Kernavės
muziejaus ekspozicijoje - viduramžių kapinyno radiniai
Dalia
VAIČIŪNIENĖ
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato Archeologijos ir
istorijos muziejus
Viduramžių namo rekonstrukcija Kernavės archeologijos ir
istorijos muziejaus ekspozicijoje. A. Baltėno nuotr. |
Žiedas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus
ekspozicijoje. D. Vaičiūnienės nuotr. |
Adatinė Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus
ekspozicijoje. A. Baltėno nuotr. |
Tekintos lėkštės fragmentas Kernavės archeologijos ir
istorijos muziejaus ekspozicijoje. D. Vaičiūnienės nuotr. |
2003 m. pavasarį
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicija praturtėjo
naujais eksponatais iš muziejaus rinkinių. Stendai tapo informatyvesni,
papildyta tekstinė stendų dalis, kuri išversta ir į anglų kalbą.
Pirmą kartą muziejaus ekspozicijoje pristatoma radinių kolekcija iš
viduramžių Kernavės miesto Kriveikiškio kapinyno.
Kernavės muziejininkų gyvenime 2002 metais įvyko daug
permainų. Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos
muziejus-rezervatas reorganizuotas į Valstybinio Kernavės kultūrinio
rezervato direkciją, muziejus tapo kultūrinio rezervato direkcijos
skyriumi.
Tikimės, kad Kernavės kultūrinis rezervatas netrukus bus įtrauktas į
UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. 2003 m. kovo 22 d.
pasibaigusioje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Paryžiuje kartu su dar
31 objektu iš viso pasaulio Kernavės kultūrinis rezervatas buvo
atrinktas galutiniam svarstymui.
2002 m. rudenį Valstybiniame Varšuvos archeologijos muziejuje surengta
paroda iš Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus rinkinių -
„Kernavė - lietuviškoji Troja“, kuri išsamiai pristatyta ir
teigiamai įvertinta abiejų šalių spaudoje.
Jau dešimt metų muziejaus ekspozicija beveik nesikeitė. Per visą šį
laikotarpį kultūrinio rezervato teritorijoje vyko archeologiniai
tyrimai, kurių medžiaga saugoma mūsų muziejaus fonduose. Ankstesnės
žinios apie įvairių epochų Kernavės ir jos apylinkių gyventojus
pasipildė nauja informacija. Todėl, išvežus parodą į Varšuvą, ištuštėjus
muziejaus ekspozicinei erdvei, buvo pradėti darbai, kurių tikslas - išsamiau
atkurti Kernavės teritorinio kultūros paveldo komplekso vaizdą.
Buvo atnaujinta ir papildyta tekstinė stendų dalis, lietuviški tekstai
išversti ir į anglų kalbą, atnaujintos schemos, žyminčios proistorės
ir viduramžių archeologinius objektus. Radiniams eksponuoti sėkmingai
panaudota įranga, kuri buvo pagaminta parodai Varšuvoje. Ekspozicija
buvo pagyvinta Kernavėje vykstančių eksperimentinės archeologijos
renginių nuotraukomis, kurios padės lankytojui geriau suvokti eksponatų
paskirtį. Šios permainos turėtų sudominti ne tik moksleivius, kurie
sudaro didžiąją lankytojų dalį, bet ir kitus muziejaus svečius iš
Lietuvos ir užsienio.
Rengiantis parodai Lenkijoje, muziejaus restauracinėje
laboratorijoje ir P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre buvo
restauruota didelė dalis archeologinių radinių iš muziejaus rinkinių
ir pastarųjų metų archeologinių tyrimų. Jais gausiai papildyta
ekspozicija, tačiau pati chronologinio eksponavimo koncepcija išliko
nepakitusi – nuo proistorės iki viduramžių.
Proistorės vitrinose - naujai restauruoti brūkšniuotosios ir grublėtosios
keramikos puodai. Viduriniojo geležies amžiaus stende eksponuojamas
kario kapas iš Popų-Vingelių pilkapyno. Jame galima pamatyti kario
ginkluotę bei aprangos elementus: skydo umbą, kirvį, du ietigalius,
peilį bei diržo sagtelę.
Naujų radinių aptiksime ir viduramžių ekspozicijoje: geležiniai
apkalai, skirti kario ginkluotei papuošti, pagaminti naudojant sudėtingą
geležies inkrustavimo sidabru techniką. Viduramžių buitį iliustruojančią
ekspoziciją papildo tekinti ir drožti mediniai indai, taip pat indai ir
jų fragmentai iš beržo bei liepos žievės. Šalia jau anksčiau
eksponuotos kurpės atsirado vaikiškas batelis, naginė ir medinis
kurpalis.
