„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2005 m. Nr. 1–2 / Rytai–Vakarai

 

KRONIKA: PARODOS IR RENGINIAI LIETUVOS MUZIEJUOSE

 

Alytaus kraštotyros muziejus

Alytaus kraštotyros muziejuje

 

Alytaus kraštotyros muziejaus salė sausio 12 d. „pražydo“ keramikės Teresės Jankauskaitės darbais. Autorė pakvietė į parodą „Žibanti pieva“, kurion sudėjo įvairiausių formų juodosios keramikos ir porceliano dirbinius, natiurmortus su gėlėmis bei peizažus. Į Alytų menininkė atsivežė tiek savo ankstyvosios tapybos, tiek naujausių juodosios keramikos darbų. Ypač šiltai visus nuteikė vasaros žolynų prisiminimai, atgiję Teresės ažūrinių žibintų šešėliuose. Paklausta apie poetišką parodos pavadinimą, keramikė atkreipė dėmesį į kelias jai svarbias detales: pati yra gimusi Trijų karalių naktį, kai visa gamta tarsi žiba, pats molis, iš kurio gimsta Teresės darbai, kartais įgauna paslaptingą sidabro blizgesį, be to, savo darbus labai mėgstanti paženklinti įspausdama juose kokią pievos žolytę – štai ir žibanti pieva. Parodos dalyviai galėjo pamatyti ir unikalią juodosios keramikos knygą, kurioje susegti S. Stacevičiaus eilėraščiai. Menininkę dainomis sveikino ansamblis „Daulėlio“, eilėraščių posmais – poetas Stasys Stacevičius. Pro salės duris žengiančius laimino virš durų palinkęs, lauko gėlių vainiku apipintas angeliukas – T. Jankauskaitės gyvenimo ir kūrybos talismanas.

Vasario 10 d. muziejaus salėje vyko Alytaus jaunimo centro Rusų sekmadieninės mokyklos 3 metų sukakties popietė.

Vasario 11 d. Alytaus kraštotyros muziejaus salė suspindo spalvingais Vytauto Remeikos tapybos darbais. Sodrios, gyvos, tarpusavy „nesipjaunančios“ spalvos, daugybė abstrakcijų, peizažų, natiurmortų – tai ir yra V.Remeikos stilius, sutraukęs savo gerbėjus. Šiaip mažakalbis autorius vis tik prasitarė pasiduodąs tik dviem paslaptingoms substancijoms: aliejui ir akvarelei.

Muziejus Vasario 16-osios šventės proga suorganizavo ir Amatų popietę šeimoms. Muziejininkas Vilmantas Dunderis, vadovavęs renginiui „Nusikalk monetą“, vaikams ir jų tėveliams papasakojo lietuviškos monetos istoriją, leido patiems nusikaldinti po senovinę Alytaus miesto monetą. Muziejininkė Beta Žaliaduonienė pakvietė svečius į „medaus šalį“: mokė lieti žvakes, parodė senuosius vaško antspaudus, išmokė skirti įvairių rūšių medų (tema – „Vaškas ir medus“).

Kovo 9 d. Kraštotyros muziejaus salėje buvo atidaryta Roberto Šarknicko fotografijų paroda „Ukraina mano akimis“. Miesto laikraštis glaustai teigė: „Savo uošvės gimtinę įamžinęs alytiškis aktorius džiaugiasi, kad jo dėka Alytus užmezgė ryšius su Ukraina, – parodos atidaryme apsilankė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Borisas Klimčiukas, o meras Vytautas Kirkliauskas išreiškė viltį, jog Dzūkijos sostinė tikrai draugaus su... Roberto uošvija!“ Galbūt aukštų svečių iš Ukrainos vizitas sulauks tęsinio, nes Alytus tikrai norėtų bendradarbiauti su šios šalies miestais. Paroda sulaukė netikėto žiūrovų antplūdžio. Iki vėlumos skambėjo Alytaus tautinių mažumų centro moterų vokalinio ansamblio dainuojamos ukrainiečių liaudies dainos.

Likus savaitei iki Velykų, muziejus pakvietė alytiškius susipažinti su ateinančios šventės papročiais, išmokti vašku marginti kiaušinius ir pagal taisykles ridenti margučius. Marginimo mokė Audronė Lampickienė, kuri šio amato išmoko dar vaikystėje. Dabar jau 10 metų ji margina ir medinius kiaušinius, kuriais prieš šventę papuošia namus. Ji pabrėžė ir kitą medinių margučių privalumą – jais patogiau žaisti. Margučių ridenimo taisyklių mokė Kraštotyros muziejaus darbuotoja, edukacinės programos vadovė Beta Žaliaduonienė.

