<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

PARODŲ SALĖSE

Lietuvos valstybingumo liudijimai iš Rusijos saugyklų. Paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV–XVIII amžiuje“

Žygintas BŪČYS

Lietuvos nacionalinis muziejus


Paliaubų sutartis tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Dimitro Doniečio su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Maskvos metropolito Aleksejaus antspaudais, 1732. Rusijos valstybinis senųjų aktų archyvas (Maskva) 

Dubuo-gelda, LDK pasiuntinybės dovanota Rusijos carui Aleksejui Michailovičiui 1674 metais. Maskvos Kremliaus muziejus (Rusija) 

Vytautas (~1350-1430), Lietuvos didysis kunigaikštis (1392-1430). Dailininkas Jonas Zinkevičius, 1853.  

Taurė, LDK pasiuntinybės dovanota Rusijos carui Aleksejui Michailovičiui 1674 metais. Maskvos Kremliaus muziejus (Rusija)


XV a. metraščio Sakmė apie Mamajaus mūšį nuorašas, XVII a. Valstybinis istorijos muziejus (Maskva)

2003 m. liepos 4 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) atidaryta paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIV–XVIII amžiuje“, pristatanti Rusijos saugyklose saugomą lituanistiką. 
Parodoje siekta pačiais bendriausiais bruožais pristatyti esminius ir ryškiausius LDK ir Rusijos istorijos procesus, per Rusijoje saugomą lituanistiką. Ši paroda – tai pirmas bandymas Lietuvoje pristatyti Rusijoje saugomo LDK istorijos ir kultūros paveldo dalį, ir įtraukti jį į Lietuvos kultūrinę apyvartą. 
XIV–XVIII amžiuje Rytų ir Vidurio Europos kultūriniam, politiniam bei geopolitiniam gyvenimui didelę įtaką darė vienos didžiausių šio regiono valstybių – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija. Jų tarpusavio santykiai didele dalimi lėmė abiejų valstybių politinę raidą ir viso regiono geopolitinę kaitą, apskritai turėjo įtakos modernių valstybių atsiradimui šiame regione vėlesniais laikais. LDK ir Rusijos tarpusavio santykiuose chronologiškai tarsi būtų galima išskirti du laikotarpius. Tai LDK ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės tarpusavio santykiai XIII–XV amžiuje bei Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos valstybės XVI–XVIII amžiuje.
XIII a. susikūrus Lietuvos valstybei ir jai įsitvirtinus lietuvių žemėse, prasidėjo jos ekspansija į susiskaldžiusios Rusios teritoriją. Tokiu būdu buvo plečiama Lietuvos valstybės teritorija ir stiprinamas jos potencialas. Nuo XVI a. pirmos pusės Vidurio ir Rytų Europos regione geopolitinė situacija ėmė smarkiai keistis. Nusistovėjusią regiono valstybių pusiausvyrą ėmė veikti kylanti Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, tapusi politine ir karine Rusios žemių lydere. Prasidėjo LDK ir Rusios kova dėl pastarosios palikimo. XVII–XVIII a. silpnėjant Abiejų Tautų Respublikai, prie jos sienų išaugo stiprūs kaimynai – Rusija, Austrija, Prūsija, kurie XVIII a. pabaigoje sugebėjo nulemti Abiejų Tautų Respublikos valstybės likimą. LDK kaip suvereni valstybė išnyko iš politinio Europos žemėlapio, kai 1795 metais paskutinė Abiejų Tautų Respublikos dalis buvo aneksuota Rusijos. 
Parodoje pristatomi archyvalijos, raštijos paminklai, tapybos, grafikos ir taikomosios dailės kūriniai. Didžiąją parodos dalį sudaro eksponatai iš didžiausių Rusijos kultūros paveldo saugyklų: Valstybinio istorijos muziejaus Maskvoje, Maskvos Kremliaus muziejaus ir Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo Maskvoje. Parodą papildo eksponatai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos. 
Seniausią eksponatų grupę sudaro unikalios reikšmės XIV–XVI a. tarpvalstybinės sutartys, istorinių dokumentų originalai. Lietuvoje šio laikmečio ir tokio pobūdžio sutarčių nėra išlikę. Vieni unikaliausių dokumentų parodoje yra 1372 m. sutartis tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Dimitro Doniečio bei 1427 m. sutartis tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Tverės kunigaikščio Boriso. Šios sutartys yra su abiejų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių antspaudais. Įdomūs dokumentai yra Maskvos didžiosios kunigaikštienės Sofijos Vytautaitės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dukters, testamentas su jos antspaudu bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro nuotakos Maskvos didžiosios kunigaikštytės Jelenos Ivanovnos kraičio sąrašas. 
