<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS

Kernavės muziejaus ekspozicijoje - viduramžių kapinyno radiniai

Dalia VAIČIŪNIENĖ

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato Archeologijos ir istorijos muziejus


Viduramžių namo rekonstrukcija Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicijoje. A. Baltėno nuotr.

Žiedas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicijoje. D. Vaičiūnienės nuotr.

Adatinė Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicijoje. A. Baltėno nuotr.

Tekintos lėkštės fragmentas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicijoje. D. Vaičiūnienės nuotr.

2003 m. pavasarį Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicija praturtėjo naujais eksponatais iš muziejaus rinkinių. Stendai tapo informatyvesni, papildyta tekstinė stendų dalis, kuri išversta ir į anglų kalbą. Pirmą kartą muziejaus ekspozicijoje pristatoma radinių kolekcija iš viduramžių Kernavės miesto Kriveikiškio kapinyno. 
Kernavės muziejininkų gyvenime 2002 metais įvyko daug permainų. Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas reorganizuotas į Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkciją, muziejus tapo kultūrinio rezervato direkcijos skyriumi.
Tikimės, kad Kernavės kultūrinis rezervatas netrukus bus įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. 2003 m. kovo 22 d. pasibaigusioje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Paryžiuje kartu su dar 31 objektu iš viso pasaulio Kernavės kultūrinis rezervatas buvo atrinktas galutiniam svarstymui.
2002 m. rudenį Valstybiniame Varšuvos archeologijos muziejuje surengta paroda iš Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus rinkinių - „Kernavė - lietuviškoji Troja“, kuri išsamiai pristatyta ir teigiamai įvertinta abiejų šalių spaudoje.
Jau dešimt metų muziejaus ekspozicija beveik nesikeitė. Per visą šį laikotarpį kultūrinio rezervato teritorijoje vyko archeologiniai tyrimai, kurių medžiaga saugoma mūsų muziejaus fonduose. Ankstesnės žinios apie įvairių epochų Kernavės ir jos apylinkių gyventojus pasipildė nauja informacija. Todėl, išvežus parodą į Varšuvą, ištuštėjus muziejaus ekspozicinei erdvei, buvo pradėti darbai, kurių tikslas - išsamiau atkurti Kernavės teritorinio kultūros paveldo komplekso vaizdą.
Buvo atnaujinta ir papildyta tekstinė stendų dalis, lietuviški tekstai išversti ir į anglų kalbą, atnaujintos schemos, žyminčios proistorės ir viduramžių archeologinius objektus. Radiniams eksponuoti sėkmingai panaudota įranga, kuri buvo pagaminta parodai Varšuvoje. Ekspozicija buvo pagyvinta Kernavėje vykstančių eksperimentinės archeologijos renginių nuotraukomis, kurios padės lankytojui geriau suvokti eksponatų paskirtį. Šios permainos turėtų sudominti ne tik moksleivius, kurie sudaro didžiąją lankytojų dalį, bet ir kitus muziejaus svečius iš Lietuvos ir užsienio.
Rengiantis parodai Lenkijoje, muziejaus restauracinėje laboratorijoje ir P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre buvo restauruota didelė dalis archeologinių radinių iš muziejaus rinkinių ir pastarųjų metų archeologinių tyrimų. Jais gausiai papildyta ekspozicija, tačiau pati chronologinio eksponavimo koncepcija išliko nepakitusi – nuo proistorės iki viduramžių.
Proistorės vitrinose - naujai restauruoti brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos puodai. Viduriniojo geležies amžiaus stende eksponuojamas kario kapas iš Popų-Vingelių pilkapyno. Jame galima pamatyti kario ginkluotę bei aprangos elementus: skydo umbą, kirvį, du ietigalius, peilį bei diržo sagtelę.
Naujų radinių aptiksime ir viduramžių ekspozicijoje: geležiniai apkalai, skirti kario ginkluotei papuošti, pagaminti naudojant sudėtingą geležies inkrustavimo sidabru techniką. Viduramžių buitį iliustruojančią ekspoziciją papildo tekinti ir drožti mediniai indai, taip pat indai ir jų fragmentai iš beržo bei liepos žievės. Šalia jau anksčiau eksponuotos kurpės atsirado vaikiškas batelis, naginė ir medinis kurpalis.
