<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Lietuvos istorijos atspindžiai dailėje XVII–XIX a. 
Iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio 
dailės muziejaus rinkinių
 
Lijana BIRŠKYTĖ-KLIMIENĖ, Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyrius

Vyras iš Oginskių giminės. Nežinomas XVII a. vid. dailininkas. Iš kunigaikščių Oginskių rinkinio Plungės dvare. Saugomas NČDM.

A. Žanetas (1821-1876). Gorodoko  rūmų interjeras. Drobė, 1872. Saugomas NČDM.
2003 m. lapkričio 27 – 2004 m. vasario 29 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuota paroda „Lietuvos istorijos atspindžiai dailėje XVII-XIX a.“. Joje Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristatė dailės rinkinį, kuriame kiekvienas eksponatas, pergyvenęs sukilimus ir karų audras, atverčia skirtingus Lietuvos istorijos puslapius. Portretai pasakojo apie asmenis, gyvenusius XVII-XIX a. ir prisidėjusius prie Lietuvos valstybės stiprinimo, jos kultūros puoselėjimo, peizažai – apie neišlikusius kraštovaizdžius su dvarais ir pilimis.
Dauguma eksponuotų kūrinių į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų pateko iš Oginskių, Zavišų, Tyzenhauzų, Tiškevičių ir kitų dvarų paveikslų galerijų, kurių išlikę tik fragmentai. XVII-XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos valstybės dvarų paveikslų rinkiniuose karaliavo portreto žanras. Portretų galerijomis dvaruose buvo rūpinamasi, jos būdavo nuolat papildomos, paveikslai restauruojami, pertapomi. Ir XIX a. tebegyvavusią tradiciją didžiuotis savo kilminga gimine, saugoti protėvių atvaizdus ir savo rinkiniuose kaupti Abiejų Tautų Respublikos laikus menančias senienas liudija eksponuoti išlikusių portretų galerijų likučiai ir daiktai.
Seniausieji parodoje eksponuoti kūriniai buvo iš XVII a. Tai didikų Pacų, Oginskių, Zavišų ir Valavičių atvaizdai bei mediniai mokslo ir kultūros veikėjų biustai. Stilistiniu vientisumu ir gausumu išsiskyrė Zavišų giminės portretų galerija. Iš XVIII a. kūrinių paminėtini didikų Zubovų, Roppų poriniai portretai. Išskirtiniai XVII-XVIII a. aukštuomenės portretų bruožai – ori laikysena, šabloniška portretuojamųjų poza, tarsi amžinybėn nukreiptas žvilgsnis. Portretuose akcentuojamos asmens užimamos pareigos, o herbai ir įrašai ant paveikslų perteikia giminės istoriją.
Atskirą grupę parodoje sudarė su mirties tematika susiję eksponatai, dauguma jų buvo rodomi pirmą kartą. Eksponuotas vienintelis Lietuvoje išlikęs nutapytas XVIII a. pr. ant skardos epitafinis nežinomo bajoro portretas iš Rudaminos bažnyčios. Tokio tipo antkarstiniai portretai buvo labiau paplitę Lenkijoje. Įspūdinga skulptūra „Laiko alegorija“ ir vienintelis Lietuvoje išlikęs vanitatyvinio siužeto kūrinys „Memento mori“ atskleidė Baroko epochos pasaulėvaizdį. Paveiksle nutapyti simboliai, atributai ir banderolės su ištraukomis iš Šventojo Rašto byloja, kad tiek pasaulietinė ir bažnytinė valdžia, tiek visi žemiški malonumai – turtas, menas ir žaidimai – trapūs ir efemeriški, lyg paveiksle nutapyti oro burbulai. Didaktiniu palaikų ir žemiško blizgesio sugretinimu čia deklaruojama žemiškos egzistencijos tuštybė ir laikinumas amžinybės akivaizdoje.
XIX a. romantinės nuotaikos tapyboje pažeria naujovių spektrą – susidomėjimas krašto istorija skatina dailininkus tapyti peizažus ir buitinio žanro paveikslus. Keičiasi ir tapybos meninė kalba: kūriniai tampa kameriškesni, intymesni, dailininkus labiau domina portretuojamųjų psichologinė būsena. Net patys didikai (Konstantinas Tyzenhauzas bei jo dukra Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdeckienė) ima į rankas teptuką ir įamžina architektūros paminklus. Jų sukurti Lietuvos vaizdeliai turi didelę ikonografinę ir istorinę vertę. Greta naujos formos kūrinių kurti ir primityvesni, tradicinių formų darbai – XIX a. pirmos pusės nežinomo vyro ir moters visafigūriai poriniai portretai dar dvelkia XVIII a. estetika. Antrojoje XIX a. pusėje pakitusią Lietuvos istorinę situaciją iliustruoja niūriomis 1861 m. sukilimo nuotaikomis dvelkiantys E. M. ir A. Rėmerių sukurti portretai, o bundančius tautinio identiteto atbalsius – susidomėjimas valstiečių luomu, etnografija.
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16