. Uguisu – krūmo paukštis giesmininkas – lėlė vaizduoja berniuką, dešinėje rankoje laikantį baltą alyvos žiedą, o ant kairės jo rankos tupi giesmininkas. Jis klausosi paukščio giesmės, kuri pranašauja pavasarį.

Eksponuotos ir šių laikų meistrų sukurtos lėlės. Japonijoje jos vertinamos kaip aukšto lygio dailusis amatas. Lėlių parodos yra savotiškos varžybos, kuriose meistrai demonstruoja savo gražiausias technikas. Ten takaku (Aukštai danguje) – berniukas žiūri į dangų, svajodamas apie aitvaro skrydį. Japonijoje tai mėgstamiausias berniukų užsiėmimas, siejamas su Naujaisiais metais. Hana-wabi lėlė vaizduoja susimąsčiusią moterį, pradėjus skleistis vyšnių žiedams. Sukoyaka. (Geros sveikatos) – vaizduoja sveikus vaikus. Jų kojų ypatumas yra tas, kad jos lankstosi per sąnarius – kelius ir kulkšnis. Nihon-bare (Šviesus ir giedras dangus) – lėlė vaizduoja berniuką, bandantį gražią dieną vaikščioti ant kojokų. Tokia pramoga siejama su Naujaisiais metais. Ume no tayori (Naujienos iš Ume šakelės) – lėlė vaizduojanti moterį, dedančią ant laiško kvapnią Ume žiedo šakelę. Ji ketina laišką siųsti savo širdies draugui. Daruma-ichi (Daruma turgus) – lėlė vaizduoja iš turgaus grįžtančią moterį su Daruma lėle. Visoje Japonijoje per Naujųjų metų sezoną atsiranda daug kioskų, pardavinėjančių laimę nešančio Daruma (Skt. Bodhidharma) bodhisattva statulėles.

Tradicinės kokeshi lėlės pasižymi paprastumu ir puikiomis spalvomis. Jos gaminamos naudojant japonišką medžio tekinimo techniką. Lėlės yra dviejų rūšių: tradicinės ir autorinės kokeshi. Tradicinės kokeshi yra vietinio meno pavyzdžiai, kurių istorija siekia Edo periodo pabaigą. Jos kuriamos šiaurės rytų regionuose. Tradicinės kokeshi dar skirstomos pagal vietovę, kurioje jos gaminamos: Naruko ciklai, Tsuchiyu ciklai ir pan. Tokių ciklų lėlėms būdingi saviti bruožai ir dizainas. Šių lėlių gamyboje naudojama technika perduodama iš meistro mokiniui iki pat šių dienų.

 

Exhibition „Dolls from Japan“

 

Skaistis MIKULIONIS

Lithuanian Art Museum

 

Portable exposition by Japan Foundation „Dolls from Japan“ was exposed in Vilnius Radvila Palace in September 5-14 and in Klaipėda Art Gallery in September 18-28. Exhibition of dolls closed the triptych of expositions, organized by Lithuanian Art Museum, Japan Foundation and Informational and Cultural Centre of the Embassy of Japan: in year 2001, in Vilnius and Klaipėda, there was exhibition shown „Modern Art Crafts from Japan“, in year 2002 there was an exposition „Modern Japanese Architecture“, in year 2003 – „Dolls from Japan“.  Japan sometimes is called „a country of dolls“; it is famous by the variety of dolls. One of the main springs of this variety and popularity is Hina Matsuri (Festival of Dolls) and other ancient traditions. In the stream of ages traditions grew up as an original doll-culture. Dolls were exposed and evaluated as works of art, which allow people of the other cultures to perceive the beauty and the spirit of Japanese dolls.

 

Contact: Skaistis Mikulionis

Lithuanian Art Museum

4 Didžioji/Bokšto 5 str., LT-2001 Vilnius.

Tel.: (+370) 5 2628030, Fax: (+370) 5 2126006.

Email: skaistis@ldm.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13