<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI. NR. 3

ROKIŠKIO KRAŠTO MUZIEJAUS BIBLIOTEKA

Ona Mackevičienė

Rokiškio krašto muziejus

 

Kiekviename muziejuje rasime didesnį ar mažesnį knygų rinkinį, o jame retų bei vertingų knygų. Rokiškio krašto muziejuje saugomos 8186 knygos. Didesnė jų dalis priskirtina pagrindiniam fondui, o kitos priklauso mokslinei bibliotekai. Į muziejų jos pateko įvairiais keliais. Vienas knygas surinko ir sunešė muziejininkai, kitas padovanojo senieji inteligentai. Daug vertingų knygų atkeliavo 1940 m., kai Rokiškio apskrities dvaruose buvo nacionalizuojamos meno vertybės, taip pat ir bibliotekos (RKM MA byla 72). Dar vienas muziejaus bibliotekų papildymo kelias – knygos, atkeliavusios pagal kolekcininkų testamentus. Pagal dovanojimo aktą (RKM MA byla 176) muziejui atiteko nemaža žinomiausio lietuviškos spaudos kolekcionieriaus Povilo Gasiūno (1897–1966), gimusio Rokiškio apylinkėse, surinktų spaudinių dalis. Tai knygos, periodika, įvairūs spaudiniai.  Pradėjęs rinkti spaudą maždaug 1924 m. ir neskirstęs autorių ar leidėjų pagal politines pažiūras, jis rinko tiek dešiniąją, tiek kairiąją spaudą, dėjo knygą prie knygos, laikraštį prie laikraščio, užsimojęs  surinkti visus spaudos draudimo metų leidinius. 1946 m. P. Gasiūnas Rokiškio krašto  muziejui atidavė 3684 pavyzdinius periodinius leidinius (70 iš spaudos draudimo laikų), 537 knygas, išleistas Vilniuje, 150 - Klaipėdos krašte, 835 – Vokietijoje. Tarp dovanotų knygų 68 knygos apie Lietuvą, išleistos svetimomis kalbomis. Su šia kolekcija į muziejų pateko ir unikumai. Viena iš  vertingiausių knygų yra J. Bretkūno „Postilė“ (Passio tatai esti Musa Pono musų Jezaus Christaus iš keturių Evangelijų išrašyta per Jana Bretkuną; RKM-17201), išleista 1591 m. Tai pamokslų rinkinys, parengtas naudojantis žymiausių to meto teologų darbais. Įrišta su kitomis religinio turinio knygomis, „Postilė“ kurį laiką ramiai gulėjo bibliotekos lentynose. Lankytojai ją išvydo 1975 m., kai muziejaus ekspozicijose atsirado tema „Feodalinės Lietuvos kultūra“. Ši knyga dabar eksponuojama istorijos ekspozicijose ir yra muziejaus pasididžiavimas.

