„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3
Parodų salėse
Popiežiaus Pijaus XI
tiara. Pirmoji vertybė iš Vatikano Lietuvoje
Vydas DOLINSKAS
Lietuvos dailės muziejus,
Vilniaus universitetas
Popiežiaus Jono Pauliaus II
vizito Lietuvoje sukaktis
ir Lietuvos dailės muziejaus
aprojektas
 |
|
Imperatorius Konstantinas įteikia
popiežiui Silvestrui I tiarą, 1248 m. freska.
|
Minėdamas popiežiaus Jono Pauliaus
II apaštalinės kelionės Lietuvoje dešimtmetį, 2003 m. rugsėjo mėnesį
Lietuvos dailės muziejus surengė popiežiaus Pijaus XI tiaros iš Vatikano
Šv. Petro bazilikos lobyno parodą. Karūnomis papuošta popiežiškoji mitra
šimtmečius buvo laikoma universalios Romos popiežių valdžios bei galios
simboliu. Ji ir šiandien lieka vienu svarbiausių heraldinių Katalikų
Bažnyčios bei Vatikano valstybės atributų. Todėl reikšminga, kad minint
popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje sukaktį, viena tokių
svarbių apaštalų įpėdinių istorinių regalijų, kuri kartu yra ir didelė
meninė bei materiali vertybė, atvežama į Lietuvą. Tai aplamai pirmoji
europinio lygio sakralinės dailės vertybė, atvežta į Lietuvą iš Vatikano
rinkinių. Tiara eksponuota Taikomosios dailės muziejuje, Lietuvos
tūkstantmečio programos parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“. Šio
eksponato deponavimas – didelė Vatikano valstybės sekretoriato bei Šv.
Petro bazilikos vadovų išimtis ir palankumo Lietuvai ženklas, nes tokios
 |
|
Popiežius Jonas Paulius
II
|
 |
|
Vatikano Šv. Petro bazilika
|
vertybės retai kada palieka
bazilikos zakristijos lobyną ir muziejų. Ši konkreti popiežiaus Pijaus
XI tiara nėra matoma net ir Vatikano lankytojams, nes ji nėra rodoma
muziejinėse ekspozicijose, bet saugoma popiežiškosios zakristijos
rinkiniuose. Šios unikalios, gilią simbolinę sakralinę prasmę turinčios
vertybės iš Vatikano Šv. Petro bazilikos lobyno eksponavimas yra kartu
ir didžiausios Lietuvos muziejininkystės istorijoje parodos
„Krikščionybė Lietuvos mene“, per ketverius savo veiklos metus
pristačiusios beveik 3000 vertingiausių Lietuvos sakralinės dailės
kūrinių, kulminacinis taškas. Simboliška, kad popiežiškoji tiara –
trimis karališkomis karūnomis apjuosta mitra – iš Vatikano į Lietuvą
atvežta 2003 m., minint ne tik popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės
kelionės mūsų krašte sukaktį, bet ir švenčiant vienintelio Lietuvos
karaliaus Mindaugo vainikavimo karališkąja karūna 750 metų jubiliejų.
Mindaugui karališkąjį vainiką taip pat suteikė popiežius – Inocentas IV,
būtent Mindaugas pirmasis užmezgė lemtingus Lietuvos ryšius su Šventuoju
Sostu. Tuo būdu tiaros eksponavimas pabrėžė ir suaktualino ilgaamžius
Lietuvos ir Šventojo Sosto ryšius, esmingai paveikusius mūsų krašto
istorinę būtį.
Rengti popiežiškosios tiaros
parodą Vilniuje Lietuvos dailės muziejui bičiuliškai padėjo Vatikano
valstybės sekretorius (ministras pirmininkas) kardinolas Angelo Sodano,
valstybės sekretoriaus pavaduotojas arkivyskupas Leonardo Sandri,
Šventosios Romos Bažnyčios bibliotekininkas ir archyvaras, Vatikano
apaštalinės bibliotekos ir Vatikano slaptojo archyvo vadovas kardinolas
Jorge Maria Mejia, Vatikano Šv. Petro bazilikos arkiklebonas,
Popiežiškosios Bažnyčios kultūros paveldo komisijos pirmininkas
arkivyskupas Francesco Marchisano, Popiežiaus liturginių apeigų tarnybos
vadovas vyskupas Piero Marini, taip pat šios tarnybos konsultantas,
Popiežiškojo Šv. Kryžiaus universiteto profesorius monsinjoras Roberto
Zagnoli, Vatikano apaštalinės bibliotekos prefektas Raffaele Farina bei
Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šventojo Sosto Kazys Lozoraitis.