Kovo 21 d. Kraštotyros muziejaus salėn susirinko gausus anapilin išėjusio gamtininko ir rašytojo Vytauto Nedzinsko gerbėjų būrys. Dalis iš jų ir šiandien tęsia jo darbus. Jo 65-mečio garbei Dzūkų kultūros draugė surengė V. Nedzinsko kūrybos skaitymus. Renginio metu buvo įteiktos premijos už geriausius gamtosaugos ir kraštotyros darbus bei pristatyta Antano Nedzinsko, tolimo gamtininko giminaičio, knyga „Vytauto Nedzinsko pašaukimas“. Ištraukas iš V. Nedzinsko knygos „Pasakojimai apie gulbes“ skaitė Juozas Šalkauskas, iš knygos „Vytauto Nedzinsko pašaukimas“ – aktorius Robertas Šarknickas. Kamerinę renginio nuotaiką palaikė vyrų ansamblis iš Vilniaus „Seni draugai“.

Kovo 30 d. muziejus sulaukė užsienio svečių – čia viešėjo Suvalkų muziejaus darbuotojai, į Alytų atvežę puikią parodą „Suvalkų gubernijos miestai ir miesteliai fotografijoje“. Tai mūsų dienas pasiekęs buvusios Suvalkų gubernijos – kairiojo Nemuno kranto – paveldas senose fotografijose. Projektas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, į didelį darbą pajungęs net skirtingų šalių muziejininkus. Rezultatas – gražus, išsamus, informatyvus dvikalbis katalogas, ciklas kilnojamų parodų ir daugybė šiltų susitikimų. Alytaus kraštotyros muziejus jau senokai išėjęs už savo miesto, apskrities ar regiono ribų, tačiau šis bendras projektas muziejininkų veiklos apimtis praplėtė dar labiau.

Retos tarpukarinių miestelių fotografijos vyresnius parodos lankytojus  kvietė pasivaikščioti  jų jaunystės gatvėmis. Ten ne vieno iš jų prabėgo patys gražiausi gyvenimo metai, kitiems fotografijos priminė skaudžius įvykius. Nepastebėjome tik nuobodžiaujančių ar abejingų parodos lankytojų...

Balandžio 2  ir 16 dienomis šeimas muziejun pakvietė edukacinė popietė-ekskursija „Suvalkų gubernijos miestai ir miesteliai“.

Balandžio 9 d. alytiškių šeimų laukė kita muziejaus darbuotoja, parengusi popietę tema „Puodininkystė“, o balandžio 23 d. –  alytiškiai patys galėjo pamėginti pasigaminti popierių, nes šįkart muziejininkai pakvietė į edukacinę programą „Popieriaus gamyba“.

Balandžio 30 d. grupelė miestelėnų klaidžiojo senuoju pylimu, kurorto gatvelėmis, ieškodami garsiausių Alytaus literatų gyvenimo ir kūrybos ištakų.

Nuo gegužės 3 d. muziejuje veikė Alytaus Dainavos vid. mokyklos jaunųjų menininkų, vadovaujamų dailės mokytojų Ingridos ir Arūno Vaitkų, darbų paroda. Puikus, intriguojantis parodos atidarymas šįkart prilygo įdomumu ir pačiai parodai – spalvingai, netikėtai, linksmai, jaunatviškai. Tokia turbūt ir turėtų būti jaunųjų kūrybinė raiška, nes „pokalbis“ su jais net vyresniems tikrai neprailgo.

Gegužės 20 d. muziejuje buvo atidaryta spaudinių, dokumentų, fotografijų paroda „Karas po karo“. Partizanų judėjimo, pogrindžio gyvenimo faktai čia pateikti  nauja, šiuolaikiška forma. Ir tai, rodos, leido pažvelgti naujai net į pačius faktus:  pamatyti juos suasmenintus, iš žmogiškųjų pozicijų, iš jausminės, emocinės pusės.

 

 A. Jonyno memorialiniame muziejuje

 

Gegužės 10 – 22 dienomis A. Jonyno memorialiniame muziejuje vyko edukacinė programa „Literatų takais“. Programos dalyviai buvo supažindinti su žinomiausiais kelių kartų Alytaus literatais: A. Jonynu, J. Kunčinu, keletą metų Alytuje gyvenusiu poetu K. Bajerčiumi, XIX a. kūrėju K. Sakalausku-Vanagėliu. Programa sumanyta kaip kelionė, vedanti klausytoją po jų gyventas vietas, po gražiausius Alytaus gamtos kampelius, paįvairinama ne tik pačiais gražiausiais, bet ir pačiais netikėčiausiais poetų kūriniais: epigramomis, panegirikomis, odėmis. Vien odė Alytui ko verta!

