Turizmo
įmonių ir muziejų bendradarbiavimas rinkodaroje
Dr. Kęstutis AMBROZAITIS
Lietuvos turizmo birža
Žmonės
mėgo keliauti visais laikais: vieni keliavo iš reikalo, kiti –
siekdami patirti naujų įspūdžių, pataisyti sveikatos ir panašiai. Mūsų
laikais, kai susisiekimas pasidarė labai lengvas, o vietovių reklama
traukia apsilankyti įvairiausiuose kraštuose, žmonės keliauja tiek,
kad turizmo verslas tapo viena svarbiausių pasaulio ekonomikos šakų.
Turizmas – labai įvairiapusė žmonių veikla, susijusi ne tik su
turizmo verslu, bet ir su daugybe kitų paslaugų, kultūra, gamtos pažinimu,
pramogomis. Nors turizmą organizuoja verslininkai – kelionių
organizatoriai, tačiau į turistų aptarnavimą įtraukiami įvairiausi
paslaugų teikėjai.
Tam, kad turistai sužinotų apie vietovę ir apsispręstų ją aplankyti,
dirba rinkodaros organizacijos, kurios gali būti valstybinės (Lietuvos
turizmo fondas), savivaldybių (pvz., Vilniaus savivaldybės Turizmo
skyrius) ar privačios (tiesa, Lietuvoje tokių dar nėra. Artimiausia –
Latvijoje – „Inspiration Riga“). Turistų kelionę į pasirinktą šalį
ar regioną organizuoja kelionių operatoriai, vietos operatoriai
organizuoja priėmimą. Be abejo, tam būtinas ir transportas, todėl
turizmo versle dalyvauja aviakompanijos, jūrų, sausumos transporto įmonės,
tarp jų ir vietos transportas (miesto transportas, taksi).
Žinoma, atvykę turistai turi kažkur apsistoti, maitintis – šios
paslaugos yra neatskiriama turizmo dalis. Ekskursijomis rūpinasi gidai,
turistai perka suvenyrų. Vadinasi, su turizmu glaudžiai susijusi ir
prekyba.
Daugiausia paslaugų turistams reikia tada, kai jie atvyksta į vietą.
34% užsienio turistų atvyksta į Lietuvą pailsėti arba susipažinti su
kraštu, dar beveik tiek pat aplanko gimines ar pažįstamus. Beveik visi
jie čia atvyksta dėl Lietuvos paveldo, kultūros ir gamtos išteklių.
Tokių turistų yra beveik 1 milijonas kasmet, ir jie yra svarbiausias
muziejų rinkodaros objektas, neskaitant vietos – Lietuvos – rinkos.
Be abejo, užsienio turistai turi interesus, patirtį ir pasaulio suvokimą,
todėl ne kiekvienas Lietuvos muziejus jiems bus įdomus. Apskritai
Lietuvos muziejus galima būtų skirstyti į užsienio turistams būtinus
(Trakų pilies, Gintaro muziejai), įdomius (Gedimino pilies bokštas,
Taikomosios dailės muziejus), lankomus pagal interesų grupes (Čiurlionio
muziejus, besidomintiems daile, ar Lietuvos liaudies buities muziejus,
besidomintiems etnine kultūra).
Kiekvieno sektoriaus muziejai turi savo rinkos kryptis ir tikslus, jie ieško
sau naudingų partnerių. Taigi, kokią rinkodaros veiklą muziejai gali
atlikti kartu su turizmo verslu?
Pagrindinės
rinkodaros kryptys
Leidyba
Kiekvienas muziejus, siekiantis susilaukti
turistų dėmesio, privalo išleisti bent lankstuką, supažindinantį su
ekspozicijos ypatybėmis, papildomomis paslaugomis, adresu, darbo laiku, o
jeigu muziejus yra nuošalesnėje vietovėje – schema, padedančia jį
rasti.