Prie projekto sėkmės reikšmingai prisidėjo ir tai, kad parodą
„Krikščionybė Lietuvos mene“ 2001 m. aplankė ir ją kaip labai sėkmingą
Bažnyčios bei valstybės bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje
iniciatyvą įvertino minėtieji aukšti Romos Kurijos hierarchai –
kardinolas J. M. Mejia ir arkivyskupas F. Marchisano, taip pat 2003 m.
parodoje apsilankęs Vatikano valstybės sekretorius santykiams su
valstybėmis (užsienio reikalų ministras) arkivyskupas Jean-Louis Touran.
Tiaros eksponavimo projektą koordinavo Lietuvos dailės muziejaus
direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji rinkinių saugotoja Loreta
Meškelevičienė. Popiežiaus Pijaus XI tiaros ekspozicijos Taikomosios
dailės muziejuje autorius – Lietuvos dailės muziejaus direktorius
Romualdas Budrys.
Popiežius Pijus XI ir Lietuva
Neatsitiktinai eksponavimui
Vilniuje buvo pasirinkta būtent popiežiaus Pijaus XI tiara. Tai
popiežius, kuris greta Jono Pauliaus II yra bene artimiausiai susijęs su
Lietuva.
Popiežius Pijus XI (1922-1939)
vadovavo Katalikų Bažnyčiai itin sudėtingu metu, bręstant Antrajam
pasauliniam karui. Savo trijose dešimtyse enciklikų popiežius pasisakė
aktualiausiais Bažnyčios gyvenimo atnaujinimo, socialiniais,
tarptautinių santykių klausimais, pertvarkė Bažnyčios administracines
struktūras, taip kurdamas optimalias sąlygas pastoracinei veiklai,
rūpinosi dvasininkų rengimu, šeimos instituto stiprinimu, mokslu, menu,
kultūros paveldu, Bažnyčios istorijos šaltinių nuosekliu publikavimu,
skatino misijas, evangelizaciją, per 500 asmenų paskelbė šventaisiais ir
palaimintaisiais, gynė tikinčiųjų sąžinės laisvę, pasisakė prieš TSRS,
Vokietijos ir Italijos totalitarinių rėžimų ideologijas, protestavo
prieš žydų persekiojimą, 1929 m. Laterano sutartimis sureguliavo
Vatikano ir Italijos valstybės santykius.
Artimi ryšiai sieja popiežių Pijų
XI su Lietuva. Prieš tapdamas popiežiumi vyskupas ir vėliau arkivyskupas
Achille Ratti buvo Šventojo Sosto pasiuntinys-vizitatorius – Lietuvai ir
Lenkijai, 1920 m. bent du kartus lankėsi Lietuvoje – Vilniuje, Kaune,
Kaišiadoryse, susibičiuliavo su tuometiniu Vilniaus vyskupu, vėliau –
arkivyskupu palaimintuoju Jurgiu Matulaičiu. 1922 m., tik išrinktas
popiežiumi, Pijus XI pripažino Lietuvos valstybę de jure, stengėsi
delikačiai, diplomatiškai spręsti Lietuvos ir Lenkijos konfliktą dėl
Vilniaus krašto, 1926 m. įsteigė savarankišką Lietuvos katalikų
bažnyčios provinciją, po metų sudarė konkordatą su Lietuva, finansiškai
rėmė Kauno jėzuitų gimnazijos atkūrimą, Lietuvos katalikų šventoves
dosniai apdovanojo iš Italijos atsiųstais liturginiais drabužiais ir
indais. Parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ buvo eksponuojamos ir
kelios popiežiaus Pijaus XI dovanos – Kaišiadorių ir Panevėžio katedrų
monstrancijos, Kaišiadorių katedros liturginių drabužių rinkinys,
Vilkaviškio kunigų seminarijai priklausęs arnotas ir kitos vertybės.