Pirmą kartą eksponuojama radinių kolekcija iš dr.Gintauto Vėliaus
daugelį metų tirto Kernavės Kriveikiškio kapinyno, datuojamo XIII-XIV
a. Sunku buvo apsispręsti, ką reikia eksponuoti, kadangi vertingų įkapių
itin gausu. Jos atspindi viduramžių Kernavės miestiečių laidojimo
papročius, kuriuose persipina pagoniškos kultūros ir krikščioniškojo
pasaulio tradicijos. Prabangios įkapės liudija aukštą to meto Kernavės
amatininkystės lygį, plačiai išvystytą prekybą su Europos, Kijevo
Rusios, Artimųjų Rytų kraštais. Nemažas kiekis slavams ir jotvingiams
charakteringų papuošalų byloja apie viduramžių miestams būdingą
polietninę XIII-XIV a. Kernavės bendruomenės sudėtį. Ekspozicijoje
pristatyta dešimties apgalvių kolekcija. Tai sidabrinės, paauksuotos,
augaliniais motyvais ar spalvotu stiklu puoštos plokštelės, kurios būdavo
prisiuvamos prie galvos apdangalo. Kai kurių apgalvių plokštelės buvo
apsiūtos karoliukais. Nepaprastai vertingi ir kiti papuošalai: kaklo vėriniai,
antsmilkiniai, auskarai, apyrankės, žiedai. Mirusiesiems kaip įkapių būdavo
įdedama ir buities daiktų. Eksponuojama adatinė ir peilio makštis,
preciziškai inkrustuota žalvarine juostele.
Viduramžių kernaviškių gyvenimą ir buitį atskleidžia prieš porą
metų atskiroje salėje įrengtas ir eksponuojamas XIII-XIV a. miestiečio
gyvenamojo namo interjeras, atkurtas remiantis ilgamečių tyrinėjimų
Pajautos slėnyje duomenimis. Ateityje rezervato teritorijoje planuojama
įrengti ekspoziciją ir po atviru dangumi: rekonstruotuose viduramžių
namuose lankytojai galės artimiau susipažinti su viduramžių amatais,
buitimi, pajusti to laiko dvasią. Toks istorijos ir archeologijos
pristatymo būdas, šalia jau tradicija tapusio gyvosios archeologijos
festivalio bei muziejuje vykdomų edukacinių programų, padės sukurti
betarpiškesnį kontaktą su lankytojais.
Ribota ekspozicijos erdvė kol kas neleidžia detaliau pristatyti
muziejuje sukauptų vertybių. Apie 15 tūkst. radinių saugoma muziejaus
fonduose ir laukia savo eilės. Atnaujindami ekspoziciją žinojome, kad
netrukus ji vėl bus iš esmės pertvarkoma. Tikimės, kad 2004-2007 m.
planuojama Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos pastato
rekonstrukcija kelis kartus padidins Archeologijos ir istorijos muziejaus
ekspozicinius plotus. Naujose salėse ketinama pateikti išsamesnės
informacijos apie proistorę, viduramžius, taip pat įrengti salę keičiamoms
teminėms parodoms. Turėtų atsirasti patrauklių ekspozicijų, įrengtų
modernios technikos pagalba.
Šią vasarą kultūrinio rezervato teritorijoje vyko kelio ruožo, kertančio
Pajautos slėnį, tyrimai. Archeologiniai kasinėjimai vykdomi 2,5 tūkst.
kvadratinių metrų plote. Jau dabar galima džiaugtis naujais unikaliais
radiniais, kurie papildys muziejaus rinkinius, o ateityje ir ekspoziciją.
O kol kas su naujais atradimais pirmieji galės susipažinti į Valstybinį
Kernavės kultūrinį rezervatą atvykstantys lankytojai.
Išsamesnę informaciją apie Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą
rasite apsilankę mūsų svetainėje adresu: www.travel-lithuania.com/kernave
.
Findings
of Medieval Graveyard in Kernavė Museum’s Exposition
Dalia
VAIČIŪNIENĖ
Archeological and Historical Museum of the Kernavė State Cultural
Reservation
The
collection of the findings from the research and excavation done by dr.
Gintautas Vėlius during the number of years at the old Kernavė Kriveikiškis
grave-places (XIII-XIV centuries) is exposed for the first time at Kernavė
Museum. The excavated cerements show, that the community of pagans and
christians, tribes of Lithuanians, jotvingiai, slavic tribes used to live
here, that the inhabitants of the town have had trade relations with the
Western Europe, Kiev’s Russia and the Near East.
The most valuable exhibits here are the ten plates of silver, few of them
covered with gold, decorated with herbal motives or a glass; plates were
used to decorate the hats.
Contact:
Dalia Vaičiūnienė
Archeological and Historical
Museum of the Kernavė State Cultural Reservation
4a Kerniaus str., LT-4115 Kernavė, Širvintų
region.
Tel. (+370) 382 47385
Fax (+370) 382 47391.
Email: kernave.muziejus@is.lt