<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI. NR. 3

VILNIAUS KARO MOKYKLOS (1864-1917) ŽENKLAI

Vincas Ruzas

Lietuvos banko muziejus

 

1 pav. Vilniaus karo mokykla. Atvirukas. Vilnius, apie 1910. 9x14 cm. Leidėja N. Broit. Prof. A. Miškinio nuosavybė

2 pav. Vilniaus karo mokyklos kariūno garbės kodeksas. Varšuva, 1910. 14x9 cm. Prof. A. Miškinio nuosavybė

3 pav. Parodoje „Rusų kultūros dienos Lietuvoje“ 2001 m. spalio mėn. eksponuotas atvirukas su Vilniaus karo mokyklos vaizdu, kadetų ir 1915 m. laidos baigimo ženklai. Privati nuosavybė. Fot. A. Vildžiūnas

4 pav. Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas. 1910. Aversas, reversas. Sidabras, emalis. J. Gailiūno nuosavybė. Fot. H. Sakalauskas
5 pav. Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas. Aversas, reversas. Privati nuosavybė
6 pav. Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklas. 1915 m. laida. Bronza, emalis. 41x41 mm. LNM. Fot. K. Stoškus. Pirmą kartą publikuotas: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. Vilnius: LNM, 2001. P. 212
7 pav. Karininkas Jonas Acus Acukas. 1921. LNM ATV 17847
8 pav. 9-ojo pėst. Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko majoras Jonas Išlinskas su LDK Gedimino IV laipsnio ordinu ir Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklu. Marijampolė, 1928 m. spalio 12 d. LNM Ft 1298

Kariniai ženklai yra patys populiariausi ne tik tarp kolekcininkų, kurie domisi ženklais. Muziejuose tarp faleristikos eksponatų jie užima reikšmingą vietą. Nuostabaus dizaino yra dauguma Rusijos karinių ženklų. Tai puikaus juvelyrų darbo rezultatas. Ženklai eiliniams buvo gaminami iš bronzos, o karininkams iš sidabro. Ženklai, pagaminti iš aukso, sutinkami labai retai. Muziejininkai labiausiai domisi su Lietuva susijusiais ženklais. Tarp pastarųjų yra ir Vilniaus karo mokyklos ženklai.

Vilniaus karo mokykla buvo įsteigta carizmo laikais, 1864 m. spalio 29 d. Iš pradžių ji vadinosi Vilniaus pėstininkų junkerių mokykla. Mokėsi 200 junkerių, o nuo 1874 m. - 300 junkerių. Mokslas trukdavo 2 metus. 1877–1878 m. rusų–turkų karas pareikalavo didesnių laidų.  1877 m. buvo išleisti 134 žmonės, 1878 m. gegužės mėnesį - 122 ir gruodžio mėnesį - dar 69 žmonės. Baigiantis karui prie mokyklos buvo atidarytas karininkų kursas, skirtas 37 praporščikams, gavusiems šį laipsnį karo metu. Nuo 1901 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus mokykloje įkurtos trys klasės. 1904 m. rugpjūčio 9 d. buvo išleista pirmoji junkerių karininkų laida, o ne papraporščikų (iki 1880 m. vadinosi portupėjai-junkeriai) kaip buvo iki tol. Mokykla buvo išplėsta iki 400 junkerių. 1910 m. rugsėjo 1 d. mokykla gavo karo mokyklos pavadinimą1. Paskutinis Vilniaus karo mokyklos viršininkas buvo gen. ltn. Borisas Adamovičius (1870-1936 Sarajeve)2. Mokykla buvo įsikūrusi tuometiniame Vilniaus priemiestyje Pohuliankoje – pastate, kuris šiuo metu priklauso Vilniaus universitetui. Vykstant I pasauliniam karui ir vokiečiams priartėjus prie Vilniaus, karo mokykla 1915 m. evakuota į Poltavą. Kartu buvo evakuotas ir mokyklos archyvas.

