LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI. NR. 4
KELIOS
PASTABOS DĖL LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VALDOVŲ RŪMŲ ATKŪRIMO
IR PRITAIKYMO ŠIUOLAIKINĖMS KULTŪRINĖMS FUNKCIJOMS
Vydas Dolinskas
Vilniaus universitetas, Lietuvos dailės muziejus
Lietuvos muziejų asociacijos Rinkinių mokslinio
tyrimo sekcijos organizuojamos konferencijos tema yra aktuali ne vien
Lietuvai, jos paminkliniams pastatams, bet ir plačioms muziejininkų
gretoms svetur. Dažnos muziejinės institucijos kuriamos ar siekia
įsikurti istorinėse rezidencijose bei kituose istoriniuose pastatuose,
turinčiuose meninę, kultūrinę, istorinę reikšmę ir vertę. Idealu, kai
muziejiniai ir platesni visuomenės interesai sutampa, ir naujai
įsikūrusi muziejinė ar kitokio pobūdžio kultūrinė institucija tęsia ar
bent iš dalies vykdo anksčiau egzistavusiai istorinei rezidencijai
būdingas funkcijas. Muziejinė institucija, atsižvelgdama į pobūdį,
veiklos kryptis bei rinkinių turinį, iš esmės nesunkiai gali
prisitaikyti prie tokių reikalavimų ir atlikti bent dalį tradicinių
funkcijų. Kaupdama meno ir kitus rinkinius, vykdydama valstybės
reprezentacijos, įvairaus pobūdžio edukacijos, kultūros, meno, istorijos
propagavimo funkcijas, institucija aktualizuoja šiandienos klausimus ir
tenkina visuomenės poreikius.
Būtent šia tema 2004 m. rugsėjį Vilniuje vykusių diskusijų metu pasisakė
Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. Jan K. Ostrowski.
Jis pastebėjo, jog Vavelio pilyje įsikūręs „istorinės rezidencijos
muziejus“ šiandien džiaugiasi ir didžiuojasi galėdamas tęsti Lenkijos
karalių istorinės rezidencijos tradicijas naujomis formomis, o kartu jas
puoselėti ir propaguoti šiandieninėje Lenkijos visuomenėje, pristatyti
nacionalinės reikšmės kultūros paveldą Krokuvą aplankantiems užsienio
svečiams1.
Laikantis panašaus „istorinės rezidencijos muziejaus“ metodinio
principo, bandoma formuluoti ir atkuriamų Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų paskirties nuostatas, kurios remiasi 2000
m. Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo2
, 2001 m. Vyriausybės patvirtintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos3,
2003 m. Kultūros ministerijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimui
koordinacinės komisijos aprobuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir
edukacinėms funkcijoms programos metmenų svarbiausiomis formuluotėmis4.
Anot koncepcijos autorių, atkuriami Valdovų rūmai turi tapti
polifunkciniu, moderniu Lietuvos istoriniu kultūros centru (o ne
istorinės kultūros, t. y. ne vien istorijos didaktikos propagavimo
objektu), pristatančiu šiuolaikinei visuomenei senosios Lietuvos
valstybės kultūros vertybes, valdovų rezidencijos paveldą ir rūmų raidą,
jų šeimininkus, čia dirbusius menininkus, svarbiausius valstybės bei jos
sostinės įvykius ir t. t.
Lietuvos dailės muziejus jau 1999 m. pradžioje parengė bei pristatė
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo ir pritaikymo gaires5,
o 2002 m. Kultūros ministerija pavedė muziejui sukurti Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir pritaikymo
reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programą, kurią
2005 m. patikėjo ir įgyvendinti. Programa kuriama atskirais skyriais ir
2005 m. pabaigoje bus pristatyta specialistų bei visuomenės svarstymui.
