<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

BENDRADARBIAVIMAS

Turizmo įmonių ir muziejų bendradarbiavimas rinkodaroje

Dr. Kęstutis AMBROZAITIS

Lietuvos turizmo birža

Žmonės mėgo keliauti visais laikais: vieni keliavo iš reikalo, kiti – siekdami patirti naujų įspūdžių, pataisyti sveikatos ir panašiai. Mūsų laikais, kai susisiekimas pasidarė labai lengvas, o vietovių reklama traukia apsilankyti įvairiausiuose kraštuose, žmonės keliauja tiek, kad turizmo verslas tapo viena svarbiausių pasaulio ekonomikos šakų.
Turizmas – labai įvairiapusė žmonių veikla, susijusi ne tik su turizmo verslu, bet ir su daugybe kitų paslaugų, kultūra, gamtos pažinimu, pramogomis. Nors turizmą organizuoja verslininkai – kelionių organizatoriai, tačiau į turistų aptarnavimą įtraukiami įvairiausi paslaugų teikėjai.
Tam, kad turistai sužinotų apie vietovę ir apsispręstų ją aplankyti, dirba rinkodaros organizacijos, kurios gali būti valstybinės (Lietuvos turizmo fondas), savivaldybių (pvz., Vilniaus savivaldybės Turizmo skyrius) ar privačios (tiesa, Lietuvoje tokių dar nėra. Artimiausia – Latvijoje – „Inspiration Riga“). Turistų kelionę į pasirinktą šalį ar regioną organizuoja kelionių operatoriai, vietos operatoriai organizuoja priėmimą. Be abejo, tam būtinas ir transportas, todėl turizmo versle dalyvauja aviakompanijos, jūrų, sausumos transporto įmonės, tarp jų ir vietos transportas (miesto transportas, taksi).
Žinoma, atvykę turistai turi kažkur apsistoti, maitintis – šios paslaugos yra neatskiriama turizmo dalis. Ekskursijomis rūpinasi gidai, turistai perka suvenyrų. Vadinasi, su turizmu glaudžiai susijusi ir prekyba.
Daugiausia paslaugų turistams reikia tada, kai jie atvyksta į vietą. 34% užsienio turistų atvyksta į Lietuvą pailsėti arba susipažinti su kraštu, dar beveik tiek pat aplanko gimines ar pažįstamus. Beveik visi jie čia atvyksta dėl Lietuvos paveldo, kultūros ir gamtos išteklių. Tokių turistų yra beveik 1 milijonas kasmet, ir jie yra svarbiausias muziejų rinkodaros objektas, neskaitant vietos – Lietuvos – rinkos.
Be abejo, užsienio turistai turi interesus, patirtį ir pasaulio suvokimą, todėl ne kiekvienas Lietuvos muziejus jiems bus įdomus. Apskritai Lietuvos muziejus galima būtų skirstyti į užsienio turistams būtinus (Trakų pilies, Gintaro muziejai), įdomius (Gedimino pilies bokštas, Taikomosios dailės muziejus), lankomus pagal interesų grupes (Čiurlionio muziejus, besidomintiems daile, ar Lietuvos liaudies buities muziejus, besidomintiems etnine kultūra).
Kiekvieno sektoriaus muziejai turi savo rinkos kryptis ir tikslus, jie ieško sau naudingų partnerių. Taigi, kokią rinkodaros veiklą muziejai gali atlikti kartu su turizmo verslu?

