<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

 

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2005 m. Nr. 1–2 / Rytai–Vakarai

BENDRADARBIAVIMAS

Rerichų paveldas ir kultūros vertybių apsauga:
Peterburgo tradicijos
 
Brigita BALČYTIENĖ
Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyrius
 

Trakai. Pilies etiudas.
Dail. N.Rerichas. Medis, aliejus.
 43 x 31 cm.
Iš privačios kolekcijos, JAV
 

2004 m. spalio 7-9 d. Sankt Peterburge vyko IV tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija „Rerichų paveldas – Kultūros vertybių apsauga: Peterburgo tradicijos“. Konferencija buvo skirta trims jubiliejams, susijusiems su garsiąja Rerichų šeima, paminėti. Tai N. Rericho 130-osios , J. Rerich 125-osios ir S. Rericho 100-osios gimimo metinės. Buvo paminėtas ir dar vienas svarbus jubiliejus – Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 50-metis.
Konferencija vyko Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, o paskutinės dienos renginiai − Kongresų rūmuose. Jos organizatoriai suformulavo keletą jos darbo tikslų: kultūros paveldo tarptautinės apsaugos sistemos Peterburgo ištakų tyrimas; rusiškojo kosmizmo idėjų apie gyvenimo bei kultūros vertybes panaudojimas globalizacijos sąlygomis; šiuolaikinių filantropijos koncepcijų ir praktikos bei socialinės atsakomybės analizė; N. Rericho ir jo šeimos paveldo Sankt Peterburge, Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose bei miesteliuose išsaugojimo bei tyrimo prioritetinių krypčių ir praktinių priemonių suformulavimas.
Organizatoriai būsimiems konferencijos dalyviams siūlė parengti pranešimus, kuriuose būtų nagrinėjamos šios temos:
Teisė kultūroje: Peterburgo patirtis ir šiuolaikinė problematika;
Rusiškasis kosmizmas: gyvenimo ir kultūros vertybės;
Nikolajus Rerichas ir senosios Rusios šventovės;
Saugokite senovę... (tyrinėtojų ir paminklinių miestų, kuriuos N. Rerichas aplankė 1903-1904 m. kelionės „По старине“ metu, atstovų apvalus stalas);
Nikolajus Rerichas  ir šiuolaikinė Rusija;
Kultūra ir socialinė atsakomybė.
Konferencijoje buvo perskaityti ir stenduose aptarimams pateikti 82 iš programoje numatytų 86 pranešimų. Pranešimus skaitė pranešėjai iš 5 šalių (Rusija, Lietuva, Kazachstanas, Baltarusija, Ukraina).

Trakai. Pilies etiudas.
Dail. N.Rerichas. Drobė, aliejus.
47 x 35 cm.
Iš V.V. Petrovo kolekcijos, Rusija
 