Lietuvos dailės muziejuje 2002 m. pabaigoje programos sukūrimui bei jos
įgyvendinimui įsteigtas, o 2004 m. viduryje pradėjo veikti, Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų
skyrius. Rengdamas šią programą, Lietuvos dailės muziejus dirba kartu su
Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupe, kuriančia
Valdovų rūmų atkūrimo projektą, Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“,
kuris koordinuoja ir atlieka kompleksinius tyrimus, Vilniaus pilių
direkcija, vykdančia statybų užsakovo funkcijas, ir Valdovų rūmų paramos
fondu, renkančiu lėšas Valdovų rūmų atkūrimui ir propaguojančiu pačią
atkūrimo idėją. Su šiomis institucijomis taip pat įgyvendinami parodų,
leidybiniai ir kiti projektai, susiję su Valdovų rūmų atkūrimu ir jų
būsima veikla. Rengiant programą konsultuojamasi su Lietuvos ir užsienio
šalių įvairių sričių specialistais, ekspertais. Su Valdovų rūmų atkūrimo
projektais, tyrimų rezultatais, kaupiamais eksponatais išsamiai galima
susipažinti Taikomosios dailės muziejuje veikiančiose parodose.
Kuriant Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą, remiamasi turima
kompleksine informacija apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių svarbiausią
istorinę rezidenciją Vilniaus Žemutinėje pilyje, Lietuvos dailės
muziejaus patirtimi įrengiant naujas kultūrines institucijas istorinėse
rezidencijose (pvz., Chodkevičių rūmai, Vilniaus Žemutinės pilies
Senasis arsenalas, Tiškevičių rūmai ir kt.), europine muziejine teorija
ir patikrinta tarptautine praktika, analogiškais pavyzdžiais.
Jau metmenyse buvo numatyti keturi atkurtų Valdovų rūmų lankymo
maršrutai, kurie tuo pačiu yra ir teminė ekspozicijų schema bei
įvairialypės kultūrinės, edukacinės, reprezentacinės veiklos erdvių
skaidymo bei lankymo pasiūlos galimybė. Visos lankytojų aptarnavimo
paslaugos yra centralizuojamos bei lokalizuojamos terminale, įrengiamame
po Valdovų rūmų vidiniu kiemu. Šiame terminale prasideda ir baigiasi
visi Valdovų rūmų ekspozicinių ir kitų erdvių lankymo maršrutai.
Pirmasis (Valdovų rūmų istorinės-architektūrinės raidos iki pat jų
atkūrimo) ir trečiasis (Valdovų rūmų muzikinio ir teatrinio gyvenimo)
maršrutai bei jų ekspozicijos numatytos kurti remiantis Europoje
populiarių didaktinių ekspozicijų principais, panaudojant tiek
autentiškus radinius, tiek faksimilinę ikonografinę medžiagą, rašytinę
informaciją, maketus, modelius ir kitas didaktines, taip pat ir
audiovizualines, multimedijos priemones. Tinkamas metodinis tokio
pobūdžio ekspozicijų pavyzdys yra Feraros (Italija) Este pilis (Castello
Estense) ir joje kuriamas Este dinastijos, kunigaikštystės ir jos
valdovų bei miesto muziejus6
. Čia prieš kelis metus įrengtos didaktinės ekspozicijos, kuriose be
autentiškų vertybių eksponuojama ir pagalbinė vizualinė medžiaga. Ši
praktika, kai siekiama išgryninti ir optimizuoti būsimų ekspozicijų
informacinį srautą, jo pateikimo metodiką bei dizaino formas, sektina ir
Valdovų rūmuose, Valdovų rūmų trečiojo maršruto erdvėse greta teminės
didaktinės ekspozicijos numatoma atkurti ir teatralizuotų muzikinių
renginių salę (šiauriniame rūmų korpuse).
Antrasis maršrutas atskleidžia atkurtus istorinės rezidencijos
reprezentacinius interjerus. Atkuriant istorinius interjerus remiamasi
principu, jog galima pateikti moksliškai pagrįstą tam tikros epochos
interjero tipologinę viziją, o ne paprastą fantaziją, t. y. galima
sukurti tokį interjerą, koks iš tikro galėjo būti, koks buvo būdingas
vienos ar kitos epochos Europos valdovų rezidencijoms. Remiantis šiuo
principu sukurti ar atkurti daugelio Europos šalių istorinių rezidencijų
interjerai. Visais atžvilgiais artimiausias pavyzdys Lietuvos valdovų
rūmams - Krokuvos Vavelis, kuriame interjerai kuriami bei tobulinami nuo
XX a. pradžios jau ištisą šimtmetį7.
