„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2005 m.
Nr. 1–2 /
Rytai–Vakarai
BENDRADARBIAVIMAS
-
Menininkų kūrybos centrai ir jų
bendruomenės
-
Vidurio ir Rytų Europoje
-
-
Kristina
JOKUBAVIČIENĖ,
-
Lietuvos
dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija
-
|
Konferencija „Menininkų kūrybos centrai
ir jų bendruomenės Vidurio ir Rytų
Europoje“. Kalba B.Risch, EuroArt (Belgija) generalinis
sekretorius.
Nuotr. iš P. Domšaičio galerijos archyvo |
-
Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje 2005 m. rugsėjo
15–17 d. vyko tarptautinė konferencija „Menininkų kūrybos centrai ir jų
bendruomenės Vidurio ir Rytų Europoje“, skirta tapytojo ekspresionisto
Prano Domšaičio 125-osioms gimimo metinėms.
-
Rugsėjo 15 ir 17 d. Prano Domšaičio galerijoje vyko pranešimų ir
diskusijų sesijos, o rugsėjo 16 d. – išvažiuojamoji konferencijos sesija
Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ Nidoje. Konferencijoje
dalyvavo ir pranešimus skaitė dr. R.Negendanck, dr. J.Barford, dr. B.von
Andrian, H.Götze, dr. C.Tutsch, M.Ehlermann-Mollenhauer, H.G.Pawelcik,
J.Wegschneider (Vokietija); dr. B.Risch (EuroArt, Belgija); dr. J.Boros
(Vengrija); dr. L.Wängdahl (Švedija); dr. W.Odorowski (Lenkija); dr.
N.Strakauskaitė, dr. R.Andriušytė-Žukienė, R.Rachlevičiūtė,
K.Jokubavičienė (Lietuva).
-
Konferencijos tikslas – aktualinti menininkų kūrybos centrų ir jų
bendruomenių reikšmę Vidurio ir Rytų Europos kultūros istorijai bei
pažvelgti į šio judėjimo ir regiono kultūrinės ateities perspektyvą. XIX
a. pab. − XX a. pr. visos Europos dailininkai inspiracijų kūrybai
ieškojo kaimo vietovėse, natūralioje gamtoje – atokiau nuo civilizacijos,
sparčiai augančių miestų. Jie būrėsi į bendruomenes, kuriose ilgiau ar
trumpiau gyvendavo ir kurdavo. Dailininkų kolonijos, traukusios ir
konservatyvius dailininkus, ir avangardo atstovus, sudaro ypatingą
kultūrinę terpę. XX a. vidurio istorinis lūžis ilgam nutraukė ne tik
Vidurio ir Rytų Europos dailininkų kolonijų egzistavimą, bet ir jų
tyrimus. Svarbiausi kūrybos centrai, socialinis, politinis ir kultūrinis
dailininkų kolonijų atsiradimo, buvimo ir suvokimo kontekstas buvo
tyrinėjimas tik Vakarų Europoje.
|
Konferencijos dalyviai Nidoje prie buv. Blodės
viešbučio. Kalba M.Ehlermann-Mollenhauer (Vokietija). Nuotr. iš P.
Domšaičio galerijos archyvo |
-
Lietuva krašto istorijoje turi unikalų reiškinį – Nidos dailininkų
koloniją. Nuo XIX a. pabaigos Nida, nedidelis žvejų kaimelis, tapo
dailininkų, rašytojų, aktorių, muzikantų būrimosi ir kūrybos vieta.
Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos gyvavimą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kultūrinė regiono istorija atrandama
iš naujo, akcentuojamas jo patrauklumas turizmo plėtotei. Pranešimai,
kurie buvo skaitomi konferencijoje, skirti istorinei Vidurio ir Rytų
Europos menininkų kolonijų kūrimosi ir raidos apžvalgai, menininkų
kolonijų paveldo ir kultūrinio turizmo problemoms. Konferencija vyko
lietuvių ir vokiečių kalbomis.
-
Konferencijos organizatoriai: LDM Prano Domšaičio galerija (Klaipėda),
Tomo Mano kultūros centras (Nida), Goethe’s institutas (Vilnius).
-
Konferencijos rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo
fondas, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Deutsches Kulturforum Östliches
Europa“ (Potsdamas, Vokietija), Roberto Boscho fondas (Štutgartas,
Vokietija), „Institut für Auslandsbeziehungen“ (IFA, Štutgartas,
Vokietija).
- Už
pagalbą organizuojant konferenciją organizatoriai dėkoja Vokietijos
ambasadai Vilniuje, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrui „Agila“.
|