„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2005 m. Nr. 1–2 / Rytai–Vakarai

NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS

Raseinių kraštas okupacijų metais

 

Loreta KORDUŠIENĖ

Raseinių krašto istorijos muziejus

 

Raseinių krašto muziejaus ekspozicijos fragmentas. Rseinių krašto muziejaus nuotr.

Gegužės mėnesį Raseinių krašto istorijos muziejuje atidaryta nauja ekspozicija – „Raseinių kraštas okupacijų metais“. Didelė 53 m2 salė pasitinka lankytojus neįprastu interjeru. Čia nėra vitrinų, šaltas sprogmenų metalas, spygliuota viela, už kurios geto gyventojų veidai, atsargiai ir su pagarba liečiami lankytojų. Skelbimas vokiečių ir lietuvių kalbomis: „žydams draudžiama...“ bado akis. Užrašų nedaug, todėl esamus norisi perskaityti. Netikėtai žemai, šalia „Sniego karalienės“ kabo Hitlerio portretas, išspausdintas vaikiškame žurnale „Žvaigždutė“. Karo prievolių lapai ir antinaciniai pareiškimai bei atsišaukimai, didelės sugriautų pastatų nuotraukos sudaro laikinumo įspūdį. Vokiečių karius keičia raudonarmiečiai, jų puolimo kryptys matomos schemose, šalia originalus apdegęs Europos žemėlapis. Ypač dėmesį traukia sunkiausia pasaulyje knyga, kurios žalvario lapuose išgraviruotos pavardės žmonių, dalyvavusių mūšiuose Lietuvos žemėje ir gavusių apdovanojimus. Ji buvo pagaminta 1972 m. ir eksponuota Kryžkalnio monumento Raudonajai armijai Vitražų salėje. Karas baigėsi, tačiau ne visiems. Naują okupantą pasitinka Lietuvos partizanai. Žymiausių krašto partizanų vadų portretai, siužetinės partizanų gyvenimą detalizuojančios fotografijos, dokumentai, akivaizdžiai įrodantys, kad rezistencinis judėjimas nebuvo stichiškas. Tai buvo organizuotas pasipriešinimas okupantui. Virš jų su cinišku šypsniu lūpose „tautos vado“ Stalino portretas, o žemiau – miestelių aikštėse numestų, išniekintų, sumaitotų partizanų fotografijos.

Stendas − gyvulinio vagono imitacija − apkabinėtas originaliais partizanų atsišaukimais, įspėjimais ir raginimais. Apačioje – partizanų daiktai, liudijantys jų buities skurdumą ir didžiulį smulkiuose simboliuose įprasmintą patriotizmą. Kita siena − daugybės nelaimingų žmonių, ne savo noru iškeliavusių į Sovietų Sąjungos rytus, liudijimas. Jų gyvenimas skrenda į namus laiškais ir nuotraukėlėmis ar po ilgų tremties metų grįžta į gimtinę lagaminuose...

Raseinių krašto muziejaus ekspozicijos fragmentas. Rseinių krašto muziejaus nuotr.

Iki tol muziejuje buvo prieš 10 metų įrengta ekspozicija, skirta pokario pasipriešinimo kovoms, tremčiai. Tačiau ji nei informacine, nei vizualine prasme nebeatitiko laiko keliamų reikalavimų, todėl teko ją atnaujinti. Kuriant naujos salės viziją, norėjosi parodyti ne tik pasipriešinimą sovietų valdžiai pokario metais, bet sudėti akcentus ant tų išgyvenimų, kuriuos tauta patyrė vokiečių ir abiejų sovietinių okupacijų metais. Ekspozicijoje sugretinta vokiečių vykdyta okupacinė politika užimtuose kraštuose, holokaustas su sovietų valdžios vykdytu genocidu per kalėjimus, lagerius, tremtis. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Raseinių krašte neatsiejami nuo „karo po karo“, nuo tautos pasipriešinimo naujai okupacijai ginklu, kuri peraugo į tyliąją rezistenciją, į disidentinį judėjimą.

Ekspozicija patraukia savo neįprastumu, vientisumu, chronologiškai besikeičiančiais įvykiais. Tikimės, kad atnaujinta ekspozicija bus įdomi įvairiems lankytojų srautams – tiems, kurie patys patyrė karo ir pokario metų išgyvenimus, kurie pasitraukė į Vakarus, jauniems žmonėms, kurie tik iš pasakojimų žino praeities įvykius. Ji puikiai tinka edukaciniams renginiams ir lankytojams.

Ekspoziciją parengė dailininkas Vytautas Bulotas, muziejininkės Lina Kantautienė ir Loreta Kordušienė