Valdovų rūmuose numatoma atkurti gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko
reprezentacinius interjerus, kurie atskleistų šios istorinės
rezidencijos svarbiausius stilistinius raidos periodus.
Ketvirtasis numatytas maršrutas - tai laikinų nacionalinių ir
tarptautinių parodų centras (šiaurės korpuso vakarinėje dalyje), kuriame
turi būti užtikrinamos idealios mikroklimato, apsaugos ir kt. sąlygos.
Beje, šiuo metu be Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus
Čiurlionio galerijos net minimalių tarptautinių ekspozicinių sąlygų
standartų neatitinka nei viena Lietuvos muziejinė erdvė. Vilniuje
geriausios ekspozicinės sąlygos yra Taikomosios dailės muziejuje, tačiau
čia oro kondicionavimo sistema yra pasenusi ir neefektyvi. Jau dabar
rengiama ilgalaikė Valdovų rūmų parodų centro veiklos programa, kuri iki
2009 m. realizuojama Taikomosios dailės muziejuje, o vėliau bus pratęsta
atkurtuose Valdovų rūmuose (pvz., šiemet surengta Liublino koplyčios
unikalių freskų bei jų restauravimo fotografijų edukacinė paroda8,
planuojamos Luvro muziejaus bei istorinių Lietuvos vėliavų iš Švedijos
rinkinių parodos).
Didžiausia Valdovų rūmų interjerų atkūrimo bei ekspozicijų parengimo
problema yra antrojo maršruto programos - reprezentacinių interjerų
atkūrimas - realizavimas. Pagrindinės šio darbo kryptys ir informacijos
šaltiniai yra: Valdovų rūmų teritorijos tyrimų radiniai (Taikomosios
dailės muziejuje nuo 2004 m. veikia periodiškai atnaujinama radinių
paroda9), rašto
šaltinių duomenys (vykdoma istorijos šaltinių paieškų programa),
analoginė informacija (organizuojamos tiriamosios ekspedicijos ir kt.)10.
Visa ši kompleksinė informacija analizuojama ir sintetinama, kaupiama
kontekstinė medžiaga. Valdovų rūmų atkūrimo darbus vykdančios
institucijos, kurdamos interjerų programą, dirba dviem kryptimis:
stengiasi atkurti architektūrinį ir kitą meninį interjerų dekorą
(stacionarius interjero dekoro elementus) bei sukaupti interjerų
sukomponavimui būtinas autentiškas kilnojamąsias vertybes (taikomosios
ir vaizduojamosios dailės kūrinius, kitas istorijos vertybes), atrinktas
pagal nustatytus kriterijus ir atskleidžiančias rezidencijos gyvavimo
stilistinius periodus.
Dirbant prie stacionaraus interjerų dekoro, šiuo metu svarstomi atkūrimo
principai, stilistinės schemos. Remiamasi pamatų mūrų kartogramomis ir
kitais minėtais kompleksiniais duomenimis. Krosnių, salių grindų
atkūrimas nėra sudėtinga problema, nes esti daug autentiškos medžiagos,
tačiau lubų perdangos, sienų dekoras - gerokai sunkesnis uždavinys,
reikalaujantis tiek kruopštaus natūros duomenų, tiek rašytinių šaltinių,
analogų lyginamosios analizės ir įvairialypės informacijos sintezės.
Kilnojamos interjerų vertybės Valdovų rūmams kaupiamos dviem būdais:
pradėta jas įsigyti Lietuvoje ir užsienyje, taip papildant nacionalinio
kultūros bei meno vertybių fondą11.
Jos įsigyjamos už Valdovų rūmų paramos fondo surinktas lėšas, siekiama
šiam tikslui gauti ir dalį valstybės biudžeto lėšų. Yra gautos pirmosios
dovanos12.
Antrasis kilnojamų vertybių sukaupimo būdas - tai interjerų kriterijus
atitinkančių meno kūrinių ir kitų istorijos vertybių deponavimas iš
Lietuvos ir užsienio muziejų, bibliotekų, privačių rinkinių. Interjerų
kilnojamų vertybių rinkinio Valdovų rūmams sukaupimas yra nelengvas ir
ilgalaikis uždavinys. Krokuvos Vavelio pilies muziejus tokias vertybes
kaupia jau ištisą šimtmetį. Siekiama, jog Valdovų rūmų interjeruose (II
maršrute) būtų kuo mažiau kilnojamų vertybių (baldų, gobelenų,
paveikslų) kopijų ir kuo daugiau autentikos, originalų, kurie akcentuotų
rūmų autentišką įvaizdį. Kilnojamos interjero vertybės, kurių atrankos
preliminarūs kriterijai ir principai jau parengti, turi būti aukšto
meninio lygio, atitikti chronologinius ir kitus reikalavimus.
