Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje ir Radvilų rūmuose liepos 6 d. duris atvėrė tarptautinė dailės paroda „Lietuvos valstybės kūrėjai XVI-XX a. pirmosios pusės portretai“. Tai Lietuvos dailės muziejaus projektas, skirtas Lietuvos valstybės – Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui. Ši paroda sudarė galimybę pirmą kartą Lietuvos kultūros istorijoje išsamiai ir įvairiapusiškai pažinti Lietuvos valstybingumą kūrusius ir puoselėjusius, karyboje ir diplomatijoje pasižymėjusius, kultūros ir meno raidą skatinusius, ūkį plėtojusius istorinius asmenis. Per šias asmenybes vaizduojančius portretus stengtasi pažvelgti į istorinį ir kultūrinį Lietuvos valstybės raidos kontekstą. 
Svarbus ir parodos meninis aspektas, nes joje buvo pristatomi geriausi, garsiausių Lietuvos ir užsienio meistrų sukurti istorinių asmenybių portretiniai atvaizdai, praplečiantys Lietuvos dailės visumos pažinimo horizontą. 
Paroda buvo ypatinga ir tuo, kad pirmą kartą Lietuvos muziejininkystės istorijoje surengta dviejuose rūmuose - Vilniaus paveikslų galerijoje (XVI-XIX a. portretai) ir Radvilų rūmuose (XX a. pirmosios pusės portretai). Iš viso monumentalioje parodoje buvo pristatyta per 500 Lietuvos valdovų, žymiausių valstybininkų ir iškiliausių dvasininkų, dosniausių mecenatų, garsiausių menininkų portretų. (Apie tai plačiau galite skaityti Laimos Bialopetravičienės ir dr. Giedrės Jankevičiūtės publikacijoje periodiniame leidinyje „Lietuvos muziejai“ 2003’2).
Radvilų rūmuose rugsėjo 18 d. atidaryta lenkų fotomenininko Krzysztofo Gierałtowskio fotografijų paroda „Krzysztofo Gierałtowskio akimis. Lenkai. Šiuolaikiniai portretai“.
Visuotinai Lenkijoje pripažintas fotografas Krzysztofas Gierałtowskis nuo 1982 m. kaupia lenkų inteligentijos kroniką „Lenkai. Šiuolaikiniai portretai“, kurioje jau daugiau nei 80 tūkstančių negatyvų. Parodoje Radvilų rūmuose buvo eksponuojama dalis (1968-2002 m.) šios kolekcijos portretų. „Aš fotografuoju žmones, nes man įdomu ir norisi dalyvauti žaidime su šių dienų individualybėmis. Kuriu portretus subjektyviai, išskirdamas pasirinktame žmoguje vieną bruožą – įspūdį, kurį ir stengiuosi vizualizuoti. (…) Todėl žvelkite į šias nuotraukas labiau kaip į mano kelionės užrašus, o ne kaip į užbaigtą darbą“, sako parodos žiūrovams skirtame komentare fotografas Krzysztofas Gierałtowskis.
Krzysztofo Gierałtowskio parodą surengė Lenkų institutas Vilniuje (direktorė Małgorzata Kasner). 
Taikomosios dailės muziejuje liepos 3 d. paskutinį, septintąjį kartą atnaujintoje Lietuvos tūkstantmečio programos parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ visuomenei buvo pristatyta lituanistinių istorijos ir meno vertybių iš Vakarų ir Vidurio Europos muziejų, bibliotekų, archyvų ir kitų kultūros paveldo institucijų ekspozicija, atskleidžianti krikščioniškosios Lietuvos XIII-XVI a. paskleistus Europai ženklus. Svarbiausias ekspozicijos akcentas buvo Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 m. dovanojimo raštas, patvirtintas vieninteliu išlikusiu karaliaus antspaudu. 
1255 m. Mindaugo rašto originalas saugomas Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyve Berlyne. Karaliaus Mindaugo raštas Taikomosios dailės muziejuje, specialioje vitrinoje, buvo eksponuotas iki liepos 20 dienos. Pamatyti unikalią ankstyvosios Lietuvos valstybės ir jos kūrėjo relikviją į muziejų tomis dienomis atėjo daugiau nei 5 tūkst. lankytojų. Liepos 6 d. parodą įdėmiai apžiūrėjo bei karaliaus Mindaugo raštą su antspaudu matė visi aukščiausieji Lietuvos valstybės vadovai, garbingi užsienio svečiai – valdovai, prezidentai, taip pat diplomatai, bažnyčios hierarchai. Mindaugo dokumento laikino deponavimo sąlygos Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio buvo suderintos su Slaptojo Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyvo direktoriumi dr. Jürgen Kloosterhuis, kuris jubiliejinius renginius Lietuvoje pagerbė savo asmeniniu dalyvavimu. Karaliaus Mindaugo raštą į Lietuvą atlydėjo ir jį po ekspozicijos uždarymo atgal išsivežė minėto archyvo restauracinių dirbtuvių vadovas Hinrich Peters. 
Rugsėjo 4 d. minėdamas popiežius Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės į Lietuvą dešimtmetį, Lietuvos dailės muziejus parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ pristatė dar vieną unikalią sakralinės dailės vertybę iš Vatikano – popiežiaus Pijaus XI tiarą. Gilią simbolinę prasmę, didelę meninę ir materialią vertę turinčios Apaštalų sosto įpėdinio istorinės insignijos – trimis karališkomis karūnomis apjuostos popiežiškosios mitros – eksponavimas ne tik dar kartą priminė ilgaamžius Lietuvos ir Šventojo Sosto ryšius, popiežiaus valia įvykusį Mindaugo karūnavimą, bet ir tapo visos parodos kulminacija. (Plačiau apie visa tai skaitykite dr. Vydo Dolinsko publikacijose leidinyje „Lietuvos muziejai“ 2003’2 ir 2003’3).
Rugpjūčio 5 d. į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centrą iš Žemaičių Kalvarijos Mažosios Bazilikos atvežtas malonėmis pagarsėjęs Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas. Jį restauravimui perdavė Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Šis XVII a. tapybos su aptaisu kūrinys nacionaliniame restauravimo centre bus tyrinėjamas ir po to restauruojamas, nes tarybiniais metais ypač blogos būklės paveikslas buvo tik konservuotas ir sutvirtintas. Dabar garsus kūrinys, puošiantis Žemaičių Kalvarijos šventovės Didįjį altorių, kaip ir neseniai į Šiluvą sugrąžintas po restauravimo Marijos su kūdikiu paveikslas, bus tyrinėjamas, nustatant jo būklę, o paskui kruopščiai restauruojamas. Tikimąsi, jog vertingas kūrinys į Žemaičių Kalvarijos Mažąją Baziliką po restauravimo bus sugrąžintas kitų metų garsiesiems atlaidams, kurių metu ruošiamasi malonėmis pagarsėjusį paveikslą vainikuoti Popiežiaus Jono Pauliaus II pašventintais karūnų žiedais. 
Paveikslo tyrimo ir restauravimo programą finansuos Telšių vyskupijos kurija ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas (bendrai kooperuotomis lėšomis).