Dėmesio vertos ir kitos knygos. Tai  1675 m. Vilniuje išleista Kazimiero Vijūko Kojelavičiaus knyga „Pamokslai apie žmonių kančią“ ( Kazanie o męce panskiey przez  xsiędza Kazimierza Wiuka Kojelowicza. RKM - 17205 ), įrišta  kartu su 1695 m. Vilniuje išleista Jono Janušausko išverstų ir Tamošiaus Toločkos spausdinimui paruoštų  pamokymų knyga „Krikščioniškos mirties mokslas“( Nauka umierania chrzescianskie…). Ne mažiau vertinga 1766 m. Vilniuje išleista Marko Tulijaus Cicerono knyga „Apie padermę visų žmonių“ (Marka Tulliusa Cycerona. O powinnosciach wszech stanow Ludzi… RKM-17199). Šios knygos į muziejų pateko nacionalizuojant dvarų bibliotekas. Tai rodo grafų Vaizenhofų, valdžiusių Jūžintus, spaudai. Iš garsių Lietuvos didikų Römerių bibliotekos knygos į muziejų pateko įvairiais keliais. Dalį jų pokario metais kartu su tapytais šeimos narių portretais  padovanojo teisininko profesoriaus Mykolo Römerio našlė Jadvyga, kitas patys surinkome ekspedicijų metu. Tai daugiausia mokslinės knygos, kartais perpirktos iš kitų didikų ar padovanotos, apie tai byloja spaudai bei įrašai. Jos visos gražiai įrištos, prabangiai atrodančios. Taigi į Rokiškio krašto muziejų iš Römerių bibliotekos atkeliavo J. Kraševskio „Metamorfozės“ (J. I. Kraszewskiego Metamorfozy. T.III. Wilno, 1860. RKM–17167), M. Balinskio „Vilniaus miesto istorija“ (M. Balinski. Historia miasta Wilna. Wilno, 1830. RKM –14600), Paryžiuje išleista Biblija (La sainte bible. Paris.1843. RKM-17162), kelionių aprašymai, knygos teisės bei istorijos klausimais. Saugomos ir paties profesoriaus M. Römerio (1880–1945) parašytos knygos. Tai 1933 m. Kaune išleista knyga „Svarbiausios valstybinės problemos italų fašizme ir Sovietuose“ (RKM 18707), dvitomis „Valstybė“ (RKM 14693), išleistas 1934 ir 1935 m. Šiomis muziejaus knygomis naudojosi profesorius Mindaugas Maksimaitis, sudarydamas knygą „Mykolo Römerio mokslas apie valstybę“, Lietuvos nacionalinė televizija, ruošdama laidą, skirtą M.Riömerio 120-osioms gimimo metinėms.

Rokiškio krašto muziejui buvo perduotos ir žinomo XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos švietėjo, knygnešio Juozo Otto Širvydo (1875–1935) archyvas. Šis kultūrininkas gimė ir gyveno nedideliame Rokiškio apskrities miestelyje Jūžintuose. Jo įnašas į lietuvybės puoselėjimą, lietuviškų knygų platinimą buvo toks didžiulis, kad prezidentas Antanas Smetona 1935 m. vasario 16 d. J. O. Širvydą apdovanojo Gedimino ordino palydos garbės ženklu (RKM-2664). Kartu su fotografijomis, dokumentais į muziejų atkeliavo šūsnis jo surinktų knygų. Jas perdavė knygnešio našlę globojusi jūžintiškė Irena Pakėnienė. Tai daugiausia istorijos veikalai, homeopatinė literatūra. Iš tokių reikėtų pažymėti  Dž. Groto „Graikijos istoriją“, išleistą 1881 m. Niujorke (George Grote. History of Greece. RKM -18870), Eduardo Gibono „Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istoriją“, išleistą Bostone 1860 m. (The history of the decline and fall of the Roman empire by Edward Gibbon. RKM–18873), „Senosios ir moderniosios istorijos žinyną“, išleistą 1844 m. Niujorke (Manual of ancient and modern history. RKM–18876), „Eugenikos ir lyčių gyvenimo mokslą“, išleistą 1923 m. Niujorke (The science of eugenika and sex life. RKM–18890), „Amerikos homeopatijos instituto žurnalo“ 1925 m. komplektą (Journal of the America institute of homeophaty. RKM–18892), 1926 m. komplektą (RKM–18891), „Homeopatijos registro“ 1926 m. komplektą (The homeopatic recorder. RKM–18894). Kultūros istorikams turėtų būti įdomus jo susirašinėjimas su žymiais ano meto žmonėmis – J. Šliūpu, K. Būga, J. Katele. Laiškuose aptariami pasaulėžiūros, edukologijos, kalbotyros klausimai, raginama aktyviai darbuotis kultūros baruose.

Kito žymaus XX a. pradžios švietėjo, knygnešio Juozo Zaukos (1862–1943), gyvenusio Rokiškio apskrityje, Obelių miestelyje, archyvą Rokiškio muziejui 1979 m. gruodžio 28 d. atidavė jo vaikaitis. Šiame archyve taip pat atrasime spaudos draudimo laikų knygų, vertingų atviručių, lietuviškų vakarų afišas bei programas.