Pageidautina, jog kiekviena vertybė turėtų ryšį su Vilniaus rezidencija,
Lietuvos valdovais, didikais ar būtų susijusi su Lietuvos istorija.
Pagrindinis šių autentiškų originalių vertybių ir jų kompozicijų
atkurtose Valdovų rūmų erdvėse uždavinys - kurti tam tikros epochos
interjero įvaizdį. Valdovų rūmų interjerai neturi tapti dailės galerija,
o istorinės rezidencijos reprezentacinių interjerų pagrįstos stilistinės
vizijos. Vadinasi, dailės kūriniai, nepaisant jų savaiminės meninės
vertės, turi tarnauti tik kaip tokios interjerų stilistinės ir funkcinės
vizijos kūrimo priemonė.
Kaip minėta, interjeruose numatoma atskleisti svarbiausius Valdovų rūmų
raidos periodus - gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko epochas.
Gotikos epochoje galbūt bus išskirti du etapai - ankstyvesnis ir
vėlyvesnis (pvz., Vytauto ir Aleksandro Jogailaičio). Renesanso
interjeruose taip pat numatoma parodyti dviejų periodų stilistiką ir
akcentuoti Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto laikotarpius13.
Ankstyvojo baroko interjeruose turėtų būti pristatyta Vazų dinastijos
valdymo laikų reprezentacinių interjerų vizija. Neišvengiamai šiuose
interjeruose bus ir meno kūrinių kopijų (pvz., valdovų portretai,
herbiniai gobelenai, šviestuvai, sienų audiniai, durys ir pan.), tačiau
jos bus kuriamos taip pat remiantis kuo labiau Vilniaus aplinkai artima
ir pagrįsta analogine medžiaga.
Rengiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir
pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms
programą ir ruošiantis ją įgyvendinti, Lietuvos dailės muziejus su
minėtais partneriais, taip pat Lietuvos dilpomatinėmis atstovybėmis
užsienyje, užsienio šalių diplomatinėmis ir kultūrinėmis atstovybėmis
Lietuvoje (pvz., Lenkų institutu), kitais užsienio partneriais,
įsikūrusiais istorinėse rezidencijose (Lenkijos, Italijos, Austrijos,
Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos, Vokietijos valdovų ir didikų
rūmuose), vykdo kelias ilgalaikes tarptautines programas. 2003-2005 m.
realizuojama Valdovų rūmų atkūrimo projektuotojų, tyrėjų ir muziejininkų
mokslinių tiriamųjų ekspedicijų į užsienio šalių istorines rezidencijas
programa. 2003 m. pradėta ir įgyvendinama iki pat Valdovų rūmų atkūrimo
2009 m. Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programa14,
kuria Lietuvos visuomenei siekiama pristatyti užsienio istorines
rezidencijas, jų restauravimo ir šiandienio funkcionavimo klausimus,
sudaryti sąlygas užsienio ekspertų bei konsultantų diskusijoms su
Lietuvos specialistais Valdovų rūmų atkūrimo metodiniais ir praktiniais
klausimais.
Pradėtos autentiškų meno ir istorijos vertybių atkuriamų Valdovų rūmų
interjerams ir ekspozicijoms paieškos, organizuojamas jų ekspertavimas
bei įsigijimas, įsigytų vertybių rodymas visuomenei. 2005 m. liepos 6 d.
Taikomosios dailės muziejuje, greta 2004 m. atidarytos Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radinių parodos, planuojama
atidaryti ir jiems įsigytų bei dovanotų kūrinių ekspoziciją, kuri taip
pat kasmet būtų plečiama ir atnaujinama. Ten pat veikia ir minėtoji
Valdovų rūmų atkūrimo projektų ekspozicija15.