Popiežiaus Pijaus XI tiara
Vilniuje eksponuotą tiarą
popiežiui Pijui XI padovanojo Milano miesto gyventojai. Ji buvusiam
Milano arkivyskupui metropolitui kardinolui Achille Ratti, išrinktam
popiežiumi ir pasirinkusiam Pijaus XI vardą, jau 1922 m. milaniečių buvo
padovanota kaip pagarbos ir dėkingumo ganytojui ir kraštiečiui ženklas.
Tiaros projektą parengė popiežiaus jaunystės bičiulis, žymus italų
architektas, meno istorikas, restauratorius, Italijos valstybės
senatorius Luca Beltrami (1854-1933), o sukūrė garsus to meto italų
skulptorius Cesare Ravasco (1875-1952). Tiaros korpuso konstrukcijai
panaudotas sidabrinis filigraninis sietelis, vidinė mitra susiūta iš
balto šilko. Trys mitrą gaubiančios tiaros karūnos bei jos viršūnė su
kryželiu sukurtos iš aukštos prabos aukso ir padabintos deimantais,
rubinais, smaragdais, perlais. Dviejų apatinių karūnų lankai papuošti ir
aukštu stilizuotu augalinių motyvų ornamentu, tuo tarpu viršutinės
karūnos žiedas apjuostas perlų vėriniu – savotišku astragalu. Popiežiaus
Pijaus XI tiara išsiskiria vaiskios žalios spalvos emaliu padengtais
stilizuotais trilapiais žiedlapiais, atstojančiais karūnų smailėse
tradicines heraldines lelijas. Prie apatinės tiaros karūnos lanko
pritvirtinti du šilkiniai kaspinai (infulos), austi bei siuvinėti
sidabro ir aukso gijomis, papuošti deimantais, perlais bei lašo formos
tamsiais brangakmeniais. Jų apačioje sukomponuoti kartušai su popiežiaus
Pijaus XI herbo skydais, vainikuotais tiaromis. Popiežiaus Pijaus XI
tiara, atkartojanti svarbiausius klasikinius kompozicijos elementus,
greta žalio emalio karūnų smailių iš kitų Vatikano Šv. Petro bazilikoje
saugomų tiarų išsiskiria ir savo kūginės formos originalumu, atskirų
elementų elegantiškumu ir regimu puošybos kuklumu. Sukurta garsių XX a.
pirmosios pusės italų menininkų, popiežiaus Pijaus XI tiara laikoma
vienu vertingiausių šio laikotarpio Europos juvelyrikos kūrinių ir viena
brangiausių Vatikano Šv. Petro bazilikos lobyno bažnytinės dailės
vertybių. Be popiežiaus Pijaus XI, šią tiarą naudojo ir Jonas XXIII.
Popiežiškoji tiara
Tiaros formos ir jos kaip valdžios
ženklo simbolinės reikšmės kilmė siejama su Senovės Rytų valstybių
valdovų kūginės formos galvos apdangalais, frigų, asirų, persų naudotais
jau V a. pr. Kr. Tokios formos kepurės žinomos ir Bizantijoje.
Imperatoriai jas užsidėdavo per Velykų iškilmes. Manoma, kad būtent iš
Konstantinopolio kūginė galvos apdangalo forma pasiekė ir Romą. Kaip
specialus popiežiaus galvos apdangalas, tiara žinoma nuo ankstyvųjų
viduramžių. Bažnyčios tradicija teigia, jog ją – pasaulietinės valdžios
imperijoje insigniją bei Bažnyčios laisvės simbolį – jau IV a. pradžioje
popiežiui Silvestrui I įteikė pats imperatorius Konstantinas Didysis.
Bažnyčios istorijos ir liturgikos tyrinėtojų teigimu ankstyviausias
žinomas istorinių šaltinių patvirtinimas apie tiaros naudojimą
neliturginėse iškilmėse siekia VIII a. pradžią. Seniausias žinomas
popiežiaus tiaros termino („thyara“) paminėjimas aptinkamas Paskalio II
(1099-1118) gyvenimo aprašyme.