Pagrindinės rinkodaros kryptys
Leidyba
Kiekvienas muziejus, siekiantis susilaukti turistų dėmesio, privalo išleisti bent lankstuką, supažindinantį su ekspozicijos ypatybėmis, papildomomis paslaugomis, adresu, darbo laiku, o jeigu muziejus yra nuošalesnėje vietovėje – schema, padedančia jį rasti.
Žinoma, spalvotas bukletas visada labiau patrauks akį, tad ir jo efektyvumas bus žymiai didesnis. Kai kurie muziejai jau suvokė, kad yra svarbu kaupti nuotraukų archyvą. Šiais laikais labai patogu kaupti nuotraukas skaitmeninėse laikmenose, nes platinti tokias nuotraukas yra daug pigiau ir patogiau. Nuotraukų prireiks ne tik muziejaus leidiniams. Kiekvienas muziejus turėtų būti suinteresuotas, kad jo nuotraukos būtų naudojamos turizmo leidiniams, nes tai dar viena nemokama galimybė pasireklamuoti ir būti matomam.
Be bukleto, reikėtų turėti ir išsamesnį katalogą ar kitų leidinių, kurie taip pat yra muziejaus pajamų šaltinis.
Kokia galima muziejų partnerystė su turizmo verslu leidyboje?
Jei šalia muziejaus yra kavinė ar suvenyrų parduotuvė, tai jų savininkams, suinteresuotiems turėti daugiau klientų, muziejus gali siūlyti leisti bukletą bendromis jėgomis, nes muziejaus lankytojai taps ir jų klientais. Pvz., Liaudies buities muziejus Rumšiškėse – muziejuje arba šalia jo yra kavinių, amatininkų, mokamų automobilių stovėjimo aikštelių. Visos šios įmonės siekia turėti daugiau klientų ir gauti daugiau pajamų. Akivaizdu, kad didesnis muziejaus lankytojų skaičius duos daugiau pajamų verslui. Muziejui tereikia įkalbėti visų šių įmonių vadovus prisidėti prie jo leidinių leidimo ir įsipareigoti išplatinti juos taip, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ne tik apie muziejų, bet ir apie paslaugas, kurios teikiamos jame ir šalia jo.
Prie leidinių platinimo gali prisidėti ir kitos turizmo sektoriaus įmonės ir organizacijos, ypač turizmo informacijos centrai, kurių Lietuvoje jau yra per 30. 
Kitas platinimo kanalas – turizmo kompanijos, kurios apie muziejus informuoja savo klientus – užsienio įmones, platina bukletus turizmo mugėse. Jei viena turizmo kompanija atveža į Lietuvą 10 tūkst. turistų, tai ji turi išplatinti apie Lietuvą daugybę informacinės medžiagos. Muziejai, pateikiantys daugiau apie save medžiagos kelionių organizatoriams, atitinkamai sulauks ir daugiau lankytojų.