Organizuojami specialūs tiksliniai tyrimai, aktualūs Valdovų rūmų
interjerų atkūrimui bei ekspozicijų sukūrimui, taip pat atkurtų Valdovų
rūmų polifunkcinei kultūrinei veiklai. Kartu su senąją muziką ir šokį
propaguojančiomis organizacijomis „Banchetto Musicale“, „Domus Artis“ ir
Valdovų rūmų paramos fondu ruošiama detali daugiafunkcinės teatralizuotų
renginių salės veiklos programa, galvojama apie būsimo Valdovų rūmų
teatro nuolatinį repertuarą nuo 2009 m. Modeliuojama ir Valdovų rūmų
parodų centro veiklos programa, rengiami laikinųjų parodų projektai
2005-2014 m. (2005-2008 m. Taikomosios dailės muziejuje, 2009-2014 m.
atkurtuose Valdovų rūmuose). Taikomosios dailės muziejuje surengtose
Valdovų rūmams ir jų atkūrimui skirtose parodose kartu su Lietuvos
dailės muziejaus Meno pažinimo centru, muziejaus gidais ir Valdovų rūmų
paramos fondu parengta ir įgyvendinama plati edukacinių užsiėmimų
moksleiviams programa, taip pat formuojama leidybinė programa.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai lankytojams duris
turėtų atverti 2009 m. liepos 6 d., minint Lietuvos valstybės dieną,
kuri turėtų tapti ir svarbiausiu Lietuvos tūkstantmečio šventinių
renginių bei programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“
akcentu. Todėl jau dabar modeliuojama Valdovų rūmų iškilmingo atidarymo
2009 m. liepos 6 d. projektų ir renginių programa, kurios svarbiais
ženklais be nuolatinių ekspozicijų atidarymo turėtų tapti tarptautinių
parodų „Baltų menas“, „Jogailaičių Europa“, „Lietuvos vardo
tūkstantmetis - Kvedlinburgo analai“ įgyvendinimas, įspūdingo senosios
muzikos kūrinio inscenizacija ir pan.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Valdovų rūmų
interjerų ir ekspozicijų programos rengimo bei jos įgyvendinimo
koordinatorius, pabrėžia, jog atkurti Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmai nebus įprastas muziejus, o speciali
nacionalinė kultūros įstaiga - Valdovų rūmai. Vadinasi, atkurtieji
Valdovų rūmai galėtų tapti istorinės rezidencijos pobūdžio muziejumi,
kuris turėtų atlikti daugelį svarbiausių valstybės reprezentacijos,
visuomenės edukacijos, turizmo informacijos, taip pat ir muziejinės
veiklos funkcijų, kartu tapti moderniu, šiuolaikiškus visuomenės
poreikius tenkinančiu, istoriniu kultūros centru, bet ne istorijos
didaktikos ir greitai senstančių technologijų demonstravimo
laboratorija.
Nuorodos
1 Žr., Ostrowski Jan K.
Vavelio karališkoji pilis: tautos didybės simbolis, monumentalus
paminklų ansamblis, moderni institucija // Literatūra ir menas, 2004 m.
lapkričio 26 d. Nr. 44 (3025). P. 9, 23; 2004 m. gruodžio 3 d. Nr. 45
(3026). P. 9, 19.
2 Lietuvos Respublikos
Seimo 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų
rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas Nr. VIII-2073 // Valstybės žinios,
2000. Nr. 92-2889.
3 Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2001 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. 1235 „Dėl Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties
koncepcijos įgyvendinimo“ // Valstybės žinios, 2001. Nr. 35-1188.
4 Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo
reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programa
metmenys (antroji redakcija), (Kultūros ministerijos Koordinacinės
komisijos patvirtinta 2003 m. balandžio 1 d.) // Literatūra ir menas,
2003 m. gegužės 30 d. Nr. 23 (2952). P. 11, 22; plg. t. p. http://ldmuziejus.mch.
mii.lt/Svietimas/metmenys.htm.
5 Budrys R. Lietuvos
didžiųjų kunigaikščių rūmų pritaikymo gairės // Lietuvos dailės
muziejus. Metraštis. Nr. 4. Vilnius, 2001. P. 282-293.