Parodoje eksponuojami ir unikalūs, bibliografine retenybe tapę, Lietuvos raštijos paminklai – Pranciškaus Skorinos spaustuvės Vilniuje leidiniai: 1522 m. išleista „Mažoji kelionių knygelė“ ir 1525 m. leidinys „Apaštalas“. Tai pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje išspausdintos knygos. Parodoje pirmą kartą pristatoma pirmoji LDK teritorijoje išleista knyga „Mažoji kelionių knygelė“ (Lietuvos bibliotekos savo saugyklose neturi nei vieno šios knygos egzemplioriaus, o Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas vienas „Apaštalo“ egzempliorius). Pasaulio bibliotekų saugyklose iš viso žinomi 154 Pranciškaus Skorinos Vilniuje spausdintų knygų egzemplioriai, iš kurių net 107 egzemplioriai saugomi Rusijoje. 
Pirmą kartą po 200 metų Lietuvoje galima pamatyti išsamiausio istorinio šaltinio – LDK raštinės archyvo, vadinamos Lietuvos metrikos keturias knygas. Lietuvos Metrika, kurią sudaro 644 knygos, Lietuvą prijungus prie Rusijos (1795 m.), Lietuvos metrika buvo išvežta į Peterburgą. Parodoje eksponuojami ir ne mažiau unikalūs ir reti pirmieji LDK teisės normų rinkiniai – didžiojo kunigaikščio Kazimiero teisynas (1468 m.), kuriam įsigalėjus prasidėjo teisės kodifikavimas ir sisteminimas, bei Trečiasis Lietuvos Statutas, priimtas ir atspausdintas 1588 m., su nedideliais pataisymais galiojęs iki 1840 m. 
Rankraštinę ekspozicijos dalį papildo su eksponuojamais dokumentais susijusių istorinių asmenybių portretai, kurių dauguma iš XIX a. viduryje priklausė Vilniuje veikusiam Senienų muziejui. 1865 metais carinei administracijai uždarius Senienų muziejų, jo didžioji eksponatų dalis buvo išvežta į Maskvą. Tarp šių portretų išskirtinę vietą užima 1853 m. dailininko Jono Zenkevičiaus tapytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas, kuris buvo vienas pirmųjų Senienų muziejaus eksponatų.
Centrinėje parodos vietoje yra dviejų LDK pasiuntinybių (1647 ir 1667 m.) dovanos carui Aleksejui Michailovičiui Romanovui. Iš 1647 metų LDK pasiuntinybės dovanų carui, nuvežtų didžiojo pasiuntinio Jono Kazimiero Paco, parodoje eksponuojama auksuoto sidabro praustuvo komplektas ir taurė. 1667 m. spalio 20 d. Rusijos caras Aleksejus Michailovičius priėmė LDK pasiuntinybę, vadovaujamą didžiojo pasiuntinio Kiprijono Povilo Bžostovskio, ir Lenkijos pasiuntinybę, vadovaujamą didžiojo pasiuntinio Stanislovo Kazimiero Beniavskio. Parodoje – LDK pasiuntinybės dovanotas ąsotis ir Lenkijos pasiuntinybės dovanota gertuvė. Šie eksponatai unikalūs ne tik savo menine verte ir įspūdingu dydžiu, bet ir liudija LDK – suverenios valstybės, didybę ir jos politinę galią. 
Ši paroda pradeda parodų ciklą, pristatantį Lietuvos kultūros ir istorijos paveldą, saugomą kitų šalių saugyklose.

Certificates of the Lithuanian Statehood from the Russian Depositories. 
Exhibition “Lithuanian Grand Duchy and Russia in XIV-XVIII Centuries” 

Žygimantas BŪČYS

Lithuanian National Museum

Exhibition “Lithuanian Grand Duchy and Russia in XIV-XVIII centuries” was open in Lithuanian National Museum, representing the Lithuanistics preserved in Russian museums and archives. The most unique exhibits are: Lithuanian-Russian Treaties, two copies of the first books printed by P.Skorina in Lithuania in XVI-th century, donations of Lithuanian diplomats to Russian Tsars of XVII  century, and four books of Lithuanian Metrika from the Lithuanian Grand Duchy’s Office Archive, for the first time after 200 years returned to Lithuania.

Contact: Žygintas Būčys
Lithuanian National Museum
1 Arsenalo str., LT-2600 Vilnius
Tel. (+370) 5 2124286
Fax (+370) 5 2611023.
Email: zygintas@lnm.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16