Žinoma, spalvotas bukletas visada labiau patrauks akį, tad ir jo
efektyvumas bus žymiai didesnis. Kai kurie muziejai jau suvokė, kad yra
svarbu kaupti nuotraukų archyvą. Šiais laikais labai patogu kaupti
nuotraukas skaitmeninėse laikmenose, nes platinti tokias nuotraukas yra
daug pigiau ir patogiau. Nuotraukų prireiks ne tik muziejaus leidiniams.
Kiekvienas muziejus turėtų būti suinteresuotas, kad jo nuotraukos būtų
naudojamos turizmo leidiniams, nes tai dar viena nemokama galimybė
pasireklamuoti ir būti matomam.
Be bukleto, reikėtų turėti ir išsamesnį katalogą ar kitų leidinių,
kurie taip pat yra muziejaus pajamų šaltinis.
Kokia galima muziejų partnerystė su turizmo verslu leidyboje?
Jei šalia muziejaus yra kavinė ar suvenyrų parduotuvė, tai jų
savininkams, suinteresuotiems turėti daugiau klientų, muziejus gali siūlyti
leisti bukletą bendromis jėgomis, nes muziejaus lankytojai taps ir jų
klientais. Pvz., Liaudies buities muziejus Rumšiškėse – muziejuje
arba šalia jo yra kavinių, amatininkų, mokamų automobilių stovėjimo
aikštelių. Visos šios įmonės siekia turėti daugiau klientų ir gauti
daugiau pajamų. Akivaizdu, kad didesnis muziejaus lankytojų skaičius
duos daugiau pajamų verslui. Muziejui tereikia įkalbėti visų šių įmonių
vadovus prisidėti prie jo leidinių leidimo ir įsipareigoti išplatinti
juos taip, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ne tik apie muziejų, bet
ir apie paslaugas, kurios teikiamos jame ir šalia jo.
Prie leidinių platinimo gali prisidėti ir kitos turizmo sektoriaus įmonės
ir organizacijos, ypač turizmo informacijos centrai, kurių Lietuvoje jau
yra per 30.
Kitas platinimo kanalas – turizmo kompanijos, kurios apie muziejus
informuoja savo klientus – užsienio įmones, platina bukletus turizmo
mugėse. Jei viena turizmo kompanija atveža į Lietuvą 10 tūkst. turistų,
tai ji turi išplatinti apie Lietuvą daugybę informacinės medžiagos.
Muziejai, pateikiantys daugiau apie save medžiagos kelionių
organizatoriams, atitinkamai sulauks ir daugiau lankytojų.
Turizmo
mugės
Lietuvos
muziejai labai mažai dalyvauja ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje
organizuojamose turizmo mugėse. Mugėse (jų net ir Lietuvoje yra
keletas) muziejai gali prisistatyti, atkreipti į save potencialių
lankytojų dėmesį.
Pagrindinė turizmo mugė Lietuvoje yra
„Vivattur“, vyksta Vilniuje kasmet kovo mėnesį. Joje apsilanko žmonės,
planuojantys savo atostogas bei poilsį. Dalis mugės lankytojų ieško ne
tik aktyvaus poilsio, bet ir kultūrinio pažinimo galimybių. Dalyvauti
mugėje yra privalu ir muziejams, siekiantiems pritraukti daugiau lankytojų.
Be abejo, stendo nuoma, jo įrengimas kainuoja brangiai, todėl reikėtų
ieškoti partnerių. Geriausia būtų pradėti nuo savivaldybės arba
vietos turizmo informacijos centro. Daugelis savivaldybių išperka
didesnius ar mažesnius stendus, o juos įrengia turizmo informacijos
centrai. Muziejus, prisidėdamas savo medžiaga, išmone, gal net ir rėmimo
smulkmenomis, be jokios abejonės, pagyvins stendą, padarys jį
patrauklesnį, tuo pačiu padės į vietovę patraukti daugiau turistų, o
į muziejų – lankytojų. Sėkmingiausias bendradarbiavimas tarp muziejų
ir turizmo sektoriaus yra susiklostęs Vilniaus savivaldybėje, kurios
stende jau daugelį metų pristatomi Vilniaus ir jo apylinkių muziejai.
