„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

PARODŲ SALĖSE

Europos karališkųjų meistrų kūryba M. Žilinsko dailės galerijoje. 
Paroda ekspozicijoje – ateities žingsnis Lietuvos muziejininkystėje

Romutis NAVARDAUSKAS PALAIMA

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Parodos „Po karūnos ženklu" fragmentas. M. Žilinsko dailės galerija. R. Ropytės nuotr.

Parodos „Po karūnos ženklu" atidarymas M. Žilinsko dailės galerijoje. Iš dešinės: Kauno m. savivaldybės Kultūros skyriaus specialistė D. Vilčinskienė, NČDM muziejininkai R. Navardauskas Palaima, R. Samuolytė, I. Randarčikaitė, direktorius O. Daugelis. R. Ropytės nuotr.

Parodos „Po karūnos ženklu" edukacinės programos dalyviai muziejininkai (iš kairės) A. Petrulienė, S. Sajauskas, A. Kargaudienė, I. Narbutas. R. Ropytės nuotr.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus specialistai, pasitikdami Mindaugo karūnavimo 750-tųjų metinių šventę, kauniečius ir miesto svečius pakvietė į M. Žilinsko dailės galerijoje surengtą parodą „Po karūnos ženklu“. Parodos atidarymo laikas –gegužės 14-toji – simboliškai žymėjo Mindaugo pasiuntinio Parbaus misijos išvykimą į Italiją. Tuomet kunigaikščio Mindaugo dvare prieš 750 metų skaičiuota kiekviena Lietuvos Karalystės laukimo diena.
Pagrindinė parodos idėja – pristatyti XVI–XVIII a. karališkųjų Europos meistrų kūrybą, vertingiausią Europos dailės paveldą Lietuvoje, saugomą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose. Parodos projektą parėmė Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius ir Ispanijos Karalystės ambasada Lietuvoje.
Parodoje „Po karūnos ženklu“ eksponuojami Šv. Romos imperatoriams, Vokietijos, Čekijos, Vengrijos valdovams Leopoldui I, Ferdinandui II, Karoliui VI, Rusijos carams ir imperatoriams Petrui I, Jekaterinai II, Prūsijos karaliams Frydrichui I ir II, Prancūzijos karaliui Liudvikui XIII, Ispanijos, Anglijos, Lenkijos ir Lietuvos valdovams, Neapolio ir Sicilijos vicekaraliams, Venecijos dožams, Toskanos didiesiems kunigaikščiams dirbusių karališkųjų meistrų sukurti kūriniai. Popiežiams, kurių malone buvo teikiamos karalių karūnos, dirbo žymūs meistrai Guercino, G. F. Romanelli, S. Vouet. Parodoje pristatoma minėtų menininkų bei Veronese’ės, G. Cagnacci, J. de Riberos, P. P. Rubenso, F. Fontebasso, J. G. de Hamiltono ir kitų meistrų kūryba bei  karališkųjų Meiseno, Sevro, Berlyno, Sank Peterburgo, Vienos, Neapolio porceliano manufaktūrų gaminiai.
Šia paroda Lietuvos muziejininkystė žengė naują drąsų žingsnį. Paroda surengta ne atskiroje erdvėje, bet nuolatinėje ekspozicijoje. Plačioje Vakarų Europos dailės ekspozicijos medžiagoje buvo išskirti konceptualiai idėją pagrindžiantys vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai. Vizualiai darbams išskirti ekspozicijoje bei parodos eksponatams sujungti į vientisą junginį panaudotas karūnos ženklas, kaip svarbiausias Mindaugo karūnavimo šventės akcentas. Virš parodos kūrinių pritvirtintos karūnos, o žemiau – karališkųjų meistrų biografijos, kuriose nurodyti darbai karališkiesiems dvarams, bei patį kūrinį pristatančios anotacijos. Neišskirtiems ekspozicijos darbams atiteko  kontekstinės medžiagos vaidmuo. Šiuo būdu žiūrovams suteikta galimybė tapti meno vertintojais, daryti savarankiškus karališkųjų ir paprastųjų meistrų kūrybos sugretinimus, palyginimus, ieškoti paralelių.
Naujausia parodos eksponavimo koncepcija svyruoja tarp intelektualaus žaidimo ir edukacinės programos suaugusiems. Panašaus pobūdžio parodos ekspozicijoje dar yra retos ir Vakarų Europos muziejuose. Anot šią parodą aplankiusių kolegų muziejininkų iš Italijos, Latvijos, Norvegijos, Rusijos, – tai vienas efektyviausiai nuolatines ekspozicijas aktualizuojančių eksponavimo būdų, ateityje turėsiančių įgauti vis platesnį mastą. Paroda suteikė kolegoms naujų minčių pritaikyti šį pakankamai lankstų ir šiuolaikišką eksponavimo modelį savo muziejuose.