Turizmo mugės
Lietuvos muziejai labai mažai dalyvauja ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje organizuojamose turizmo mugėse. Mugėse (jų net ir Lietuvoje yra keletas) muziejai gali prisistatyti, atkreipti į save potencialių lankytojų dėmesį.
Pagrindinė turizmo mugė Lietuvoje yra „Vivattur“, vyksta Vilniuje kasmet kovo mėnesį. Joje apsilanko žmonės, planuojantys savo atostogas bei poilsį. Dalis mugės lankytojų ieško ne tik aktyvaus poilsio, bet ir kultūrinio pažinimo galimybių. Dalyvauti mugėje yra privalu ir muziejams, siekiantiems pritraukti daugiau lankytojų.
Be abejo, stendo nuoma, jo įrengimas kainuoja brangiai, todėl reikėtų ieškoti partnerių. Geriausia būtų pradėti nuo savivaldybės arba vietos turizmo informacijos centro. Daugelis savivaldybių išperka didesnius ar mažesnius stendus, o juos įrengia turizmo informacijos centrai. Muziejus, prisidėdamas savo medžiaga, išmone, gal net ir rėmimo smulkmenomis, be jokios abejonės, pagyvins stendą, padarys jį patrauklesnį, tuo pačiu padės į vietovę patraukti daugiau turistų, o į muziejų – lankytojų. Sėkmingiausias bendradarbiavimas tarp muziejų ir turizmo sektoriaus yra susiklostęs Vilniaus savivaldybėje, kurios stende jau daugelį metų pristatomi Vilniaus ir jo apylinkių muziejai.
Gali būti, kad vietovės turizmo informacijos centras arba savivaldybė nepajėgia išpirkti stendo, tačiau yra verslininkų, turinčių poilsio namus, išskirtinį restoraną ar kitą paslaugas teikiančią įmonę. Tai dar viena partnerių bendradarbiavimo galimybė.
Dalyvaudamas mugėje muziejus turi siekti dviejų tikslų – skleisti informaciją apie save kuo platesniam galimų lankytojų ratui ir užmegzti dalykinius ryšius su turizmo verslo atstovais. Papildomas mugių privalumas – žurnalistų, rašančių apie turizmą, dalyvavimas. Bendravimas su jais – puiki galimybė muziejui, būti paminėtam turizmo kontekste.
Tarptautinės mugės – labai brangiai kainuojanti rinkodara, prieinama tik turizmo rinkodarinėms organizacijoms, kelionių organizatoriams ir kai kuriems viešbučiams. Muziejus, laukiantis užsienio lankytojų, turi apie save parengti medžiagą, bent pagrindinėmis užsienio kalbomis ir perduoti ją mugės dalyviams. Lietuvos muziejams yra naudinga dalyvauti užsienio parodose, ypač artimiausiose šalyse – Latvijoje, Estijoje, iš dalies ir Lenkijoje. Iš šių šalių atvyksta daug turistų, kurie susipažinę su Lietuvos kultūra, yra jai artimesni, tad ir muziejų lankytojų tarp jų gali būti daugiau. Be to, šių šalių kelionių organizatoriai atveža daug turistų tiesiogiai, nesinaudodami Lietuvos kelionių organizatorių paslaugomis, taigi dažnai su jais pavyksta susipažinti tik apsilankius toje šalyje. Tai ypač svarbu yra kurortinių vietovių muziejams. Be abejo, net ir dalyvaudamas parodoje užsienyje muziejus turėtų pasinaudoti aukščiau minėta bendro dalyvavimo stende patirtimi.

Pažintiniai turai
Dirbant su turistais (lankytojais) iš kitos vietovės pirmiausia kyla problema – kiek žino vietovę tie, kurie parduoda turizmo paslaugas šioje vietovėje. Turizmo organizacijos rengia pažintinius turus savo partneriams tam, kad pamatytų savo akimis privalumus tų produktų, kuriuos jie rengiasi pirkti. Be to, lygiai tokiu pačiu tikslu rengiami pažintiniai turai žurnalistams, nes straipsniai ir radijo ar televizijos laidos – geriausias būdas potencialiems turistams suvilioti. Pažintiniai turai rengiami tiek vietos, tiek ir užsienio klientams bei žurnalistams. Vietos pažintinius turus dažniausiai organizuoja vietos turizmo informacijos centrai. Pažintinius turus užsieniečiams daugiausia rengia Lietuvos atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, nemažai jų rengia ir Valstybinis turizmo departamentas (pastarasis daugiausiai pažintinių turų rengia užsienio žurnalistams), kitos institucijos.
Kiekvienas muziejus rūpinasi, kad į pažintinio turo programą būtų įtrauktas ir jo lankymas. Žinoma, muziejus turi rodyti iniciatyvą, ir būti svetingas šeimininkas. Nemokamas įėjimas, informacijos apie muziejų paketai, gal net kavos puodelis sudarys gerą įspūdį, ir kelionių organizatorius bus labiau linkęs vežti savo turistus į šį, o ne kitą muziejų. Kiekvienos turistinės kelionės trukmė yra ribota, o muziejų patrauklumas dažnai yra panašus, tad kelionių organizatoriams renkantis muziejų aplankyti turi įtakos ir jo svetingumas.
Kad muziejai, ypač tie, kurie nėra tarp labiausiai turistų lankomų, pasinaudotų pažintinių turų galimybėmis, būtini geri ryšiai su tokių renginių organizatoriais. Ryšiams užmegzti labiausiai padės dalyvavimas mugėse ir kituose turizmo renginiuose.
Muziejus, atidarydamas naują ekspoziciją, ar kita proga ir pats gali organizuoti pažintinį turą. Į šį darbą būtų pravartu įtraukti turizmo verslą. Pasitelkus partnerių iš Lietuvos turizmo asociacijos, Valstybinio turizmo departamento ar kitų panašių organizacijų galima sėkmingai išspręsti svečių atrinkimo ir kitus klausimus. Vietos turizmo įmonės gali praturtinti pažintinį turą netikėtais ir maloniais akcentais (pvz., pietūs vietos restorane, pasivažinėjimas karietomis ir kt.).

