<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

 

 
 
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje
 
Sausio 14 d. vyko ilgalaikės parodos „Lietuvos meistrų muzikos instrumentai“ atidarymas. Parodoje lankytojai supažindinami su muzikos instrumentų pagaminimo istorija Lietuvoje, o ji įdomi ir siekia seniausius laikus, nors nemažai dėmesio skiriama ir šių dienų meistrams. Tai mažai nagrinėta paveldo sritis, todėl parodos kuratorė Alė Gutauskienė džiaugėsi, kad muziejus prisideda prie jo išsaugojimo ir sklaidos.
Sausio 19 d. muziejuje vyko Nikitos Michalkovo žurnalo „Savas“ („Svoij“) naujo numerio, skirto kino filmui „Savas tarp svetimų, svetimas tarp savų“ pristatymui. Buvo demonstruojamas ir pats filmas, švenčiantis 30 metų jubiliejų, bei pastarųjų metų N. Michalkovo filmai. Renginyje dalyvavo Vilniaus Puškino instituto atstovai ir projekto vadovė bei žurnalo „Savas“ redaktorė Natalija Siomina.
Vasario 11 d. muziejus drauge su Baltarusijos Ambasada Lietuvoje pakvietė lankytojus į kino dienų pristatymą. Jame lankytojai galėjo išvysti „Bielorusfilm“ pirmųjų plakatų ir afišų, sukurtų XX a. 3-4 dešimtmetyje, parodą bei dailininko Valerijaus Nazarovo kostiumus, sukurtus filmui „Anastasija Sluckaja“. Parodos eksponatai atvežti iš Baltarusijos, kur jie saugomi Valstybiniame teatro ir muzikos kultūros istorijos muziejuje Minske. Parodos atidaryme dalyvavo muziejaus direktorius bei „Bielorusfilm“ vadovas. Buvo parodytas istorinis režisieriaus Jurijaus Jelchovo filmas „Anastasija Sluckaja“, sukurtas 2003 m. ir laimėjęs nominacijas įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose.
Vasario 14 d. muziejuje vyko vakaras-koncertas „Ne, ne tave aš myliu“, skirtas Šv. Valentino dienai. Buvo atliekami meilės romansai, scenos vaizdeliai ir parodijos. Vakarą vedė Alvydas Jancevičius, dalyvavo aktoriai Janina Matekonytė, Giedrius Arbačiauskas, Vytautas Taukinaitis ir Saulius Sipaitis, muzikinės dalies vadovas Povilas Keblikas.
Vasario 14 d. muziejuje atidaryta jaunos fotografės vilnietės Alionos Bondarenko darbų paroda, pavadinta „Perregima“ – šviesos blyksniai iš tamsos išryškina daiktus, veidus... pamažu aiškėja jų kontūrai, faktūros, atspalviai, nuotaikos... subtilios, nepastovios... beveik perregimos. Paroda atidaryta Šv. Valentino dienos progai, todėl menininkė pirmą kartą pabandė prisiliesti prie jaunos moters portreto, žvelgdama per perregimą, skaidrų medžio lapą, nenaudodama jokių kompiuterinių efektų, fotomontažų.
Kovo 17 d. muziejuje atidaryta scenografės Janinos Malinauskaitės jubiliejinė paroda. Joje buvo eksponuojami scenografijos eskizai, kostiumai bei kiti darbai sukurti teatro spektakliams. J.Malinauskaitė sukūrė scenovaizdžių daugiau nei 90-čiai spektaklių, dirbo beveik su 40 skirtingo braižo režisierių, vienintelė Lietuvoje scenografė, kurianti istorinius portretus.
Išskirtini jos darbai sukurti Kauno dramos teatro pastatytiems spektakliams: Jono Jurašo režisuotiems J.Grušo „Barbora Radvilaitė“, J.Glinskio „Grasos namai“, A.Jarry „Karalius Ūbas“, su rež. V.Lencevičiaus pastatytam spektakliui A.Keturakio „Amerika pirtyje“, Vilniuje pastatytiems spektakliams A.Čechovo „Vyšnių sodas“, V.Krėvės „Skirgaila“ ir kt.
1986-2001 m. J.Malinauskaitė buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyr. dailininkė, kūrė Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Per parodos atidarymą su karčia šypsenėle scenografė pareiškė, kad teatro nemylinti. Galbūt tokią nuotaiką iššaukia tam tikra nepagarba jos sukurtiems nuostabiems kostiumams iš kurių jau tik vieną kitą galima pademonstruoti, kiti apleisti ir sunykę. Todėl menininkė pirmą kartą pabandė prisliesti prie jaunos moters portreto, žvelgdama per perregimą, skaidrų medžio lapą, nenaudojant kompiuterinių efektų ar fotomontažų.
