„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2005 m.
Nr. 1–2 /
Rytai–Vakarai
PROGRAMOS, PROJEKTAI
Restauruota Medininkų pilis papildys Lietuvos kultūros
turizmo žemėlapį
Donatas ŽUKAUSKAS,
Trakų istorijos
muziejaus Medininkų pilies skyrius
-
|
Medininkų pilies
rekonstrukcinis piešinys. Autorius architektas S. Lasavickas. |
- 2005 m. liepos 21
d. Medininkuose žiniasklaidos atstovams buvo pristatytas projektas,
pagal kurį Lietuvos didžiuosius kunigaikščius Vytautą ir Kazimierą
menanti Medininkų pilis bus atstatyta ir jau 2009 metais taps vienu iš
Lietuvos kultūros turizmo centrų.
- XIII-XIV amžių sandūroje statyta Medininkų pilis yra
didžiausia savo plotu gardinė pilis Lietuvoje ir viena didžiausių šio
tipo pilių Rytų Europoje. Jos kiemas užima 1,85 ha, o visas gynybinis
kompleksas – 6,5 ha plotą. Nuo 2004 metų pilis priklauso Trakų istorijos
muziejui.
- Akivaizdu, jog
istoriniuose kultūros paminkluose įsikūrę muziejai įsipareigoja ne tik
saugoti juos, bet ir populiarinti, aktualinti kultūros paveldą. Jau yra
nustatyti prioritetai ir atliekami pirmieji pilies pritaikymo
muziejinėms funkcijoms darbai.
|
Per
archeologinius tyrimus šalia XVI a. pab. - XVII a. pastato
buvusios ūkinės duobės rastas sudužęs puodas. D. Žukausko nuotr.
|
- 2005 m. Trakų
istorijos muziejuje įsteigtas Medininkų pilies skyrius. Naujasis
padalinys rūpinasi paminklo priežiūra, kaupia istorinę pilies medžiagą,
prisideda prie renginių pilyje organizavimo. Be to, šiais metais vykdyti
archeologiniai kasinėjimai, kurių vadovas buvo šios straipsnio autorius.
Kasinėta pietvakarinė pilies vidinio kiemo dalis, buvo ištirtas 200 m²
plotas. Kadangi jokių duomenų apie šią
pilies kiemo dalį iki šiol neturėjome, mokslinė archeologinė ataskaita
vertintina kaip pirminis šaltinis.
- Per archeologinius
tyrimus pavyko nustatyti kultūrinius sluoksnius, papildyti žinias apie
XVI pab. - XVII a., dvaro pastatus XVIII - XX a. veiklą pilies
teritorijoje. Todėl pravartu trumpai supažindinti skaitytojus su
kasinėjimų rezultatais.
- Vėlyvesniuose
viršutiniuose kultūriniuose sluoksniuose buvo atidengta XIX – XX a.
pastato dalis, jo pamatai. Įdomu tai, kad pietinėje perkasos dalyje,
palei sieną, buvusio plytinio pastato viduje, rastas gražus akmenų
grindinys. Pasak Vilniaus universiteto doc. dr. Albino Kuncevičiaus,
buvusio šios ekspedicijos moksliniu konsultantu, veikiausiai pastate
buvo įrengtos arklidės. Kadangi tiriamame plote (20 m ilgio ruože)
nesimatė sienų pabaigos, arklidės turėjusios būti ganėtinai didelės. Per
archeologinius kasinėjimus daugiausia rasta XIX – XX a. radinių. Iš
senesnio laikotarpio buvo atkasti, manoma, XVI pab. – XVII a.
laikotarpio pastato fragmentai. Tame pačiame lygyje rasta puodų šukių,
koklio fragmentas, kelios stulpavietės, ūkinėje duobėje, kuri
naudota minėtu laikotarpiu, rastas sudužęs puodas. Tikėkimės, jog
tolesni tyrimai suteiks daugiau duomenų apie Medininkų pilį, jos raidą.
|
Akmenų grindinys.
D. Žukausko nuotr. |
- Be to, galime
pasidžiaugti įdomiu radiniu, kurį nurodė Pilių tyrimo centro „Lietuvos
pilys“ darbuotojai. Gana mįslingomis aplinkybėmis pilies kieme atsidūręs
akmuo, pragulėjęs žolėse ne vienerius metus, pagaliau buvo paimtas
muziejaus globon ir ištirtas. Kaip paaiškėjo, tai esąs antkapinis akmuo.
Anot dr. Egdūno Račiaus, tyrusio pastarąjį radinį, jis datuotinas XVI –
XVIII a. Šiame akmenyje arabų kalba iškalta pagrindinė islamo formulė,
arabiškai vadinama šahada: „La ilaha illa allah, muchammed rasūlu allah“
(pažodžiui skamba taip – „nėra jokios dievybės, išskyrus Dievą,
Muchamedas – Dievo pasiuntinys“). Apačioje iškaltas vardas Ibrahim
(Abraomas) – galimai pranašo Abraomo vardas. Dr. E. Račiaus manymu,
akmuo atgabentas iš Nemėžio (Vilniaus r.), esančio vos dvi dešimtys
kilometrų nuo Medininkų. Nemėžyje iki šiol išlikusios senos
musulmoniškos kapinės, kuriose stovi viena iš keturių Lietuvos mečečių.
Tačiau, galbūt, šis akmuo patekęs ir iš totorių laidojimo paminklo,
esančio netoli Medininkų.
|
Antkapinis akmuo.
V. Neliubino nuotr. |
- Drąsiai galima
teigti, jog visuomenės susidomėjimas kultūros paminklais sparčiai auga,
keičiasi požiūris į kultūros paveldą. Medininkų pilyje įsteigtas
kultūros turizmo centras paskatintų visuomenę savišvietai, suteiktų
galimybę plačiau susipažinti ne tik su minėtu kultūros paminklu, bet ir
su visa Lietuvos
istorija. Kita vertus, pilis
ir joje įrengtas
muziejus – tai modernėjimo, mokėjimo balansuoti tarp istorinės erdvės ir
dabarties, rodiklis.
- Šiuo atveju, lyg ir
būtų galimas dvejopas būdas ar sprendimas dėl pilies-muziejaus panaudos.
Konservatyvusis būdas − pilyje įrengti ekspozicines sales atrodytų
|
Pagrindinis
pilies bokštas - donžonas, kuriame bus įrengtos keturios
ekspozicinės ir viena reprezentacinė salė. L.Valužienės nuotr.
|
- priimtiniausias. Tačiau yra ir kita galimybė aktualinti paminklą.
Didaktinės priemonės, − „gyvosios archeologijos dienos“, „viduramžių
šventės“ yra svarbus ir būtinas. Tam tikslui Medininkų pilies kieme
numatoma pastatyti viduramžių amatų miestelį. Tokiu būdu įvairių proistorės
ar viduramžių amatų bei eksperimentinės archeologijos demonstravimas
būtų prieinamas visiems muziejaus lankytojams. Be to, planuojama įrengti
kultūriniams renginiams skirtą sceną, sudaryti galimybės pilyje veikti
įvairaus profilio klubams kultūrai puoselėti.
- Viltis matyti
Medininkų pilį atstatytą, stiprėja kiekvieną dieną. Išraiškinga
statistika rodo, jog turistų antplūdis kaskart auga. Tad stenkimės
supažindinti ir užsienio svečius su naująja Europos Sąjungos erdve, jos
kultūros ir istorijos paveldu.
|