             Čia – Alytus. Čia lietūs lyja.

             Tai čia, žmogau, Europos vidurys.

             Nežinot kur? Jis gatvėje Lelijų

             Kur guli vyrų neblaivių būrys...

                                                                             (ištrauka iš J. Kunčino „Čia – Alytus“)

O kur dar Alytaus novelės, apdainuojančios kiekvieną gimtojo miesto ženklesnį kampelį?! Juk be šito kalbant vien apie Kunčiną, nuoširdžiausią mūsų miesto dainių, niekaip neišsiversi.

 

 

A. Matučio memorialiniame muziejuje

 

Gegužės 16 – 22 dienomis vyko edukacinė programa „Iliustruojame A. Matučio knygeles“. Prie muziejaus susirinkę lankytojai, gavę molbertus ir pasiklausę keleto įdomiausių bei tapybiškiausių eilėraščių, vaškinių kreidelių technika „guldė“ savo įspūdžius ant popieriaus. O paskui, linksmi ir išdykę, kartu su muziejaus vedėja analizavo savo darbelius: ar pasinaudota visomis spalvų galimybėmis, ar nepasiklysta kūrinėlio siužeto vingiuose, ar suvaldyta klastūnė kompozicija, ar paveikslas nepanašus į matytą ant kaimyno molberto... Smagią atrakciją lauke užbaigdavo trumpa ekskursija.

Gegužės 18 d. muziejuje vyko akcija „Muziejaus bičiuliai“. Edukacinių programų vadovė B. Žaliaduonienė Dainavos vid. mokyklos 7 klasės moksleiviams surengė pažintinę ekskursiją, vaikai patys aptarė savo atsineštus senovinius eksponatus, vadovė paaiškino apie eksponatų išskirstymą į fondus ir supažindino su muziejaus fondais. Akcija buvo skirta Tarptautinei muziejų dienai.

Gegužės 27 d. tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2005“ svečiai apsilankė ir Alytuje. Viešnagė prasidėjo ekskursija po Alytaus kraštotyros muziejų, paskui svečius priėmė Alytaus miesto savivaldybėje. Po oficialių priėmimų sutiktuvės pagaliau įsilingavo ir poetai apie savo atvykimą galėjo pranešti visam miestui uždegdami laužą ant Alytaus piliakalnio, kurio papėdėje glaudęsi gyventojai kažkada davė pradžią miestui. Šventinį aukurą įžiebė Alytaus literatų klubo „Tėkmė“ poetė Staselė Nedzinskienė ir viena iš viešnių poetė, prozininkė Birutė Jonuškaitė. Susitikimui Alytuje buvo parinktas pavadinimas „Gieda paukščiai kelią“, todėl poetiniam žodžiui su pro šalį skriejančiais paukščiais buvo pakviesti ir kiti svečiai. Žinoma, čia jų klausėsi ir kelios Piliakalnio vid. mokyklos klasės, nutarusios baigiantis mokslo metams pravesti netradicinę literatūros pamoką.

Paskui svečiai buvo išskirstyti: vienų laukė susitikimas su Dzūkijos vid. mokyklos mokytojais, kiti vyko į šv. Kazimiero bažnyčią. O vėl susitiko visi tik A. Matučio memorialinio muziejaus balkonėlyje, kur jau garavo pagal vaikų poeto receptūrą paruošta žolelių arbata. Viešnagė Matučio namuose per keletą metų jau tapo Poezijos pavasario dalyvių „darbotvarkės“ Alytuje tradicija.

Ir tik pavakariais, visą dieną lydėjusi poetus po Alytų, viešnagės organizatorė A. Jonyno memorialinio muziejaus vedėja pakvietė svečius į baigiamąjį vakarą A. Jonyno memorialinio muziejaus sode. Čia tarp žaliuojančių krūmų jau „laukė“ alyvų žiedais pasipuošusi paukštė – kas žino, gal visų kuriančių Jonynų kūrybinę mintį sauganti mūza? Per sodą nutiestas simbolinis kambarinių takų kelias, kaip ir paukščio sparnų mostai dangum, rodos, kvietė į tolius, į kūrybos, svajų ir didelių vilčių erdvę. Tačiau, klausant vakaro svečių, tapo akivaizdu, jog visus juos vilioja vis kiti toliai, o paukščiai jiems gieda skirtingą žmogiškąją ir kūrybinę lemtį...

Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną – Alytaus kraštotyros muziejuje vyko Andriaus Kaniavos koncertas, sukvietęs čion pilnutėlę salę pačios įvairiausios publikos: nuo garbingų, orių žilaplaukių iki „plikomis“ bambomis šviečiančio „žalio“ jaunimėlio. Sprendžiant pagal aplodismentų dosnumą, panašu, kad visi liko patenkinti.

Svečių iš Kauno dėka birželio 15 d. A. Jonyno memorialinio muziejaus sodas virto Sidabro sodu. Mat čia poetė Aldona Ruseckaitė kartu su savo komanda – aktoriumi Egidijum Stanciku, klarnetistu Valdu Andriuškevičium ir gitaristu Tautgirdu Aču – pristatė paslaptingumu ir moteriškomis nuojautomis dvelkiančią paskutiniąją savo knygą „Sidabro sodai“. Tai poetės ir lyrinės knygos herojės Kastulės pašnekesiai su palikusiomis šį vargo klonį dvasios bičiulėmis: Biblijos moterimis, literatūrinių kūrinių autorėmis ir veikėjomis, mirusia motina. Pastaroji, su kuria Kastulei, rodos, likę gana daug nebaigtų pokalbių, tarsi suvaldo padrikas herojės mintis apie meilę, ištikimybę, išsiskyrimą, saugumo jausmą, koncentruodama dėmesį į namų temą. Juk namai – tikroji visų mūsų vilties, meilės, pasitikėjimo ir saugumo erdvė. Deja, ne visi turime ne tik širdies namus, kurių visą gyvenimą ieško Kastulė, bet net ir materialų stogą virš galvos – savojo kūno ramybės buveinę. Kastulę gyvenimo kelyje stiprina Anapilin išėjęs tėvelis, kuris sapnuose vis primena dukrai: „Dar tau skirtas laiko lašelis – atbūk ir už mus, surink viską į savo akis“.

Kastulė, kaip ir kiekviena iš mūsų, vis dar kelyje. Ji „neša trapų indą su gyvuoju vandeniu, jis teliūskuoja, šliūkščioja per kraštus, laistosi. Srovelės susigeria į žemę. Kokias gelmes vanduo pasieks ir kas iš jų išdygs – nežinia...“

Ne visada lengvas mūsų kelias, tačiau labai smagu sutikus jame pakeleivių. Poezijos vakare kiekviena atradome dalelę savęs, pasijutome lyg išsišnekėjusios su geriausia drauge, kuria galima pasitikėti – ji visada supras. O vakaro svečiai vyrai, tikėkimės, geriau mus pažino, todėl dar nuoširdžiau norės prilaikyti mus už rankos mūsų KELYJE...

Birželio 16 d. muziejuje buvo atidaryta vilniečio dailininko Algirdo Griškevičiaus fotografijų paroda „Truputis šiurkštumo“.  Tai jau trečioji dailininko paroda muziejuje, tik šį kartą eksponuojamos fotografijos. Didelio formato juodai baltose ir kiek paspalvintose fotografijose vyrauja vyriškas aktas. Autorių pristatė muziejaus direktorė A. Jakunskienė ir garsus Alytaus fotografas V. Stanionis. Po parodos atidarymo lankytojai buvo pakviesti į vokalinio dueto koncertą. Dalyvavo Lietuvos muzikos akademijos magistrantės Jurgita Adamonytė ir Ieva Prudnikovaitė, akomponavo Nijolė Ralytė. Atlikėjos pristatė muzikinę kompoziciją „Aušrinė žvaigždė“. Merginų talentas ir šmaikštūs, be galo nuoširdūs vakaro vedėjos žodiniai intarpai, rodės, užbūrė salę, kuri visą koncertą sėdėjo lyg nuščiuvusi, gerte gerdama kiekvieną akordą.

Birželio 21 d. muziejaus salėje vyko tradicinis muziejininkų bičiulių – Alytaus kvinteto – koncertas. Nors ir gerai miestui pažįstami, jie kaskart pateikia naują programą, todėl niekada nestokoja gerbėjų ir svečių savo koncertuose.

Birželio 25 d. kraštotyros muziejuje vyko literatūrinė muzikinė popietė, skirta S. Jesenino 110 metų jubiliejui. Renginio organizatoriai – Alytaus jaunimo centro Rusų sekmadieninė mokykla ir VO „Malachit“.