 1912 m. Vilniaus karo mokykla  išleido savo auklėtinių, šv. Jurgio (šv. Georgijaus) ordino kavalierių, žygdarbių atmintinę. Atmintinėje yra dešimties šv. Jurgio ordino kavalierių pavardės: M. Širinskio, V. Vitorskio, M. Burnevičiaus, M. Kosyrevo, A. Sprinco, F. Krūminio, J. Jerofejevo, G. Simonenkovo, G. Jerofejevo, V. Mackūno. Taip pat  aprašomi nuopelnai, už kuriuos jie apdovanoti šv. Jurgio ordinu 3.

Vilniaus karo mokykla turėjo dviejų rūšių ženklus. Mokyklos auklėtiniai kadetai nešiojo apskritus žetonus, o  baigusiems buvo įteikiami kryžiaus formos ženklai.

 

Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas

Sidabras, emalis, Ø 38 mm

Priesagas. Viršuje kilpelė ir grandinėlė

V. Krivcovo katalogo duomenimis, ženklas įsteigtas 1910 m., nešiotas kairėje krūtinės pusėje ant grandinėlės 4.

Ženklo aprašymas

Aversas. Juodo emalio fone  virš spindulių reljefinis sidabrinis Vytis. Aplink mėlyname fone devizas: „ВИЛЕНЕЦЪ ОДИНЪ В ПОЛЕ И ТОТЪ ВОИНЪ“ (Ir vienas vilnietis kovos lauke yra karys). Viršuje spindulių apgaubtas Rusijos herbas - Erelis.

Reversas. Viduryje, mėlyno emalio fone, pavaizduota spinduliai ir 7 sidabrinės žvaigždutės (Didieji Grįžulo ratai). Aplink žiede užrašytas palinkėjimas kadetui: „КЪ ВЫСОКОМУ И СВЕТЛОМУ ЗНАЙ ВЕРНЫЙ ПУТЬ“ (Į kilnumą ir šviesą žinok teisingą kelią). Viršuje spindulių apgaubtas Rusijos herbas - Erelis.

Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas yra retai sutinkamas net ir privačiose kolekcijose. Kadeto ženklą į Lietuvos nacionalinį muziejų prieš dešimtmetį buvo atnešęs parodyti Juozas Gailiūnas iš Josvainių. Ženklo aversas aptrintas. Ponas J. Gailiūnas maloniai leido šį ženklą nufotografuoti. Dar vienas kadeto ženklas saugomas privačioje kolekcijoje Kaune. Jis buvo eksponuotas 2001 m. spalio mėnesį Kaune – Ryšių istorijos muziejuje parodoje, skirtoje rusų kultūros dienoms Lietuvoje.

Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas V. Krivcovo kataloge taip pat pažymėtas kaip retas ir turi vieną „R“ raidę (kat. Nr. 966).

 

Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklas

1915 m. laida

Bronza, emalis, 41x41 mm, masė 27,60 g , be priesago 22,77 g (LNM M-3093)

Priesagas – veržlelė iš žalvario, 29 mm skersmens su dviem kilpelėmis. Apatinėje dalyje įmušta gamintojo ženklelis: „ЭДУАРД“.

Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklas patvirtintas 1915 m. vasario 27 d. Ženklo eskizas publikuotas J. Ševeliovos parengtame kataloge, skirtame Rusijos ženklams nešiojamiems ant krūtinės5. Ženklas iš kitų išsiskiria originaliai užrašyta legenda – tekstas iškaltas briaunoje. Ženklas graikiško kryžiaus formos. Graikiško kryžiaus formos buvo ir pėstininkų praporščikų mokyklų  ženklas, 8-ojo pėst. Estijos pulko, 48-ojo pėst. Odesos pulko, 63-ojo pėst. Ugličo pulko, 117-ojo pėst. Jaroslavlio pulko, 3-ios kalnų baterijos 3-ojo Suomijos šaulių artilerijos diviziono ženklai.