Kovo 24 d. vyko vakaras „Aldona Liobytė – vilnietė menininkė“, skirtas rašytojos dramaturgės 90 – mečiui paminėti. Rengėjai – Vilniečių ainių klubas, Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Vakaras vyko Dailės muziejaus Chodkevičių rūmuose, jame dalyvavo prof. Viktorija Daujotytė, Laima Krasnodomskienė, doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, Gintarė Paškevičiūtė-Breivienė, prof. habil. dr. Donatasi Sauka, doc. dr. Kęstutis Urba.
Vakaro dalyviams konceravo kvartetas „Subito“, aktoriai Aldona Vilutytė ir Aurimas Meliešius, pianistas Jonas Korys. Parodą, kurioje atsispindėjo rašytojos kūrybinis kelias, jos spektakliai Vilniaus ir Klaipėdos dramos teatruose, parengė Teatro skyriaus muziejininkė Irena Bertašienė ir Aušra Endriukaitienė. Parodos kuratorė – muziejaus Teatro skyriaus vedėja Auksė Kapočiūtė.
Kovo 23 d. muziejaus gotikiniuose rūsiuose atidaryta vaikų piešinių paroda „Žiemos muzika“. Parodą rengė muziejaus darbuotoja dailininkė Rasa Grušienė ir Lietuvos nacionalinio radijo laidos „Muzikinė dėžutė“ kūrėjai.
Balandžio 14 d. vyko vakaras, skirtas režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 75-mečiui. Vakarą vedė Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas režisierius Gytis Lukšas. Dalyvavo: kino režisierius Almantas Grikevičius, operatorius Jonas Gricius, aktoriai: Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis, Laimonas Noreika, Kostas Smoryginas, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė, žmona Gražina Žalakevičienė, dukra Vytautė Žalakevičiūtė ir buvę kolegos. Buvo rodomi fragmentai iš A.Grikevičiaus filmo apie žymųjį režisierių „Pastabos gyvenimo būdo paraštėse. Veikė fotografijų paroda „Kino režisierius Vytautas Žalakevičius (1930–1996)“.
Balandžio 15 d. vyko II tarptautinis Antano Kučingio jaunųjų dainininkų konkursas. Jie rungėsi trijose kategorijose. Po dviejų turų buvo paskelbti ir apdovanoti laureatai, įvyko konkurso baigiamasis koncertas.
Balandžio 19 d. drauge su Čekijos Respublikos ambasada buvo atidaryta fotografijų paroda: „Šiuolaikinė Čekijos teatro architektūra“.
Balandžio 22 d. vyko jaunųjų vokalistų LMTA docentės Aušros Stasiūnaitės klasės studentų koncertas. Lietuvių ir užsienio autorių vokalinius krinius atliko: Ž.Dvarionytė, E.Jurkutė, I.Kaminskaitė, M.Karpavičius, J.Lopetaitė, N.Sosnovskaitė, R.Suchocka. Akomponavo N.Baranauskaitė.
Balandžio 29 d. vyko Motinos dienai skirtas koncertas „Motula mano, širdela“. Senovines lietuvių dainas ir sutartines atliko kūrybinio folkloro grupė „Sedula“ vadovaujama Daivos Steponavičienės.
Balandžio 30 d. vyko kamerinio choro „Cantemus“ koncertas, skirtas Motinos dienai. Choro vadovas ir dirigentas – Laurynas Vakaris Lopas pateikė įdomią programą, nuo V.K.Banaičio išdailintų lietuvių liaudies dainų, Vakarų Europos madrigalų, iki džiazinių vokalinių kompozicijų. Lietuvių klasikų ir šiuolaikinių poetų eiles skaitė aktoriai: Alvyda Čepaitytė ir Leonas Ciunis.
Gegužės 6 d. vyko susitikimas su europarlamentare Margarita Starkevičiūte, kuri supažindino klausytojus su Lietuvos europarlamentarų darbais, Europarlamento struktūra ir galimybėmis mūsų respublikai laimėti tam skirtą paramą atatinkamose srityse. Atsakė į klausytojams rūpimus klausimus.
