„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2005 m.
Nr. 1–2 /
Rytai–Vakarai
NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS
-
Rytų menas Kazio Varnelio muziejuje
-
-
Žydrūnas MIRINAVIČIUS
-
Kazio Varnelio
namai-muziejus
-
|
Kakemono „Kinų
imperatorius“.
Kinija, XVIII a. Tapyba tušu ant ryžių popieriaus. L. Valužienės
nuotr. |
- Vilniaus Senamiesčio
centre įsikūrusio Kazio Varnelio namų-muziejaus skliautai globia
kolekcijas, prof. Kazio Varnelio surinktas per pusšimtį metų, jo
pragyventų Jungtinėse Amerikos Valstijose. 33-jose muziejaus salėse
eksponuojama senųjų baldų kolekcija, Vakarų Europos skulptūra, grafika
ir tapyba, majolika ir porcelianas, istoriniai portretai, žemėlapiai;
dar tris sales užima biblioteka, turtinga retų leidinių ir senosios
lituanikos. Šį margą muziejų vienija eksponatų kokybė: kiekvienas jų yra
geros būklės, charakteringas istorinio stiliaus ar epochos atspindys.
Tokiu būdu muziejuje išsamiai atskleidžiama Vakarų kultūros ir dailės
istorija, skirtingi stiliai, epochos, regionai.
- Tačiau šalia Vakarų
pasaulio šiame muziejuje atrandame ir egzotiškuosius Rytus: trijose
salėse eksponuojama Rytų meno kolekcija yra viena didžiausių Lietuvoje.
Čia atsiskleidžia mums menkai pažįstama kultūra. Japonų ir kinų grafika,
tapyba, šilko siuvinėjimai, porcelianas, baldai, taikomosios dailės
pavyzdžiai – visa tai iliustruoja rytietiškosios estetikos, kultūros ir
religijos, meno ir amato savitumą. Muziejaus salėse eksponuojama per 60
eksponatų, bibliotekoje visa lentyna knygų skirta rytietiškajai kultūrai.
- Tik įžengus į pirmą
oriento kolekcijos salę, lankytoją pasitinka chrestomatinis simbolis –
bronzinė Budos, būdinga poza sėdinčio ant lotoso žiedo, statula. Tai
savotiškas įvadas į rytietiškos kultūros pasaulį. Viena
charakteringiausių Rytų meno sričių, vakarietiškojo modernizmo aušroje
stipriai veikusi Europos dailininkų kūrybą, buvo grafika. Tai spalvoti
medžio raižinių atspaudai ant ryžių popieriaus, sukurti ukijo-ė mokyklos
dailininkų. Ši tapybos ir medžio raižinio tradicija, ypatingai
suklestėjusi XVIII–XIX a. Japonijoje, sukūrė savitą stilių, pasižymintį
ekspresyvia ir virtuoziška juodų kontūrų linijų grafika, lakonišku
spalviniu sumanymu (iki XVIII a. vidurio kompozicijoje pakakdavo dviejų
spalvų – dažniausiai raudonos ir mėlynos arba žalios), dekoratyvia
draperijų ornamentika, itin mėgstamais legendų motyvais. Vieno geriausių
šios mokyklos dailininkų Utagawos Toyokuni (1769-1825) kūryba pristatoma
dviem graviūromis, sukurtomis senųjų legendų temomis bei aktoriaus su
lėle rankoje portretu – itin šio dailininko mėgta tema. Taip pat
eksponuojama ukijo-ė dailininkų sukurta knyga – senųjų legendų
iliustracijos, įrišdintos į vientisą bloką.
|
K. Varnelio Rytų
meno kolekcijos ekspozicijos fragmentas. L. Valužienės nuotr. |
- Rytų tapyba šioje
kolekcijoje pristatoma kinų ir japonų kūriniais. Tai charakteringi
kakemono – vertikalios kompozicijos, dauguma jų – peizažai, tapyti tušu
ant ryžių popieriaus ar šilko. Vienas gražiausių ir charakteringiausių–„Kalnų
peizažas su šventykla“, sukurtas neidentifikuoto XV a. japonų tapytojo:
poetiška, minimalistinė, kupina erdvės ir oro kompozicija, nutapyta
lengvais skiesto juodo tušo potėpiais ant ryžių popieriaus, paklijuoto
ant šilko. Šalia matome ir spalvingą tapybos ant šilko pavyzdį – „Kalnų
peizažą su upokšniu“, nutapytą spalvotu tušu nežinomo XIX a. kinų
tapytojo. Visose kompozicijose yra kaligrafinis įrašas, dažniausiai
poetiškas pavadinimas arba poezijos eilutė. Pavyzdžiui, XIX a. nežinomo
kinų dailininko nutapytas žydinčios slyvos šakelės motyvas su įrašu: „Kai gėlės žydi, ateina laimė“.