Gali būti, kad vietovės turizmo informacijos centras arba savivaldybė
nepajėgia išpirkti stendo, tačiau yra verslininkų, turinčių poilsio
namus, išskirtinį restoraną ar kitą paslaugas teikiančią įmonę.
Tai dar viena partnerių bendradarbiavimo galimybė.
Dalyvaudamas mugėje muziejus turi siekti dviejų tikslų – skleisti
informaciją apie save kuo platesniam galimų lankytojų ratui ir užmegzti
dalykinius ryšius su turizmo verslo atstovais. Papildomas mugių
privalumas – žurnalistų, rašančių apie turizmą, dalyvavimas.
Bendravimas su jais – puiki galimybė muziejui, būti paminėtam turizmo
kontekste.
Tarptautinės
mugės – labai brangiai kainuojanti rinkodara, prieinama tik turizmo
rinkodarinėms organizacijoms, kelionių organizatoriams ir kai kuriems
viešbučiams. Muziejus, laukiantis užsienio lankytojų, turi apie save
parengti medžiagą, bent pagrindinėmis užsienio kalbomis ir perduoti ją
mugės dalyviams. Lietuvos muziejams yra naudinga dalyvauti užsienio
parodose, ypač artimiausiose šalyse – Latvijoje, Estijoje, iš dalies
ir Lenkijoje. Iš šių šalių atvyksta daug turistų, kurie susipažinę
su Lietuvos kultūra, yra jai artimesni, tad ir muziejų lankytojų tarp jų
gali būti daugiau. Be to, šių šalių kelionių organizatoriai atveža
daug turistų tiesiogiai, nesinaudodami Lietuvos kelionių organizatorių
paslaugomis, taigi dažnai su jais pavyksta susipažinti tik apsilankius
toje šalyje. Tai ypač svarbu yra kurortinių vietovių muziejams. Be
abejo, net ir dalyvaudamas parodoje užsienyje muziejus turėtų
pasinaudoti aukščiau minėta bendro dalyvavimo stende patirtimi.
Pažintiniai
turai
Dirbant su turistais (lankytojais) iš kitos
vietovės pirmiausia kyla problema – kiek žino vietovę tie, kurie
parduoda turizmo paslaugas šioje vietovėje. Turizmo organizacijos rengia
pažintinius turus savo partneriams tam, kad pamatytų savo akimis
privalumus tų produktų, kuriuos jie rengiasi pirkti. Be to, lygiai tokiu
pačiu tikslu rengiami pažintiniai turai žurnalistams, nes straipsniai
ir radijo ar televizijos laidos – geriausias būdas potencialiems
turistams suvilioti. Pažintiniai turai rengiami tiek vietos, tiek ir užsienio
klientams bei žurnalistams. Vietos pažintinius turus dažniausiai
organizuoja vietos turizmo informacijos centrai. Pažintinius turus užsieniečiams
daugiausia rengia Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai,
nemažai jų rengia ir Valstybinis turizmo departamentas (pastarasis
daugiausiai pažintinių turų rengia užsienio žurnalistams), kitos
institucijos.
Kiekvienas muziejus rūpinasi, kad į pažintinio turo programą būtų įtrauktas
ir jo lankymas. Žinoma, muziejus turi rodyti iniciatyvą, ir būti
svetingas šeimininkas. Nemokamas įėjimas, informacijos apie muziejų
paketai, gal net kavos puodelis sudarys gerą įspūdį, ir kelionių
organizatorius bus labiau linkęs vežti savo turistus į šį, o ne kitą
muziejų. Kiekvienos turistinės kelionės trukmė yra ribota, o muziejų
patrauklumas dažnai yra panašus, tad kelionių organizatoriams renkantis
muziejų aplankyti turi įtakos ir jo svetingumas.
Kad muziejai, ypač tie, kurie nėra tarp labiausiai turistų lankomų,
pasinaudotų pažintinių turų galimybėmis, būtini geri ryšiai su tokių
renginių organizatoriais. Ryšiams užmegzti labiausiai padės
dalyvavimas mugėse ir kituose turizmo renginiuose.