Muziejaus rinkiniuose ypač vertinamos rokiškėnų vadovėlių autorių knygos. Tarp tokių pirmiausia norisi paminėti Antaną Busilą (1889–1951), gimusį Obelių apylinkėse, Aukštakojų kaime. Žinomas pedagogas, poetas ir vertėjas, susidūręs su vadovėlių trūkumu, pats ėmėsi juos rašyti. Taip atsirado „Pedagogikos pagrindai“. Kaunas, 1923 (RKM–13046), „Jaunasis matematikas“. Kaunas, 1926 (RKM- 19561), „Aritmetika“. Kaunas, 1927 (RKM–17538), „Lietuvių kalbos metodika“. Kaunas, 1924 (RKM–18505), „Žemės ūkio vadovėlis“. Kaunas, 1936 (RKM–17555), „Kaip žmogus gyveno priešistoriniais laikais“. Kaunas, 1922 (RKM-14144) ir daug kitų. Visuose vadovėliuose bei metodikose A. Busilas iškelia vaiko aktyvumo, savarankiško mokymosi svarbą.  Jis siekė, kad vaikas mokėtų stebėti, analizuoti ir daryti išvadas, o ne kalti iš knygų. A. Busilas auklėjo jaunimą pažangių idėjų dvasia, tam paskirdamas savo literatūrinę bei  pedagoginę veiklą. Rinkiniuose yra kito žinomo tarpukario Lietuvos pedagogo, mūsų žemiečio, Felikso Karpevičiaus „Aritmetikos uždavinynas“, išleistas 1935 m. Kaune (RKM–18390),  Mato Grigonio knygelės vaikams „Smagūs žaidimai“. Vilnius, 1914 (RKM–37806), „Rūtelių darželis“. Kaunas, 1913 (RKM-37805), „Vaikų džiaugsmui“. Ukmergė, 1935 (RKM–19499), „Pasargą svečiuose“. Marijampolė, 1939 (RKM–37804). Iš mūsų krašto kilęs ir įžymus gydytojas, medicinos profesorius, akademikas Vladas Lašas (1892–1966), parašęs ne vieną vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams. Deja, mūsų muziejuje saugomos tik dvi jo knygos – „Vitaminai“ ir „Endokrininės liaukos“.

Gausią muziejuje saugomų pagrindinio knygų rinkinio dalį sudaro periodika, užfiksavusi mūsų tautos ištisų dešimtmečių istoriją. Periodikai teko svarbiausias vaidmuo organizuojant nacionalinę kultūrą ir švietimo darbą. Sunkiais spaudos draudimo metais periodiniai leidiniai lietuvių kalba buvo leidžiami užsienyje. Pirmasis lietuvių laikraštis „Aušra“ (RKM-14379), sumanytas ir redaguotas J. Basanavičiaus, leistas Tilžėje 1883–1886 m. ir slaptai platintas Lietuvoje, į muziejų pateko iš P. Gasiūno kolekcijos. Iš jos gautas ir vienas pirmųjų leidinių lietuvių kalba „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“ (RKM-14381). Šis protestantų laikraštis, ėjęs 1832–1915 m. Karaliaučiuje, buvo spausdinamas gotiškais spaudmenimis lietuvių kalba. Beje, gotiškomis raidėmis atspausdintas kitas itin retas leidinys „Kentėjimo nusidavimas mūsų Pono Jėzaus Kristaus“ (RKM-6220). Šis spaudinys spalvotas, skirtas mažai raštingiems skaitytojams, kur sudėtingesni žodžiai pavaizduoti piešinukais. Muziejus saugo V. Kudirkos redaguotą žurnalą „Varpas“ ir jo priedą - valstiečiams leistą mėnesinį laikraštį „Ūkininkas“. Saugomas ir retai aptinkama „Apšvieta“. Iš dar ankstesnės periodinės spaudos, ėjusios Vilniuje, tiesa, lenkų kalba, reikėtų paminėti 1806 m. „Vilniaus dienraštį“ (Dziennik Wilenski. RKM–171977), 1818 m. „Spausdintas žinias“ (Wiadomosci brukowie. RKM–17198).