Gegužės 7 d.  vyko Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos vyr. mokytojos Audros Dainienės smuiko specialybės mokinių koncertas, koncertmeisterės – Elvyra Meiluvienė ir Vilma Pečiukonytė.
Gegužės 10 ir 12 d. vyko kamerinės muzikos vakarai, kuriuose V.A.Mocarto, E.Grygo, A.Glazunovo, D.Šostakovičiaus, A.Šnitkės, A.Chačaturiano ir kt. kūrinius atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Ansamblio katedros studentų ansambliai.
Gegužės 18 d. tarptautinės muziejininko dienos proga muziejus pakvietė vilniečius į akciją-atrakciją „S.O.S. kultūros paveldui!“. Nors jau 10 metų kaip muziejus (1995 m.) persikėlęs į Mažuosius Radvilų rūmus, kuriuose pristatomos turiningos ir patrauklios ekspozicijos, bei glaudžiasi 40 darbuotojų, tačiau Vyriausybė taip ir neskyrė lėšų restauruoti muziejaus kiemą bjaurojančius senų pastatų griuvėsius. Ten turėtų įsikurti saugyklos, kino centras ir kitos būtinos patalpos, kuriose būtų saugomi net 300 tūkst. eksponatų.
Muziejaus vyr. fondų saugotoja Elžbieta Chadaravičienė, apsirengusi labai teatrališkai, žiebė ugningus kupletus, pritariant kolegoms nuo aukštos statybinės platformos, ne mažiau atraktyvią „ekskursiją“ po įsivaizduojamas patalpas – griuvėsius pravedė muziejaus darbuotoja aktorė Alvyda Čepaitytė. Muziejaus dailininkės pasistengė, kad ilgai dar būsimų patalpų, o šiuo metu griuvėsių, kiaurymėse kabėtų ryškūs plakatai – S.O.S. kultūros paveldui!
Gegužės 25 d. vyko „Laimiuko ir muziejaus šventė“. „Laimiuko“ žurnale bendradarbiauja gabūs vaikai-piešėjai, piešia muziejaus eksponatus, taip populiarindami muziejų.
Vadovaujami Rasos Grušienės Švenčionių meno m-los moksleiviai pateikė darbus parodėlei: kaukes, scenovaizdžius, kostiumus, A.Vienuolio gimnazijos moksleiviai: tragedijos ir komedijos kostiumus, Salomėjos Nėries gimnazijos – „laimiukus-tešlinukus“. Šventėje koncertavo A.Vienuolio gimnazijos jaunieji atlikėjai, dalyvavo žurnalo leidėjai – leidyklos „Kronta“ atstovai.
Birželio 1 d. vyko Vilniaus Algirdo muzikos m-los mokytojos Liudmilos Jeriominos mokinių koncertas, skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai.
Birželio 2 d. vyko labdaringas renginys, organizuotas drauge su M.Konstantino Čiurlionio muzikos rėmimo fondu. Jame buvo pristatytas Menų kalendorius, skirtas M.K.Čiurlionio gimimo 130-mečiui. Koncertavo vyrų choras „Varpas“ – vadovas Petras Puošiūnas, veikė jaunųjų tekstilininkų paroda – vadovė Eglė Bogdanienė. Renginys skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai.
Birželio 3 d. vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Virgilijaus Noreikos vokalo klasės meno aspiranto Giedriaus Prunskaus koncertas. Fortepijonsa – Aušra Bernatavičiūtė. Buvo atliktas J.Brahmso vokalinis ciklas „Magelonė“.
Birželio 7 d. vyko kino režisieriaus Almanto Grikevičiaus 70-mečiui skirtas jubiliejinis vakaras. Jį vedė kino kritikas Saulius Macaitis, buvo rodomi fragmentai iš filmų, kuriuos režisavo jubiliatas. Kalbėjo draugai kino režisieriai: Gytis Lukšas, Jonas Gricius, aktoriai, vaidinę A.Grikevičiaus filmuose, veikė fotografijų paroda.
Birželio 14 d. vyko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Petro Kuncos kamerinio ansamblio klasės meno aspirantės Irinos Frolakovos (fortepijonas) ir Dalios Šešelgienės (smuikas) koncertas, kuriame buvo atliktos L. van Beethoveno ir G.Bacewicz sonatos.
Birželio 16 d. atidaryta paroda „Nuo moderno iki art-deco“, natos iš Igorio Prudnikovo (Sankt Peterburgas) ir muziejaus kolekcijų.

 

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13