Ženklo aprašymas

Ženklą sudaro keturių vienodų galų kryžius (graikiškasis). Kryžiaus galai padalyti į balto ir juodo emalio laukus. Viršutinėje dalyje, juodame lauke, auksinė Aleksandro II monograma. Baltame lauke - auksinė Nikolajaus II monograma. Ženklo viduryje juodame fone sidabrinis Vytis. Virš jo 8 žvaigždutės. Kryžiaus briaunoje mokyklos devizas: „КЪ ВЫСОКОМУ И СВЕТЛОМУ ЗНАЙ ВЕРНЫЙ ПУТЬ. ВИЛЕНЕЦЪ ОДИНЪ ВЪ ПОЛЕ И ТОТЪ ВОИНЪ“ (Į kilnumą ir šviesą žinok teisingą kelią. Ir vienas vilnietis kovos lauke yra karys).

Ženklai buvo sidabriniai6 ir bronziniai7. Ženklus užsakydavo gaminti dirbtuvėse. Nuo sumokėtų pinigų sumos priklausė iš kokio metalo (bronzos ar sidabro) bus pagamintas ženklas8. Vienas Vilniaus karo mokyklos baigimo sidabrinis paauksuotas ženklas yra saugomas privačioje kolekcijoje Kaune. Jį buvo galima pamatyti 2001 m. spalio mėnesį Kaune–Ryšių istorijos muziejuje parodoje, skirtoje rusų kultūros dienoms Lietuvoje. Ženklą nešioti gaudavo tiktai baigę visą mokyklos kursą. Tokią pat teise galėjo naudotis karininkai ir pareigūnai, priklausę „Rusijos imperijos rangų tabelio“ klasėms ir turėję etatų Vilniaus karo mokykloje.

 

1917 m. laida

1917 m. Rusijoje nuvertus carą Nikolajų II, valdžią paėmė Laikinoji vyriausybė. Šis įvykis turėjo įtakos Vilniaus karo mokyklos ženklo pasikeitimui. Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklo viršutinėje kryžmoje buvo panaikintos Aleksandro II ir Nikalojaus II monogramos, o virš Vyties vietoje 8 žvaigždučių liko 2 žvaigždutės. Ženklai buvo sidabriniai ir bronziniai 9.

Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.)

Rusijos apdovanojimų nešiojimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. buvo reglamentuotas. Iš buvusios Rusijos imperijos ordinų ir medalių bei kitų pasižymėjimo ženklų 1929 m. buvo leista nešioti tik šv. Jurgio kryžiaus ordiną bei jo medalį10. Norminių aktų apie Rusijos karo mokyklų baigimo ženklų nešiojimą nepavyko rasti. Iš fotografijų matyti, kad Lietuvos karininkai prie lietuviškų karinių uniformų segėsi Rusijos karo mokyklų ženklus, taip pat ir Vilniaus karo mokyklos. Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklas buvo nešiojamas iki Lietuvos okupacijos 1940 m. 

 

Lietuvos karininkai, nešioję Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklą:

1. Generolas Kazys Ladiga (1893-1941). Fotografijos: 1. Gaigalienė L. Lietuvos valstybinė vėliava Gedimino kalne. V.: LNM, 1998. P. 28, iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo; 2. Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 1795 (K. Ladiga nusifotografavęs su generolu S. Žukausku ir Čekoslovakijos pasiuntiniu Lietuvoje J. Galia po Čekoslovakijos karo kryžiaus įteikimo ceremonijos).

2. Generolas Julius Čaplikas (1888-1941). Fotografijos: 1. Gaigalienė L. Lietuvos valstybinė vėliava Gedimino kalne. V.: LNM, 1998. P. 31, iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo; 2. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. K., 1933. P. 172; tokia pati: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2001. P. 375. 

3. Generolas-leitenantas Petras Kubiliūnas (1894-1946) baigė Vilniaus karo mokyklą 1914 m. Fotografijos: 1. Lietuvos karininkai, studijuojantys Prahoje. 1926 m. Pirmas iš kairės sėdi pulk. P. Kubiliūnas, antras karo atašė pulk. B. Giedraitis, trečias pulk. leit. J. Jackus, II eilėje pirmas iš kairės majoras J. Kibirkštis, majoras L. Butkevičius ir majoras V. Žadeika. LNM ATV 16910; 2. Karo mokslų draugijos Centro valdyba. P. Kubiliūnas sėdi antras iš kairės. LNM ATV 17840.