Išvados
Turizmas apima ir verslą, ir kultūrą, ir valstybės struktūras, net ir švietimą bei sveikatos apsaugą, todėl jo organizatoriai neišvengiamai turi bendradarbiauti su kitomis įmonėmis ir institucijomis. Turizmo kompanijos ar kelionių organizatoriai negali surengti patrauklių kelionių be partnerystės su kultūros sektoriumi, ypač muziejais. Žinoma, muziejai puikiausiai išgyvena ir be turizmo verslo. Žinoma, gal sulaukia mažiau lankytojų, gal mažiau pajamų gauna, tačiau nėra reikalo įsitraukti į tą komplikuotą ryšių, rinkodaros, aptarnavimo pasaulį. Tačiau muziejininkai turėtų būti suinteresuoti, kad jų rengiamas ekspozicijas pamatytų kuo daugiau lankytojų, kad apie muziejų daugiau žinotų visuomenėje. Žinoma, patraukti turistus yra sunkus ir ilgas darbas. Turizmo kompanijos dirba metų metais, kad įtikintų užsienio kolegas atvežti turistų į Lietuvą ir, deja, ne visada sulaukia supratimo iš muziejų, kai jų paprašo informacinės medžiagos arba priimti vieną ar kitą užsienio kelionių organizatorių grupę.
Kiti, verti didesnio aptarimo, klausimai yra muziejų kainodara, prekyba suvenyrais bei kitos papildomos paslaugos. 
Turistai yra labai įkyrūs, jie reikalauja sau dėmesio, o informaciją ir paslaugas jie nori gauti pagal savo įpročius. Jei amerikietis įpratęs Čikagos meno muziejuje nusipirkti marškinėlius su muziejaus eksponatų atvaizdais, tai to paties jis nori ir Lietuvos muziejuose, jei Vakarų turistai yra įpratę savo muziejuose vakarieniauti aukštos klasės restoranuose, tai tokių restoranų tikisi ir Lietuvoje. Vakarų muziejuose dabar labai populiari gyvoji istorija, tai ir mūsų krašte jie tikisi to paties. Ir pagaliau, jeigu užsienyje į muziejų ateina grupė lankytojų, tai jiems taikoma nuolaida, ko pas mus Lietuvoje nėra.
Taigi, tiek muziejams, tiek ir turizmo sektoriui Lietuvoje yra dar labai daug ko pasimokyti iš užsienio kolegų, o svarbiausia– stiprinti bendradarbiavimą, kuris yra naudingas tiek vienam, tiek ir kitam sektoriui.

Marketing the Cooperation of the Tourism Enterprises and the Museums 

Dr. Kęstutis AMBROZAITIS

Lithuanian Tourism Exchange

Tourism companies and tour-organizers can organize attractive trips in partnership with the museums. The author of the article analyses several aspects of the marketing of tourism, mutually productive aspects of co-operation between museums and tourist-service providing companies. Museologists are interested in representation of the expositions to the number of visitors, in spreading the information within the society. Museums and tourist-service companies in cooperation could achieve the better progress. Museums could cooperate with neighboring cafes, shops in publishing of the booklets, catalogues, to participate with their materials and goods in the tourist-fairs, to include visits to the museums into the programs of acknowledgement tours organized by the local tourist companies for journalists and business-partners.

Contact: Kęstutis Ambrozaitis
Lithuanian Tourism Exchange 
18 Šeimyniškių str., LT-2000 Vilnius
Tel. (+370) 5 2724163 
Fax (+370) 5 2721815.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16