IX a. tiara dar nebuvo apjuosta
karūnomis. Tik jos apatinis kraštas buvo puošniai siuvinėtas aukso ir
sidabro gijomis. X-XI a. ši puošni tiaros apačios juosta transformavosi
į diademą, vėliau – į karūną su smailėmis. Nuo popiežiaus Bonifacijaus
VIII (1294-1303) laikų žinoma pirmoji tiara, papuošta jau dviem
lygiagrečiomis karūnomis, kurios, manoma, turėjo simbolizuoti popiežiaus
– dvasinio vadovo ir pasaulietinio valdovo – dvejopo pobūdžio galią.
Dažniausiai teigiama, kad trečiąją karūną tiarai suteikė popiežius
Klemensas V (1305-1314). Tokį klasikinį savo pavidalą su trimis
karūnomis (todėl ji dar yra vadinama lot. triregnum, it. triregno) tiara
išsaugojo iki XX a.
1596 m. Romos pontifikale pirmą
kartą apibūdinta klasikinės tiaros, apjuostos trimis karūnomis,
simbolinė prasmė. Čia teigiama, jog trinarė tiara yra popiežiaus
trilypės valdžios – karalių ir kunigaikščių tėvo, pasaulio valdovo ir
Kristaus vietininko – simbolis. Iki 1963 m. tiara dažniausiai naudota
įvairiose iškilmėse, nesusijusiose su Bažnyčios liturginėmis apeigomis,
ja buvo karūnuojami naujai išrinkti Romos popiežiai. Popiežius Paulius
VI atsisakė naudoti tiarą, kuri tradiciškai buvo labiau suprantama kaip
žemiškosios valdžios atributas. Nuo tol popiežiai visada naudoja tik
liturginį vyskupų galvos apdangalą – mitrą. Tačiau tiara liko vienu
svarbiausių istorinių popiežiaus institucijos, Vatikano valstybės ir
visos Katalikų Bažnyčios simbolių. Šiandien kelios išsaugotos XVIII-XX
a. tiaros tapo reikšminga Bažnyčios kultūros ir meno paveldo dalimi.
Kartu su kitomis liturginėmis vertybėmis jos saugomos Vatikano Šv. Petro
bazilikos zakristijos lobyne, eksponuojamos muziejuje.
Iš Vatikano saugyklų tokios
regalijos išvežamos labai retai. Vos kelių pasaulio šalių gyventojai yra
turėję galimybę pamatyti šias unikalias, gilią simbolinę prasmę, didelę
meninę ir materialią vertę turinčias vertybes savo muziejuose. Lietuvos
gyventojai ir Vilniaus svečiai 2003 m. rugsėjo mėnesį turėjo itin retą
galimybę susipažinti su viena tokia Kristaus vietininko Žemėje, Apaštalų
sosto įpėdinio, Katalikų Bažnyčios vadovo, įspūdinga insignija.
Tiara of the Roman
Pope Pius XI. The First Value from Vatican in
Lithuania
Vytas DOLINSKAS
Lithuanian Art Museum, Vilnius
University
Commemorating the tenth
anniversary of the apostolic visit of the Pope John Paul II Lithuanian
Art
Museum held the exhibition of the
tiara of the Pope Pius XI from Vatican’s St.Peter’s basilica’s treasury.
Papal mitra, decorated with crowns was a symbol of the power of Roman
Popes for centuries. It remains today one of the main heraldic
attributes of Catholic Church and Vatican State. It is the first sacral
value of European level brought to Lithuania from Vatican’s collections.
The tiara belonged to the friend of the blessed archbishop Jurgis
Matulaitis, archbishop and cardinal Achile Ratti, who later became a
Roman Pope Pius XI (1922-1939). Tiara was exposed in the Museum of
Applied Art, in the exhibition of the program of Lithuanian millennium
of the Christianity „Christianity in Lithuanian Art“.
Contact: Vydas Dolinskas
Lithuanian Art Museum
4 Didžioji str., LT-2001
Vilnius.
Tel./fax: (+370) 5 2120841.
Email: vydas@ldm.lt
;)
;)
;)