6 Žr., Borella M. Il
Castello Estense, gli ultimi progetti: restauro, riuso e gestione // Il
Castello e la Citta. Esperienze di restauro, riuso e musealizzazione.
Atti del convegno di studi. Ferrara, 2000; plg. t. p. Francesco C. di,
Borella M. Ferrara - die Stadt der Estensi. Kunst- und Denkmalführer.
Bologna, b. m. S. 8-21; Gli Este a Ferrara. Una corte nel Rinascimento,
ed. J. Bentini. Milano, 2004.
7 Žr., Mańkowski T. Dzieje
wnętrz wawelskich, Warszawa, 1952; Majewski A. Wawel: dzieje i
konserwacja. Warszawa, 1993; t. p. naujausią studiją: Dettloff, P.
Fabiański M. Fischinger A. Zamek królewski na Wawelu. Sto lat odnowy
(1905-2005). Kraków, 2005.
8 Černius R. Liublino
pilies Švč. Trejybės koplyčia ir jos freskos // Literatūra ir menas,
2005 m. birželio 17 d. Nr. 24 (3053). P. 9; Černius R. Paroda „Liublino
pilies Švč. Trejybės koplyčia. Ten, kur Rytai susitinka su Vakarais“
(informacinis lankstinys). Vilnius, 2005.
9 Žr., Paroda „Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“ (informacinis
lankstinys, sud. V. Dolinskas). Vilnius, 2004; Dolinskas V. Lietuvos
valdovų rūmų radinių paroda // Literatūra ir menas, 2004 m. liepos 23 d.
Nr. 30 (3011). P. 9, 15; Dolinskas V. Nuo Mindaugo iki Vazų... (LDK
valdovų rūmų radinių paroda) // Santara, 2004 m. vasara. Nr. 41. P.
22-27.
10 Apie vienos iš
ekspedicijų rezultatus žr., Budrys R. , Dolinskas V. Italijos
kunigaikščių rezidencijos ir Lietuvos valdovų rūmų atkūrimas //
Literatūra ir menas, 2004 m. birželio 25 d. Nr. 26 (3007). P. 22-23;
2004 m. liepos 2 d. Nr. 27 (3008). P. 22-23; 2004 m. liepos 9 d. Nr. 28
(3009). P. 22; Budrys R., Dolinskas V. Italijos kunigaikščių
rezidencijas aplankius // Lietuvos muziejai, 2004. Nr. 2-3. P. 84-93.
11 Dolinskas V. Gobelenai
atkuriamiems Valdovų rūmams // Literatūra ir menas, 2004 m. spalio 29 d.
Nr. 40 (3021). P. 9; Dolinskas V. Unikalios vertybės atkuriamiems
Valdovų rūmams // Literatūra ir menas, 2005 m. liepos 15 d. Nr. 28
(3057). P. 9-10; Dolinskas V. Pirmasis paveikslas atkuriamiems Valdovų
rūmams // Literatūra ir menas, 2005 m. rugsėjo 2 d. Nr. 31 (3060). P. 9;
2005 m. rugsėjo 9 d. Nr. 32 (3061). P. 9.
12 Budrys R. Pirmasis
eksponatas, dovanotas atkuriamiems Valdovų rūmams // Literatūra ir
menas, 2003 m. gruodžio 5 d. Nr. 45 (2979). P. 9.
13 Dovidavičienė S.
Rūmuose stovės ir kunigaikščių sostas // TV per savaitę, 2004 m. sausio
29 d. Nr. 5 (438). P. 35; Didinga Valdovų rūmų dvasia. Atstatyti Valdovų
rūmai atskleis įvairių epochų valdovų gyvenimą // Lietuvos švyturys,
2005 m. balandis. Nr. 4. P. 14-16.
14 Dolinskas V.
Susitikimu su Vavelio pilies vadovu tęsiama Europos valstybių valdovų
rūmų pristatymo programa // Literatūra ir menas, 2004 m. rugsėjo 3 d.
Nr. 32 (3013). P. 9; Dolinskas V. Europos valstybių valdovų rūmų
pristatymo programa // Lietuvos muziejai, 2004 m. Nr. 2-3. P. 8-11.
15 Dolinskas V. Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų projektų salė // Literatūra ir
menas, 2004 m. vasario 13 d. Nr. 7 (2988). P. 9-10.
|