4. Pulkininkas Viktoras Giedrys (1894-1955). Fotografija: Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. K., 1933. P. 172, tokia pati: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2003. T. 3. P. 180.

5. Pulkininkas Pranas Bizonas (1882-1958). Fotografija: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2002. T. 2. P. 189.

6. Pulkininkas Liudas Butkevičius (1881-1963) Vilniaus karo mokyklą baigė Poltavoje11. Fotografija: Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos ir Intendantų skyriaus I laidos albumas. 1937. LNM ATV 22069; tokia pati: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2001. P. 133; Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V. 2002. T. 2. P. 247.

7. Pulkininkas Jonas Acus Acukas. Fotografijos: 1. 1921 m. LNM ATV 17847; 2. Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos ir Intendantų skyriaus I laidos albumas. 1937. LNM ATV 221109.

8. Pulkininkas Pranas Saladžius (1893-1965). Fotografija: Kardas. 1936 m. Nr. 23. P. 621.

9. Pulkininkas leitenantas Zenonas Baltušauskas (Baltušis) (1892-1973) Vilniaus karo mokyklą baigė 1913 m. Fotografija: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2002. T. 2. P. 131.

10. Pulkininkas leitenantas Sergijus Bukevičius (1888-1975). Fotografija: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2002. T. 2. P. 228.

11. Pulkininkas leitenantas Stasys Zaskevičius. Fotografija: Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. K., 1933. P. 175.

12. Majoras Petras Grinkevičius (1893-1937) Vilniaus karo mokyklą baigė 1916 m. Fotografija: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2003. T. 3. P. 227.

13. Majoras Motiejus Karaša. Fotografijos:  1. Lietuvos gaisrininkas. 1932 m. sausis. Nr. 1. P. 17; 2. Ugniagesis. 1936 m. rugsėjis Nr. 9. P. 28; 3. Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 1717

14. 9-ojo pėst. Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko majoras Jonas Išlinskas su DLk Gedimino IV laipsnio ordinu ir Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklu. Marijampolė. 1928 m. spalio 12 d. LNM Ft 1298.

15. 1-ojo pėst. Gedimino pulko majoras Antanas Pošiūnas. Fotografija: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 636.

16. Trakų rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vladas Žutautas. 1936 m. Fotografija: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 1642.

17. Neatpažintas karininkas. Fotografija: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 490.

 

Karininkai, kurie baigė Vilniaus karo mokyklą  iki 1915 m., nešiojo ženklą būdingą visoms Rusijos karo mokykloms. Šią mokyklą taip pat baigė generolas Silvestras Žukauskas (1887)12, generolas-leitenantas Konstantinas Žukas (1910)13,  generolas Stasys Nastopka14, generolas Pranas Tamašauskas15, generolas Pranas Liatukas (1903-1905)16, pulkininkas Pranas Jackevičius17.

Nepriklausomos Lietuvos karinė spauda nepamiršdavo paminėti ir kitų žymių karininkų, baigusių Vilniaus karo mokyklą. Tarp jų buvo ir latvių: generolas Robertas Dambitis (mokėsi 1900-1902)18, generolas Karlis Gopperis (mokėsi 1894-1896)19.  Gen. Krišjanis Berkis, gen. Oskaras Dankers, gen. Ruškevics, gen. Skrapcis, pulk. Lulaks Vilniaus karo mokyklą baigė 1906 m. 20

 

Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklo kaina
Vienas iš eksponato vertės požymių yra jo kaina. Lietuvos nacionalinis muziejus 1915 m. laidos ženklą 1995 m. įsigijo iš Vilniaus universiteto Technikos salono „Unitechas“. 1998 m. firmos „Maldis“ antikvarinėje parduotuvėje Vilniuje Stiklių gatvėje Vilniaus karo mokyklos baigimo bronzinis 1915 m. laidos ženklas kainavo 900 litų.

