<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Medžio drožėjų pleneras ir konferencija
Rokiškyje
 
Marijona MIELIAUSKIENĖ, Rokiškio krašto muziejaus Dailės skyrius

 

Trečiojo Lietuvos drožėjų sambūrio dalyviai ir Rokiškio muziejininkai. 2003 m. rugsėjis. G. Dainio nuotr.

Trečiojo Lietuvos drožėjų sambūrio dalyvių darbai įsikūrė Rokiškio miesto parke. G. Dainio nuotr.

Rokiškio krašto muziejus yra parengęs ilgalaikį projektą „Medžio drožyba: etninės tradicijos XXI amžiaus naujovių įtakoje“. 7 metus numatyta organizuoti respublikinius ir tarptautinius medžio drožėjų plenerus, kurie būtų susieti su Liongino Šepkos kūryba. Pleneruose sukurtos skulptūros papuoš Rokiškio miesto parką, kurį 2007 metais drožėjo gimimo 100 metų proga planuojama pavadinti Liongino Šepkos vardu.
2003 m. rugsėjo 2-12 d. Rokiškio krašto muziejuje vyko jau trečiasis Lietuvos medžio drožėjų sambūris. Miesto gyventojai jau pamėgę per 2 metus parke pastatytas skulptūras, pageidavo funkcinių kūrinių. Meistrai pasistengė įvykdyti šį prašymą, ir miesto parke nutūpė pulkas medinių paukščių.
Medis ir paukštis – šis junginys paplitęs ne tik gamtoje, gyvenime, bet ir tautosakoje, medžio drožyboje, apskritai įvairių tautų mene. Garsiausias XX a. dievdirbys Lionginas Šepka savo drožiniuose ypač mėgo šį motyvą. Paukštis jam reiškė laisvę, nepriklausomumą, niekieno nereguliuojamą menininko gyvenimą. Šio plenero 6 dalyviams buvo irgi artima ši tema.
Meistrus ąžuolais aprūpino miesto seniūnija, kadangi pertvankant Nepriklausomybės aikštę, buvo iškirsti nereikalingi medžiai. Jie buvo gana ploni, su vielomis, įaugusiomis giliai į kamieną (jos buvo atrastos pjaunant kamienus). Meistrai nusprendė, kad tai yra pionierių veiklos rezultatas. Matyt, viela prie medžių buvo rišti inkilėliai. Meistrams teko pasukti galvas, kaip iš tokių ąžuolų sukurti įdomias skulptūras. Kai kurias detales teko primontuoti, kurti kompozicijas iš kelių figūrų.
Rokiškėnas Gintaras Varnas sukūrė skulptūrinę kompoziciją „Apsipykę paukšteliai“. Autorius tikisi, kad ant jų nugarų susėdę jaunuoliai užmirš nesutarimus ir pasibučiuos, kaip tai daro druskininkiečio Gintauto Akstino išdrožti paukščiai. Rokiškėnams jau gerai pažįstami alytiškis Saulius Lampickas ir kaunietis Adolfas Teresius išdrožė skulptūras „Paukščiai“ ir „Keistuolis“. Pastarojo autorius teigė, kad jis savo darbe nenorėjo sudėlioti visų taškų ant „i“. Meistras kūrė tokią skulptūrą, kurioje kiekvienas žiūrovas rastų skirtingų prasmių. Pasvaliečio Kęstučio Krasausko skulptūra pavadinta „Paukštelių pietūs“.
Tik anykštėnas Jonas Tvardauskas pasirinko gyvulėlių temą. Vaikams labai smagu užsiropšti ant arkliukų ir pasijusti raiteliais arba glostyti žolę pešančią avelę. Per plenero uždarymą rokiškėnai sėdėjo ant skulptūrų, o drožėjai tuo džiaugėsi ir sakė: „Nesupyksime, jeigu kas nors ir alaus butelį išgers arba įsimylėjėliai įrėš savo vardus. Norime, kad skulptūros būtų gyvos, kad jos tarnautų žmonėms“.
Laisvalaikiu meistrai aplankė L.Šepkos kapą, susipažino su Pandėlio ir Rokiškio istorinėmis vietomis, architektūros paminklais, dalyvavo Panevėžio miesto 500 metų jubiliejaus renginiuose.
Plenero dalyviai ne tik kūrė, bet pasisėmė ir teorinių žinių. Rugsėjo 12 d. Rokiškio krašto muziejus organizavo teorinę – praktinę konferenciją „Šiandieninė medžio drožyba: senųjų tradicijų ir šiuolaikinių idėjų samplaikoje“. Pranešimus skaitė menotyrininkės Alė Počiulpaitė ir Jolanta Zabulytė, dailės istorikė Regimanta Stankevičienė ir etnografė Skaidrė Urbonienė.
Plenerą svariausiai rėmė LR kultūros ir sporto rėmimo fondas, o konferenciją – Kultūros ministerijos Etninės kultūros ir regionų kultūros projektų rėmimo programa.
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16