„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2005 m.
Nr. 1–2 /
Rytai–Vakarai
NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS
-
Lietuvos meistrų muzikos instrumentai
-
-
Alė
GUTAUSKIENĖ
-
Lietuvos teatro, muzikos
ir kino muziejaus Muzikos skyrius
-
|
Lietuvos meistrų muzikos instrumentų
parodos fragmentas. L. Valužienės nuotr.
|
- Šių metų sausio
viduryje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta ilgalaikė
paroda „Lietuvos meistrų muzikos instrumentai“. Jos idėja – supažindinti
lankytojus tiek su senaisiais, tiek su šių dienų meistrais ir jų
pagamintais instrumentais, saugomais šiame ir kituose Lietuvos
muziejuose bei privačiose kolekcijose. Lankytojai turi galimybę
susipažinti su 351 eksponatu – instrumentais, eskizais, brėžiniais.
- Septyniose salėse
eksponuojami lietuvių liaudies ir profesionalieji styginiai, pučiamieji,
mušamieji muzikos instrumentai, pagaminti Lietuvoje.
- Lietuvių liaudies ir
profesionalioje muzikoje naudojami įvairūs vietinės, kitatautės ar
tarptautinės kilmės muzikos instrumentai. Seniausi Lietuvos teritorijoje
rasti yra žalvario amžiaus ir vėlesnių epochų kaulo švilpukai,
žvangučiai, varpeliai, molinukai ir kiti muzikos instrumentai.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Vakarų ir Vidurio Europos renesanso,
baroko, vėliau ir klasicizmo muzikos instrumentų plitimą Lietuvoje
spartino ir LDK ekonominiai, politiniai, kultūriniai ryšiai su Europos
valstybėmis, miestų Magdeburgo teisių plitimas. Didėjant muzikos
instrumentų poreikiui, pradėjo kurtis muzikantų cechai, giedotojų
brolijos, miestų magistratai steigė orkestrus.
- Bažnyčiose ir didikų
rūmuose užsienio, vėliau ir vietos meistrai statė vargonus, liejo varpus.
XVI a. II pusėje - XVII a. viduryje garsėjo Vilniaus meistrai Dankvartai.
XVII – XVIII a. dokumentuose minimi Mikalojus Jansonas, Jonas Eismantas,
Baltramiejus Muchlinskas ir kt.
- XIX a. Vilniuje, Kaune,
Kėdainiuose ir kitur veikė nemažai fortepijonų, vargonų dirbtuvių.
- Kai kurie
profesionalieji muzikos instrumentai (smuikas, kontrabosas, pučiamieji)
paplito ir liaudies muzikos kultūroje. Nuo XIX a. vid. paplito armonikos
tipo (koncertina, bandonija, akordeonas) muzikos instrumentai.
|
Lietuvos meistrų
muzikos instrumentų
parodos fragmentas. L. Valužienės nuotr. |
- XIX a. pab.–XX a. daug
vietos kilmės instrumentų nyko, prarado pirmaprades funkcijas. Vėliau
atsirado ir autorinių modifikuotų liaudies instrumentų, kuriuos gamino
liaudies meistrai ir mėgėjai.
- Seniausias parodos
eksponatas – XVII a. pab. portatyviniai vargonėliai iš Varėnos r.
Akmens kaimo bažnyčios. Lankytojui įdomu bus pamatyti XVIII a. liturginį
katilbūgnį, XIX a. pab. – XX a. pr. kankles, cimbolus, pučiamuosius
muzikos instrumentus. Eksponuojami ir šių dienų meistrų Egidijaus
Virbašiaus, Jono Bugailiškio, Alberto Martinaičio pagaminti muzikos
instrumentai.
- Lietuviškų smuikų
ekspoziciją sudaro instrumentai iš Algirdo Šimulyno kolekcijos, kurioje
greta profesionalaus smuiko galima pamatyti ir basetlę, ir patį
primityviausią Baltijos tautų styginį instrumentą pūslinę. Nuotraukose
įamžinta visa smuikų meistrų Trečiokų dinastija, kurios jauniausias −
Mindaugas Trečiokas – styginių instrumentų meistrystės žinių semiasi
Prancūzijoje.
- Turbūt nedaugelis žino,
kad XIX a.vid. Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose veikė fortepijonų ir vargonų
dirbtuvių, XX a. pr. buvo pradėta lietuviškų pianinų gamyba. Parodoje
eksponuojami du žymaus meistro Adamo Lapinskio fortepijonai, pianinai „Lietuva“,
„F.Zavadzki“.
- Paskutinėje salėje
pristatoma dirigento ir pedagogo prof. Rimo Geniušo varpų kolekcija.
Eksponuojami 96 varpai nuo didžiausio, sveriančio 150 kg, iki mažų
varpelių. Be to, parodoje rodomi ir vaizdo įrašai apie Lietuvos muzikos
instrumentų meistrus.
|
Lietuvos meistrų
muzikos instrumentų
parodos fragmentas. L. Valužienės nuotr. |
- Parodos organizatoriai
dėkoja Kultūros ir sporto rėmimo fondui už finansinę paramą, taip pat
visiems muziejams ir privatiems asmenims, maloniai paskolinusiems
eksponatus parodai: Lietuvos nacionaliniam, Šiaulių „Aušros“, P.Stulgos
lietuvių tautinės muzikos, Vytauto Didžiojo karo, Kaišiadorių muziejams,
Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Lietuvos liaudies kultūros
centrui, Kaišiadorių vyskupui Juozapui Matulaičiui, Rimui Geniušui,
Rimantui Gučui, Algirdui Šimulynui, Vytautui Trečiokui, Egidijui
Virbašiui, Jonui Bugailiškiui, Varsai Liutkutei, Albertui Martinaičiui,
Girėnui Povilioniui.
- Muzikos instrumentai,
jų gamybos tradicijos yra vertinga mūsų tautos kultūros paveldo dalis.
Ir tegul tai bus liaudies meistro išdrožta švilpa ar bažnyčioje
pastatyti vargonai – tai yra mūsų muzikos instrumentų istorija ir mes
džiaugiamės galėdami prisidėti prie jos išsaugojimo ir sklaidos.
|