Muziejaus bibliotekoje nemažas tarpukario spaudos rinkinys. Tautininkai leido žurnalą „Vairas“, ateitininkai žurnalą moksleiviams „Ateitis“, pedagogai skaitė „Švietimo darbą“, rašytojai savo problemas gvildeno „Kultūroje“, intelektualai – „Naujojoje Romuvoje“, kurią redagavo žinomas  žurnalistas Juozas Keliuotis (1902–1983), kilęs iš mūsų krašto. Minint jo 100-ąsias gimimo metines, kelių metų „Naujosios Romuvos“ komplektus mūsų muziejui padovanojo filosofas Arvydas Juozaitis. Dovana užpildė spragą ir dabar bibliotekoje saugomi beveik visi minėto žurnalo numeriai. Kaimo žmonėms tarpukario metais buvo skirtas „Ūkininko patarėjas“, tiems, kurie domėjosi muzika, žurnalai „Muzika“ ir „Vargonininkas“. Tvarkos saugotojai skaitė dvisavaitį žurnalą „Policija“, o kariai - „Karį“. Minėti leidiniai (jų yra 451), visada prieinami muziejaus lankytojams.

Sukauptas knygas ir periodiką muziejaus darbuotojai stengiasi populiarinti. Įdomiausi ir rečiausi egzemplioriai eksponuojami nuolatinėse ekspozicijose. Dalį leidinių lankytojai gali pamatyti parodose. Ypač didelė paroda, pavadinta „Lietuviškos knygos istorija“, buvo surengta 1997 m. balandžio – rugsėjo mėn., minint kraštiečio spaudos kolekcininko Povilo Gasiūno 100-ąsias gimimo metines. Knygnešių J. O. Širvydo, J. Zaukos knygos buvo eksponuotos Jūžintuose ir Obeliuose – miesteliuose, kur šviesuoliai gyveno. Rokiškėnų vadovėlių autorių knygos ypatingomis progomis svečiuojasi rajono mokyklose, pagal jas rengiamos švietėjiškos programos. Bibliotekos retų leidinių skyriaus turtais naudojosi ir tebesinaudoja mokslininkai bibliofilai – Antanas Ulpis, Nijolė Teresė Kišūnienė, Airida Papaurelytė, profesorius Domas Kaunas, studentai, rašantys bakalauro ir magistro darbus. Studentams ypač dažnai prireikia tarpukario metų leidinių, todėl muziejininkai, norėdami juos apsaugoti, išrašė medžiagą apie Rokiškio apskritį, ją suklasifikavo. Taip palengvinus lankytojų darbą buvo apsaugoti originalai.

Muziejaus knygų rinkiniai toliau pildomi. 1994 m. gautas kraštiečio, Amerikos lietuvių rašytojo Juozo Tininio archyvas, 2000 m. savo biblioteką, kurioje per 400 mokslinės bei grožinės literatūros knygų, padovanojo Rokiškio gydytojas Viktoras Deksnys. Pernai buvusi dėstytoja Stefa Matulytė pranešė dovanojanti per šimtą vienetų mokslinės literatūros knygų. Taip nuolat pildomas Rokiškio krašto muziejaus knygų rinkinys – didžiausias mūsų tautos kultūros lobynas.

 

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

 

1. Rokiškio krašto muziejaus archyvas: 72 byla, 122 byla, 123 byla, 176 byla

2. Makuškaitė I. Lietuvos ir Obelių patriotas // Gimtasis Rokiškis, 1992 02 24

3. Mackevičienė O. Švietėjas iš Jūžintų // Gimtasis Rokiškis, 1990 04 03

4. Mackevičienė O. Knygnešio gyvenimo kelias // Prie Nemunėlio, 1995 08 13

5. Pakėnienė I. Prisiminimai apie J. O. Širvydą // Prie Nemunėlio, 1995 08 13

6. Pupelis R. Paminėtas garsaus kraštiečio atminimas // Panevėžio rytas, 1999 04 22

7. Šemetaitė V. Muziejaus fonduose // Spalio vėliava, 1989 09 05

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13