- Kinų imperatoriaus ir
jo žmonos portretais pristatomas mažiau mums pažįstamas žanras –
paradinis portretas: dvi figūros, sėdinčios sostuose, nežinomo XVIII a.
kinų dailininko nutapytos spalvotu tušu ant ryžių popieriaus. Šios
impozantiškos, statiškos figūros ne tiek perteikia realius portretus,
kiek užkoduota simbolių kalba išreiškia imperatoriškąją jų prigimtį:
drakonas po kojomis, itin spalvinguose ir ornamentuotuose apdaruose –
gervės, saulės ir mėnulio, dangaus simboliai. Tačiau vienas
vertingiausių kakemono šioje kolekcijoje – didžioji kompozicija „Budos
šventė“, sukurta XIV a. Kinijoje. Joje atskleidžiama budizmo esmė. Tai
atskiri medžio raižiniai, sudėti į vientisą kompoziciją ir atspausti ant
ryžių popieriaus bei ištapyti spalvotu tušu. Kompozicijos dalyje
pavaizduotas Buda, aplink jį atskiromis dalimis vaizduojamos Gautamos
stebuklų ir legendų scenos. Apatinėje dalyje įkomponuota
krikščioniškajam pasauliui pažįstama pragaro scena – liepsnas kurstantys
velniai ir nusidėjėlių pilni dervos katilai.
|
Porcelianinė
vaza, tapyta spalvota glazūra. Kinija, XIX a. |
- Savita Rytų kultūros
atmaina – kaligrafija, balansuojanti tarp perskaitomo rašmens ir
simboliško, estetinį pasigėrėjimą keliančio ornamento. K. Varnelio
muziejaus ekspozicijoje išsiskiria 16 ryžių popieriaus lakštų, ant kurių
XVII a. pradžios žymus tapytojas ir kaligrafas Shokado išrašė poetinį
tekstą. Savitai sudėti lakštai kuria vientiso meno kūrinio įvaizdį.
- Rytų taikomoji dailė
pakeri tuo, kad čia viename kūrinyje neatsiejamai susilieja meninė idėja,
estetikos samprata, kompozicija ir tobula meistrystė, amato išmanymas.
Vienas įstabiausių to įrodymų – K‘ang Hsi periodu (XVII a. pabaiga) ant
šilkinio audeklo aukso siūlais išsiuvinėta gamtos scena, kerinti
virtuozišku lapijos ir paukštelių išsiuvinėjimu, neužmirštant net tarp
jų zyziančių uodų. Dar vienas siuvinėjimo pavyzdys – Kinijos
imperatoriaus rūmų tarnautojo „mandarino“ šilkinis drabužis, gausiai
išsiuvinėtas gėlėmis ir ornamentais.
- Tobula meistryste
išsiskiria raižyto lako technika sukurtos dėžutės: ant medinio pagrindo
daugybe sluoksnių liejamas lako medžio (ch‘i shu) sulos pagrindu
pagamintas lakas, kuris nudžiūvęs išraižomas, ir tokiu būdu sukuriamas
smulkus ir gana aukšto reljefo piešinys. Varnelio kolekcijoje
eksponuojamos dvi raudono lako dėžutės ir stalelis, ištisai padengtas
dvispalviais lako raižiniais. Laku dengta ir XVIII a. Kinijoje pagaminta
širma, tačiau lakas čia lygus, jo tamsiame fone išryškėja reljefinės iš
dramblio kaulo išdrožtos figūros, perlamutro inkrustacijos;
charakteringa, kad kitoje jos pusėje kaligrafiškai išrašytos sentencijos:
„Slyva dovanoja šimtą laimių“, „Bambukas neša ramybę“ ir pan.
- Dar vienas mums menkai
pažįstamos technikos pavyzdys – pertvariniu (cloisonne) emaliu dengtas
indas. Šalia eksponuojami bronzos liejiniai: indas vynui laikyti hu,
ritualinis trikojis indas ding (pastarųjų forma ir ornamentika
susiformavo prieš 3 tūkst. metų), urna, išsiskirianti ypatingai
kruopščiai išlietomis detalėmis – gervėmis, augmenija. Rafinuotu skoniu
ir puikia meistryste žiba dvi vėduoklės: viena jų stebina dramblio kaulo
kiaurapjūviais raižiniais, kita – smulkiais šilko siuvinėjimais.
|
Širma,
inkrustuota dramblio kaulu, jaspiu
ir perlamutru. Kinija, XVIII a. |
- Porcelianas, viena iš
taikomosios dailės rūšių, yra tapęs kone Rytų amatininkystės simboliu.
K. Varnelio muziejuje gausu Kinijoje ir Japonijoje sukurtų įvairios
paskirties porceliano indų bei skulptūrėlių. Dalis jų sukurta XVII–XVIII
a., dalis – XIX a. ir buvo skirta eksportui į Vakarus. Porcelianas yra
gausiai tapytas spalvotomis glazūromis; dauguma indų yra puošti legendų
scenomis, pavyzdžiui, Kinijos XIX a. Chien Lung šventyklos vazos. XIX a.
Kinijos vazą puošia spalvinga, kupina judrių figūrų scena, su
kaligrafiniu įrašu „Gerbk dangų, mylėk žemę“.
- Vienas ankstyviausių
porceliano pavyzdžių – XVII a. Kinijoje sukurtas dubuo, kurio juodame
fone pavaizduoti ryškiaspalviai gėlių ir paukščių motyvai.
Charakteringas pavyzdys – vaza iš XIX a. Japonijos šventyklos: grafiškas,
išraiškingas žydinčios vyšnios atvaizdas gautas vaizduojamąjį motyvą
paliekant baltą, o foną užtapant mėlyna glazūra.
- Rytų meno kolekciją
papildo bibliotekoje esančios knygos. Daugiausia tai parankinė lektūra,
atskleidžianti muziejuje esačių kūrinių vertę. Tai Vakaruose išleistos
studijos, nagrinėjančios įvairias Rytų meno sritis, tačiau esama ir
Japonijoje spausdintų knygų, išsiskiriančių savitu įrišimu, Rytų
estetika.
- Ši marga K.Varnelio
kolekcija – nedidelė Rytų meno sala Europos viduryje atskleidžia toli
esantį mums menkiau pažįstamą oriento kultūros ir estetikos savitumų
pasaulį.
|