„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2005 m. Nr. 1–2 / Rytai–Vakarai

PARODŲ SALĖSE

Japonijos kardų meistrų pasaulis

 

Jonas VAIČENONIS

Vytauto Didžiojo karo muziejus

 

Parodoje „Japonijos kardų meistrų pasaulis“. R. Žiemio nuotr.

2004 ųjų rugsėjo – 2005-ųjų birželio mėn. Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikė netradicinė paroda, kurioje eksponuoti japonų verslininko Fuminori Noba asmeninės ginklų kolekcijos daiktai. Taip buvo įgyvendinta Karo muziejaus, Kauno savivaldybės ir daugelio kitų talkininkų svajonė: pirmą kartą Lietuvoje pristatyti geležies meno kūrinį – japoniškus kardus, kurie garsūs visame pasaulyje ir yra neatsiejama Japonijos savitos kultūros dalis.

Parodos rengėjų tikslas – Lietuvos visuomenei pristatyti japoniškus ginklus kaip meno kūrinius, supažindinti lankytojus su jų formomis, stiliais, grožio subtilybėmis, padėti suprasti šį savitą meną. Parodoje buvo eksponuojama vienuolika skirtingų šaltojo ginklo egzempliorių, kurių didesnę dalį sudarė įvairių tipų samurajų kardai. Seniausiam pristatytos kolekcijos Fudžišimos kardui daugiau nei 620 metų.

Kardas Japonijos kultūroje užima be galo svarbią vietą, jo tradicijų ištakos siejamos su mitiniais laikais. Seniausi japonų grožinės

Meistras Kunihira Kavači demonstruoja vieną iš kardo gamybos proceso elementų. R. Žiemio nuotr.

literatūros kūriniai „Nikonšioki“ ir „Kodžiki“ mini dievą Amameno Hitotsu-no-mikoto, kuris sukūrė tiesų kardą, tad jis laikomas japoniškų kardų išradėju ir globėju. Seniausieji japonų kardai buvo tiesios formos. Nuo Heian laikotarpio (806-1183) atsirado nauja kardų forma. Jie turėjo grakštų išlinkimą, nelinko ir nelūžo. Norint išgauti tokias kardo savybes, reikėjo išrasti ypatingą kalybos technologiją, jo gamybai naudoti dviejų rūšių metalą. Būtent tada japoniškų kardų gamybos menas pasiekė tobulumo viršūnę, o gamybos patirtis, perduodama iš kartos į kartą, pasiekė mūsų dienas. Ir tuomet, ir šiandien gaminamas kardas turėjo ir turi pasižymėti trimis esminėmis, tarpusavyje susijusiomis, savybėmis: ginklo aštrumas, grožis ir samurajišką dvasią atskleidžianti „širdis“. Tik šių savybių derinys išgarsino japonišką kardą pasaulyje, kaip analogų
neturintį aukščiausio lygio meno kūrinį iš geležies.

Japoniškų kardų meistras Kunihira Kavači pristato kardų gamybos ypatumus. R. Žiemio nuotr.

Paroda „Japonijos kardų meistrų pasaulis“, veikė nuo 2004 m. rugsėjo iki 2005 m. birželio pabaigos ir sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo. Jau vien padvigubėjęs muziejaus įprastas lankytojų skaičius parodė visuomenės žingeidumą ir norą pažinti tolimos Japonijos kultūros dalelę ir bent jau žvilgsniu prie jos prisiliesti. Neatsitiktinis ir parodos pavadinimas. Jis kvietė lankytoją ne tik pamatyti keletą unikalių eksponatų, bet per juos pažinti mums praktiškai nežinomą kardų gamybos technologijų ir jų gamintojų pasaulį.

Be parodos, jos rengėjai ir organizatoriai surengė keletą viešų paskaitų, kurios vyko tiek muziejaus erdvėje, tiek ir už jos ribų. Per jas buvo ne tik plačiau pristatomi eksponuojami daiktai, bet ir ilgas jų gamybos procesas, technologinės subtilybės, pasakojama kardų raidos istorija, demonstruojama unikali, kardų gamybos procesą pristatanti, dokumentinė filmuota medžiaga. Parodos lankytojai turėjo galimybę nemokamai įsigyti specialiai parengtą lankstinuką, kuriame pristatyti japoniško kardo gamybos etapai. Įdomu buvo stebėti daugelio lankytojų reakciją, kuomet po parodos apžiūrėjimo juos apimdavo savotiškos nusivylimo nuotaikos. Tai galima būtų paaiškinti tik didžiuliu dviejų kultūrų skirtumu ir mūsų sąmonėje egzistuojančiais stereotipais. Čia galima pateikti vieną pavyzdį, kuris puikiai tokį skirtumą galėtų iliustruoti. Mūsų sąmonėje vyrauja nuostata, kad kuo daiktas senesnis, tuo jo vertė yra didesnė. Japonijoje, jeigu pavyzdžiu pasirinksime kardus, egzistuoja visiškai priešingas vertinimo kriterijus. Šioje šalyje yra vertingesnis ne kardo senumas, o jo funkcinės savybės. Tad šiandien pagamintas kardas, vertinant jo savybes, gali net keliolika kartų būti vertingesnis už tą, kuris pagamintas prieš 620 metų ir tokių savybių neturi.

Parodos eksponatų savininkas verslininkas Fuminori Noba. R. Žiemio nuotr.

Atsisveikinant su paroda, surengtas įspūdingas jos uždarymas. Jame kartu su kolekcijos savininku dalyvavo ir vienas japoniškų kardų meistras Kunihira Kavači, į Kauną atvykęs su savo pagalbininkais. Šio renginio metu jis ne tik dar kartą pristatė visuomenei unikalių ginklų gamybos technologinius ypatumus, bet ir turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos kalvystės meistrais, jų gaminiais, pasidalinti profesine patirtimi.

Todėl, manytume, kad ši paroda ir papildomų švietimo priemonių kompleksas savo tikslą pasiekė. Bent jau daliai Lietuvos visuomenės pavyko atskleisti mums mažai pažįstamos šalies kultūros elementus. Žvelgdami į ateitį galvojame, kad ši japoniškų ginklų paroda Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo tik pirmas žingsnis į Japonijos karo istorijos ir kultūros platesnį pažinimą.