Muziejus, atidarydamas naują ekspoziciją, ar kita proga ir pats gali
organizuoti pažintinį turą. Į šį darbą būtų pravartu įtraukti
turizmo verslą. Pasitelkus partnerių iš Lietuvos turizmo asociacijos,
Valstybinio turizmo departamento ar kitų panašių organizacijų galima sėkmingai
išspręsti svečių atrinkimo ir kitus klausimus. Vietos turizmo įmonės
gali praturtinti pažintinį turą netikėtais ir maloniais akcentais
(pvz., pietūs vietos restorane, pasivažinėjimas karietomis ir kt.).
Išvados
Turizmas apima ir verslą, ir kultūrą, ir valstybės struktūras, net ir
švietimą bei sveikatos apsaugą, todėl jo organizatoriai neišvengiamai
turi bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir institucijomis. Turizmo
kompanijos ar kelionių organizatoriai negali surengti patrauklių kelionių
be partnerystės su kultūros sektoriumi, ypač muziejais. Žinoma,
muziejai puikiausiai išgyvena ir be turizmo verslo. Žinoma, gal sulaukia
mažiau lankytojų, gal mažiau pajamų gauna, tačiau nėra reikalo įsitraukti
į tą komplikuotą ryšių, rinkodaros, aptarnavimo pasaulį. Tačiau
muziejininkai turėtų būti suinteresuoti, kad jų rengiamas ekspozicijas
pamatytų kuo daugiau lankytojų, kad apie muziejų daugiau žinotų
visuomenėje. Žinoma, patraukti turistus yra sunkus ir ilgas darbas.
Turizmo kompanijos dirba metų metais, kad įtikintų užsienio kolegas
atvežti turistų į Lietuvą ir, deja, ne visada sulaukia supratimo iš
muziejų, kai jų paprašo informacinės medžiagos arba priimti vieną ar
kitą užsienio kelionių organizatorių grupę.
Kiti, verti didesnio aptarimo, klausimai yra muziejų kainodara, prekyba
suvenyrais bei kitos papildomos paslaugos.
Turistai yra labai įkyrūs, jie reikalauja sau dėmesio, o informaciją
ir paslaugas jie nori gauti pagal savo įpročius. Jei amerikietis įpratęs
Čikagos meno muziejuje nusipirkti marškinėlius su muziejaus eksponatų
atvaizdais, tai to paties jis nori ir Lietuvos muziejuose, jei Vakarų
turistai yra įpratę savo muziejuose vakarieniauti aukštos klasės
restoranuose, tai tokių restoranų tikisi ir Lietuvoje. Vakarų
muziejuose dabar labai populiari gyvoji istorija, tai ir mūsų krašte
jie tikisi to paties. Ir pagaliau, jeigu užsienyje į muziejų ateina
grupė lankytojų, tai jiems taikoma nuolaida, ko pas mus Lietuvoje nėra.
Taigi, tiek muziejams, tiek ir turizmo sektoriui Lietuvoje yra dar labai
daug ko pasimokyti iš užsienio kolegų, o svarbiausia– stiprinti
bendradarbiavimą, kuris yra naudingas tiek vienam, tiek ir kitam
sektoriui.
Marketing
the Cooperation of the Tourism Enterprises and the Museums
Dr.
Kęstutis AMBROZAITIS
Lithuanian Tourism Exchange
Tourism
companies and tour-organizers can organize attractive trips in partnership
with the museums. The author of the article analyses several aspects of
the marketing of tourism, mutually productive aspects of co-operation
between museums and tourist-service providing companies. Museologists are
interested in representation of the expositions to the number of visitors,
in spreading the information within the society. Museums and
tourist-service companies in cooperation could achieve the better
progress. Museums could cooperate with neighboring cafes, shops in
publishing of the booklets, catalogues, to participate with their
materials and goods in the tourist-fairs, to include visits to the museums
into the programs of acknowledgement tours organized by the local tourist
companies for journalists and business-partners.
Contact:
Kęstutis Ambrozaitis
Lithuanian Tourism Exchange
18 Šeimyniškių str., LT-2000 Vilnius
Tel. (+370) 5 2724163
Fax (+370) 5 2721815.