Nauja galerija Vilniuje
Lijana ŠATAVIČIŪTĖ
Kultūros, meno ir filosofijos institutas
Birželio
19 d. Vilniaus senamiestyje įsikūrė dar vienas kultūros centras –
Dominikonų g. 15/1 duris atvėrė Anastazijos ir Antano Tamošaičių
galerija „Židinys“. Išsipildė Lietuvos tekstilės patriarcho,
tautinių drabužių tyrinėjimų pradininko Antano Tamošaičio (g.
1906) svajonė po gyvenimo klajonių sugrįžti į tėvynę ir įsteigti
galeriją, kurioje būtų eksponuojami jo dar tarpukario Lietuvoje
surinkti liaudies audinių ir drabužių rinkiniai, asmeniniai ir velionės
žmonos Anastazijos Tamošaitienės (1910–1991) gobelenai, rištiniai
kilimai, tapybos ir grafikos kūriniai.
Lietuvių dailininkų išeivių patriotinės
akcijos – savo sukauptų rinkinių dovanojimas Lietuvai – tampa
tradicija. Pačių sukurti dailės darbai, kultūros ir meno objektų
rinkiniai sudaro Kazimiero Varnelio ir Kazimiero Žoromskio (Vilniuje),
Vytauto Kazimiero Jonyno (Druskininkuose), Janinos Monkutės-Marks (Kėdainiuose)
namų-muziejų ekspozicijų pagrindą. Tamošaičiai, palyginti su
kitomis į Lietuvą sugrįžusių dailininkų galerijomis, „Židinyje“
sutelkė tautiniam paveldui itin reikšmingų dirbinių. Kas iš mūsų
nesklaidė „Sodžiaus meno“ (1931–1939) leidinių, prie kurių
rengimo ir redagavimo prisidėjo Kauno meno mokyklos absolventas,
tuometinis Žemės ūkio rūmų Namų pramonės skyriaus vedėjas A.
Tamošaitis? Paskutinėje serijos knygoje „Lietuvių moterų tautiniai
drabužiai“ (1939) jis pirmą kartą suskirstė tautinius drabužius
pagal etnografines apylinkes ir sudarė prielaidas tolesniam jų
tyrimui.
Į gimtąją šalį A. Tamošaitis visam laikui sugrįžo 2000 m., dar prieš
tai brandinęs galerijos įkūrimo idėją. 1993 m. vasarą, po 49 metų
priverstinės emigracijos pirmą kartą aplankęs Lietuvą, viešai
pareiškė, kad ketina dovanoti tėvynei tarpukario laikotarpiu
sukauptus tautodailės rinkinius ir savo bei žmonos Anastazijos kūrinius.
Lietuvos nacionaliniam muziejui tada padovanojo vertingą lietuviškų
juostų rinkinį. Tamošaičių galerijos įkūrimo idėją parėmė
Vilniaus dailės akademija, kuriai dabar priklauso „Židinys“. Prie
ekspozicijos įrengimo daug prisidėjo galerijos vedėja Laimutė Lukoševičienė,
galerijos darbuotoja Ramutė Raciūtė, architektė Gražina Pajarskaitė.
Jos ne vienerius metus brandino ir aptarinėjo galerijos koncepciją,
pagrindinių eksponatų atrankos kriterijus ir jų išdėstymo tvarką.
Dar iki oficialaus galerijos atidarymo buvo sudarytos galimybės čia
dirbti Vilniaus dailės akademijos ir kitų aukštųjų mokyklų
studentams, menotyrininkams, visiems besigilinantiems į tautinės kultūros
problemas.
Ką galima pamatyti galerijoje „Židinys“? Nuolatinėje
ekspozicijoje kabo paties galerijos įkūrėjo A. Tamošaičio tapybos
ir grafikos kūriniai, kurių tematika ir meninė forma labai lietuviška,
išaugusi iš tautinių šaknų. Kartu rodomi ekspresyvūs, ryškiaspalviai
A. Tamošaitienės gobelenai, rištiniai kilimai, tapybos darbai. Visų
akis traukia ant autentiško, dar prieškaryje pagal A. Tamošaičio
projektą Ąžuolų Būdoje išausto rištinio kilimo stovintys
manekenai, aprengti įvairių etnografinių sričių tautiniais drabužiais,
įrėmintos fotografijos, iliustruojančios pagrindinius Tamošaičių
gyvenimo etapus nepriklausomoje Lietuvoje ir emigracijoje –
Austrijoje, Vokietijoje, Kanadoje.
A.Tamošaitis neišsklaidė savo rinkinių svečiose šalyse. Neatidavė
jų užsienio muziejams, nors tokių siūlymų, gyvendamas Kanadoje, ne
kartą buvo sulaukęs. Baiminosi, kad jie dūlės užsienio muziejų
saugyklose. Itin vertinga rinkinių dalis – net XVIII a. pab. – XIX
a. siekiantys lietuvių liaudies audiniai (lovatiesės, rankšluosčiai,
staltiesės) ir drabužiai (prijuostės, sijonai, marškiniai, liemenės,
skaros), netgi ištisi aprangos komplektai, kuriuos A. Tamošaitis
surinko kaimuose tuo metu, kai tautinių drabužių dėvėjimo mada buvo
ką tik nunykusi ir patys drabužiai neseniai jų savininkų vilkėti.
Ne kiekvienas Lietuvos muziejus gali pasigirti tokia gausia (keli šimtai
vienetų) ir vertinga audinių bei drabužių kolekcija.
A.Tamošaičiui svarbu, kad galerijoje virtų darbas: veiktų audimo ir
kitų dailiųjų amatų kursai, būtų plėtojami edukaciniai projektai
jaunimui. Neseniai „Židinyje“ įsikūrė tautinių drabužių
specialistės profesorės Vidos Kulikauskienės vadovaujama audėjų
grupė „Tautinis kostiumas“, audžianti tautinius drabužius ir
studijuojanti čia saugomus rinkinius.
A. ir A. Tamošaičių galerijos „Židinys“ durys atviros trečiadieniais
- šeštadieniais liaudies meno tyrinėtojams, studentams,
menotyrininkams ir visiems, kurie domisi lietuvių kultūros paveldu,
kam svarbu susipažinti su unikalia lietuvybės puoselėjimo veikla
emigracijoje.
New
Gallery in Vilnius
Lijana
ŠATAVIČIŪTĖ
Institute
of Culture, Art and Philosophy
The
gallery “Židinys” of Lithuanian exile artists Anastazija and
Antanas Tamošaitis was open this year in Vilnius. Antanas Tamošaitis
is named a Patriarch of the Lithuanian textile; he is, also, the
initiator of the researche of the folk-costume.
There are paintings and graphic-works by Antanas Tamošaitis displayed
in the gallery; tapestries, carpets and paintings by Anastazija Tamošaitienė
(1910-1991). A.Tamošaitis’ collections of the folk-art from pre-WWII
period are exposed in the gallery. Especially valuable is the part of
the collection of fabrics from the XVIII – XIX centuries: bedspreads,
towels, tablecloths and clothing (aprons, skirts, shirts, waistcoats,
shawls), even completed sets of clothing. The items collected by A.Tamošaitis
at the time, when the fashion to wear a folk-costume just disappeared
and the clothing were used by the owner very short time ago.
Contact: Lijana Šatavičiūtė
Institute of Culture, Art and Philosophy
Tel. (+370) 5 213 51 03.
Email: lijana@erdves.lt