Pirmą kartą eksponuojama radinių kolekcija iš dr.Gintauto Vėliaus daugelį metų tirto Kernavės Kriveikiškio kapinyno, datuojamo XIII-XIV a. Sunku buvo apsispręsti, ką reikia eksponuoti, kadangi vertingų įkapių itin gausu. Jos atspindi viduramžių Kernavės miestiečių laidojimo papročius, kuriuose persipina pagoniškos kultūros ir krikščioniškojo pasaulio tradicijos. Prabangios įkapės liudija aukštą to meto Kernavės amatininkystės lygį, plačiai išvystytą prekybą su Europos, Kijevo Rusios, Artimųjų Rytų kraštais. Nemažas kiekis slavams ir jotvingiams charakteringų papuošalų byloja apie viduramžių miestams būdingą polietninę XIII-XIV a. Kernavės bendruomenės sudėtį. Ekspozicijoje pristatyta dešimties apgalvių kolekcija. Tai sidabrinės, paauksuotos, augaliniais motyvais ar spalvotu stiklu puoštos plokštelės, kurios būdavo prisiuvamos prie galvos apdangalo. Kai kurių apgalvių plokštelės buvo apsiūtos karoliukais. Nepaprastai vertingi ir kiti papuošalai: kaklo vėriniai, antsmilkiniai, auskarai, apyrankės, žiedai. Mirusiesiems kaip įkapių būdavo įdedama ir buities daiktų. Eksponuojama adatinė ir peilio makštis, preciziškai inkrustuota žalvarine juostele.
Viduramžių kernaviškių gyvenimą ir buitį atskleidžia prieš porą metų atskiroje salėje įrengtas ir eksponuojamas XIII-XIV a. miestiečio gyvenamojo namo interjeras, atkurtas remiantis ilgamečių tyrinėjimų Pajautos slėnyje duomenimis. Ateityje rezervato teritorijoje planuojama įrengti ekspoziciją ir po atviru dangumi: rekonstruotuose viduramžių namuose lankytojai galės artimiau susipažinti su viduramžių amatais, buitimi, pajusti to laiko dvasią. Toks istorijos ir archeologijos pristatymo būdas, šalia jau tradicija tapusio gyvosios archeologijos festivalio bei muziejuje vykdomų edukacinių programų, padės sukurti betarpiškesnį kontaktą su lankytojais.
Ribota ekspozicijos erdvė kol kas neleidžia detaliau pristatyti muziejuje sukauptų vertybių. Apie 15 tūkst. radinių saugoma muziejaus fonduose ir laukia savo eilės. Atnaujindami ekspoziciją žinojome, kad netrukus ji vėl bus iš esmės pertvarkoma. Tikimės, kad 2004-2007 m. planuojama Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos pastato rekonstrukcija kelis kartus padidins Archeologijos ir istorijos muziejaus ekspozicinius plotus. Naujose salėse ketinama pateikti išsamesnės informacijos apie proistorę, viduramžius, taip pat įrengti salę keičiamoms teminėms parodoms. Turėtų atsirasti patrauklių ekspozicijų, įrengtų modernios technikos pagalba.
Šią vasarą kultūrinio rezervato teritorijoje vyko kelio ruožo, kertančio Pajautos slėnį, tyrimai. Archeologiniai kasinėjimai vykdomi 2,5 tūkst. kvadratinių metrų plote. Jau dabar galima džiaugtis naujais unikaliais radiniais, kurie papildys muziejaus rinkinius, o ateityje ir ekspoziciją. O kol kas su naujais atradimais pirmieji galės susipažinti į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą atvykstantys lankytojai.
Išsamesnę informaciją apie Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą rasite apsilankę mūsų svetainėje adresu: www.travel-lithuania.com/kernave .

Findings of Medieval Graveyard in Kernavė Museum’s Exposition

Dalia VAIČIŪNIENĖ

Archeological and Historical Museum of the Kernavė State Cultural Reservation

The collection of the findings from the research and excavation done by dr. Gintautas Vėlius during the number of years at the old Kernavė Kriveikiškis grave-places (XIII-XIV centuries) is exposed for the first time at Kernavė Museum. The excavated cerements show, that the community of pagans and christians, tribes of Lithuanians, jotvingiai, slavic tribes used to live here, that the inhabitants of the town have had trade relations with the Western Europe, Kiev’s Russia and the Near East.
The most valuable exhibits here are the ten plates of silver, few of them covered with gold, decorated with herbal motives or a glass; plates were used to decorate the hats. 

Contact: Dalia Vaičiūnienė
Archeological and Historical Museum of the Kernavė State Cultural Reservation
4a Kerniaus str., LT-4115 Kernavė, Širvintų region.
Tel. (+370) 382 47385
Fax (+370) 382 47391.
Email: kernave.muziejus@is.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16