Pirmąją konferencijos darbo dieną Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Petro Didžiojo salėje buvo nagrinėjama tema „Teisė kultūroje: Peterburgo patirtis ir šiuolaikinė problematika“. Konferenciją atidarė, dalyvius ir svečius pasveikino Sankt Peterburgo universiteto rektorė  L.Verbickaja, valdžios atstovai. Buvo perskaityta 18 pranešimų. Juos skaitė Sankt Peterburgo universiteto prorektorius mokslo reikalams prof. V.Trojanas („Rerichų paveldas ir šiuolaikinė Rusija“), valstybės patarėjas L.Romankovas („Peterburgo politika kultūros sferoje“), universiteto Tarptautinės teisės katedros profesorė L.Galenskaja („N. Rericho idėjų įtaka tarptautinės  teisinės sistemos raidai“), Sankt Peterburgo universiteto istorijos muziejaus direktorius I.Tichonovas („Imperatoriškoji archeologinė komisija kaip vienintelis valstybinis paminklų apsaugos organas ikirevoliucinėje Rusijoje“) ir kt.
Tą dieną Petro Didžiojo salėje 2004-ųjų metų laureatams buvo įteikta tarptautinė Nikolajaus Rericho vardo premija. Ši premija buvo įsteigta minint Sankt Peterburgo 300 metų jubiliejų, pažymint N.K.Rericho nuopelnus pasaulinei kultūrai. Laureatams įteikiami diplomai bei medaliai. Yra penkios nominacijos – laimėjimai meninėje kūryboje, pedagoginiame bei švietėjiškame darbe, kultūros vertybių apsaugos srityje, saugant Rerichų paveldą, kuriant kultūrinį Rusijos įvaizdį pasaulyje. 2004 m. laureatais tapo M.Piotrovskis ( Valstybinio ermitažo direktorius), D.Entinas (Niujorko N.Rericho muziejaus direktorius), V.Novikovas (Sankt Peterburgo dailės universiteto Skulptūros skyriaus vedėjas), V.Krasnoluckis ( dailininkas), V.Jakovlevas (generolas pulkininkas).
Spalio 8 d. konferencijos darbas vyko dviejose sekcijose: „Rusiškasis kosmizmas: gyvenimo vertybės ir kultūros vertybės“ bei „Nikolajus Rerichas ir senosios Rusios šventovės“, vyko diskusijos „Saugokite senovę...“ prie apvalaus stalo.
Pirmoje sekcijoje buvo perskaityti 22 pranešimai, 8 buvo pateikti aptarimams stende. Pranešimus skaitė prof. V.Petrickij („Kultūros kosmogenezė A.Šveicerio  ir N.Rericho mokymuose“), prof. E.Matočkin („Apie  temos „Nikolajus Rerichas ir rusiškasis kosmizmas“ istoriografiją“), prof. L.Zasarina („Gyvoji etika – žmonijos bioinformacinis resersas“), prof. K.Pigrov („Dvasinis rūpinimasis savimi“) ir kt.
Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja B.Balčytienė ir fondų (rinkinių) vyr. saugotoja I.Senulienė dalyvavo antrosios sekcijos darbe. N.Rerichas 1903 m. lankėsi Trakuose, nutapė du etiudus bei minėjo pilis savo apybraižoje „Po senovę“ („По старине“). B.Balčytienės pranešimas „Iš Trakų pilių istorijos“ buvo parašytas atsižvelgiant į Trakų žemės, miesto bei pilių reikšmę LDK, pilių tyrimo, konservavimo ir atstatymo istoriją bei dabartinį paminklų (konkrečiai − Pusiasalio bei Salos pilių) pritaikymą muziejinei veiklai ir valstybės reprezentacijai.  Pateikta medžiaga sulaukė susidomėjimo – Rerichų muziejus–institutas renka informaciją apie visus N. Rericho fiksuotus architektūros paminklus, jų dabartinę būklę. Tuo tikslu organizuojamos ekspedicijos. Rerichų muziejaus−instituto direktoriaus pavaduotojas V.Melnikovas perskaitė jo su bendraautoriumi  prof. E.Matočkinu parengtus du pranešimus – apie N. Rericho 1903-1904 m. architektūrinį ciklą bei šventyklos iš Rerichų  fotoalbumo (įdomus faktas – kartu su vyru keliavusi Jelena Rerich jam tapant stovėdavo šalia ir iš to paties rakurso fotografavo paminklus). Be to pranešimus skaitė kultūrologas V.Petrovas, E.Chamagonova („N. Rerichas ir M. Valašinas apie senovę“), A.Terentjevas („Apie žmones, palaikiusius N. Rericho Rusijos ir Azijos senovės tyrinėjimus“), Suzdalės laikraščio „Вечерний звон“ vyr. redaktorius J.Belovas („N. Rericho pėdsakas Vladimiro žemėje“), D.Antipine („Kryžiai senosios Rusios krikščioniškoje plastikoje“) ir kt.
Paskutinę konferencijos dieną buvo kalbama apie kultūrą ir socialinę atsakomybę. Pranešimus skaitė prof. J.Levšina („Apie valstybinių organizacijų tinklo kultūros sferoje reformą“), Rerichų muziejaus−instituto direktorius A.Bondarenka („Apie socialiai atsakingo bendradarbiavimo ir partnerystės programą  kultūros sferoje“) Sankt Peterburgo universiteto doc. J.Endolcer („Sankt Peterburgo kultūrologinės situacijos kontrastai“) ir kt.
Uždarant konferenciją, spalio 9-ąją, - N.K.Rericho 130-ojo gimtadienio dieną – Kongresų rūmų komplekso Konstantinovo rūmų parke buvo įkurta muziejų alėja.
Konferencijos išvakarėse Nacionalinėje bibliotekoje ir Sankt Peterburgo valstybiniame universitete buvo atidarytos dvi memorialinės–meninės parodos iš Rusijos nacionalinės bibliotekos ir Rerichų muziejaus–instituto fondų.
Konferenciją organizavo Sankt Peterburgo valstybinis universitetas, Sankt Peterburgo universiteto Rerichų centras, Sankt Peterburgo muziejus-institutas, Tarptautinis labdaros fondas  „Rerichų paveldas“, Pasaulinis peterburgiečių klubas, Valstybinis kompleksas, Kongresų rūmai.

 

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13