V. Krivcovo kataloge nurodytos tokios kainos - ženklas su Nikalojaus II ir Aleksandro II monogramomis (1915 m. laida): sidabrinio kaina 250-300 JAV dolerių, bronzinio kaina 120-150 JAV dolerių (kat. Nr. 287); ženklas be monogramų (1917 m. laida): sidabrinio kaina 300-350 JAV dolerių, bronzinio kaina 150-180 JAV dolerių (kat. Nr. 288).  Katalogo sudarytojas V. Krivcovas įspėja, kad gali būti tiek 1915 m. laidos, tiek 1917 m. laidos ženklų kopijų.

Vilniaus karo mokyklos baigimo bronzinis 1915 m. laidos ženklas buvo parduodamas Gerhardo Hiršo aukcione Miunchene. Pirmą kartą pasiūlytas 2000 m., pradinė  kaina 275 Vokietijos markės21. Antrą kartą pasiūlytas 2002 m. Sprendžiant pagal iliustraciją, atrodo tas pats ženklas. Pradinėo kaina 100 eurų22. Abu kartus nurodyta ženklo būklė „beveik veidrodinis paviršius“, o ženklo retumas pažymėtas viena „R“ raide.

 

Kiti su Lietuva susiję Rusijos kariniai ženklai

Be Vilniaus karo mokyklos Lietuvoje buvo ir karinių dalinių ženklų: leibgvardijos Lietuvos pulko, 5-ojo Lietuvos ulonų pulko, 7-ojo Žemaitijos grenadierių pulko, 51-ojo Lietuvos pėstininkų pulko, 52-ojo Vilniaus pėstininkų pulko, 169-ojo Naujųjų Trakų pėstininkų pulko, Kauno tvirtovės įgulos artilerijos pulkų.

 

NUORODOS

1 Военная энциклопедия. Издание Ситина. Санкт-Петербург, 1912. Т. 6. С. 365

2 Kardas. 1936. Nr. 9. P. 230

3 Памятка о подвигахъ георгиевскихъ кавалеровъ виленцевъ. Вильна, 1912 (LNM biblioteka)

4 Кривцов В. Д. Аверс Нр 3. Царские награды, знаки, жетоны и атрибутика. Москва, 1997. Nr. 966

5 Шевелева Е. Н. Нагрудные знаки русской армии. Санкт-Петербург, 1993. С. 173

6 Кривцов В. Nr. 287

7 Шевел  ева Е. Н.  С. 101; Кривцов В. Д. Nr. 287. Nenurodant metalo ženklas publikuotas: Спасский И. Г. Иностранные и русские ордена до 1917 года. Ленинград. 1963. С. 125

8 Rusijos faleristikos tyrinėtojo p. Vladimiro Kakoškino informacija

9 Кривцов В. Д. Nr. 288

10 Įsakymas kariuomenei Nr. 27. § 4. 1929 m. kovo 27 d.

11 Kardas. 1937. Nr. 24. P. 568

12 Surgailis G. Lietuvos kariuomenės vadai. V., 1992. P. 8

13 Žukas V. Pociūnas A. Lietuvos Respublikos kariuomenės vadai 1918-1940. Be datos

14 Kardas. 1938. Nr. 21. P. 474

15 Kardas. 1928. Nr. 4-5. P. 80

16 Surgailis G. P. 38

17 Karys. 1938. Nr. 35. P. 979

18 Kardas. 1940. Nr. 1. P. 31

19 Karys. 1933. Nr. 11. P. 217

20 Kardas. 1936. Nr. 8. P. 219

21 Münzen und Medaillen. Auktion 212. 22-24 November 2000. Münzenhandlung Gerhard Hirsch Nachfolger, München. Nr. 2207

22 Münzen und Medaillen. Auktion 220. 21-22 Februar 2002. Münzenhandlung Gerhard Hirsch Nachfolger, München. Nr. 2984

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13