Viduramžių Europoje didžiausią įtaką dailei vertinti ir puoselėti turėjo monarchų dvarai. Juose buvo telkiami ir išlaikomi geriausi to meto kūrėjai. Karališkųjų meistrų darbus vertino ir geidė jų įsigyti daugelis feodalų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų dvarus taip pat puošė karališkųjų meistrų kūriniai. Neatsitiktinai daugelis eksponatų į parodą „Po karūnos ženklu“ pateko iš įvairių Lietuvos dvarų – Rokiškio (grafų Przezdeckių, baronų Tyzenhauzų), Pakruojo (grafų von der Roppų), Plungės (kunigaikščių Oginskių), Beržėnų (grafų Hutten-Čapskių), Astravo (grafų Tiškevičių) ir kitų kolekcijų. Parodos eksponatai atskleidžia LDK elito kultūrinius siekius, žymi europinių ryšių tradiciją ir tąsą.
Parodoje visas dėmesys sutelkiamas į karališkąjį tapytoją, nors šiandien mums labiausiai suprantamas laisvojo menininko tipas, siekiantis kurti nevaržomai ir pragyvenantis iš laisvos meninės kūrybos. 
Praėjusių epochų kūrėjai dažniausiai buvo susiję su užsakovo dvaru. Dailininkų tipologiją pradeda dvaro dailininkai, privalėję nuolankiai vykdyti savo pono nurodymus. Viduramžiais požiūris į jų kūrybą dažnai nesiskyrė nuo paprastų amatininkų odininkų, puodžių, stalių darbų vertinimo. Miesto dailininko tipas kūrėsi Italijoje, kai XIV a. I pusėje itin padaugėjo dailės užsakymų miestuose. Kartu su dailės rinkos susikūrimu ir kolekcininkų atsiradimu po Europą ėmė keliauti laisvai samdomi dailininkai. Atskirą dailininko statusą gaudavo valdovo servitoriaus (tarno) vardą turintys meistrai. Kūrybos laisvė valdovų rūmuose taip pat buvo ribota, net ir karališkiems meistrams kūrybinio proceso piešinius ar brėžinius tekdavę derinti su užsakovu, karaliai pateikdavo savo korektūrų. Nusipelniusiems kūrėjams monarchai gausiai suteikdavo įvairių privilegijų, juos pakeldavo į kilmingųjų luomą.
Parodos pradžią ir pabaigą konceptualiai ir simboliškai apibrėžia du su Lietuvos Karalystės ir Didžiosios Kunigaikštystės valdovais susiję dailės fenomenai – tai vienas ankstyviausių imaginacinis karaliaus Mindaugo atvaizdas bei paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio mirties scena, tapyta 1798 m. italų kilmės karališkojo meistro M. Bacciarelli. Daugelis karališkųjų meistrų į Lenkijos ir Lietuvos valstybę atvykdavo dirbti iš Vakarų Europos – Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos. Valdovų dvaras siekdavo įsigyti Europos monarchų vertinamų menininkų darbų (pvz., žinoma, kad Vladislovas Vaza IV įsigijo vieno garsiausių Baroko epochos dailininko P. P. Rubenso kūrybinio palikimo dalį). Parodoje eksponuojamas vienintelis Baltijos šalyse esantis šio dailininko kūrinys „Nukryžiuotasis“. Per valdovų rūmus, magnatų Radvilų, Sapiegų, Pacų ir kitus dvarus į Lietuvą atvykdavo nemažai aukšto lygio kūrėjų, šiuo keliu plito naujausios meno kryptys.
Paroda veiks iki spalio 31 d.

Exhibition of Works of the Royal European Masters in M.Žilinskas Gallery.
Exhibition in the Exposition – A Step of the Future in Lithuanian Museology

Romutis NAVARDAUSKAS PALAIMA

M. K. Čiurlionis National Art Museum

On the occasion of the 750-th jubilee of the king Mindaugas crown, the exhibition “Under the Sign of the Crown” from the collections of M.K.Čiurlionis Art Museum is held. Exposition displays the works of Royal painters who did creative work for European kings and Roman Catholic Popes; also, works of the Royal Porcelain Manufactories.
The sign of the crown appears with the works of art; biographies of the masters, annotations of the works of art given at the exhibition. 
Visitors could also compare the works of Royal masters and the works of the ordinary masters displayed here as a context of the exposition.

Contact: Romutis Navardauskas Palaima
M.Žilinskas Art Gallery
12 Nepriklausomybės Square, LT-3000 Kaunas
Tel. (+370) 37 322788.
Email: navard@centras.lt