- Siaurukas – šio žodžio dabartiniame
lietuvių kalbos žodyne nėra. Taip šiltai vadinamas siaurasis,
750 mm vėžės pločio, geležinkelis, 1999 m. paminėjęs savo šimtmetį.
1996 m. Lietuvos siaurasis geležinkelis – ilgiausias Europoje –
įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių
registrą. 2003 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė veikiantį
siaurojo geležinkelio Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai kompleksą
paskelbė Lietuvos kultūros paminklu.
-
- Siaurojo geležinkelio
istorijos apžvalga
- Siaurasis geležinkelis Lietuvoje pradėtas
tiesti XIX a. paskutiniame dešimtmetyje. Jo paskirtis buvo
aptarnauti platųjį geležinkelį – gabenti krovinius, pervežti
keleivius. Siaurojo geležinkelio statyba buvo pigesnė, lengvesnės
techninės sąlygos.
- 1895 m. pirmoji 71 km siaurojo geležinkelio
atkarpa sujungė Švečionėlius (Peterburgo-Varšuvos plačiojo
geležinkelio stotį) su Postavų miesteliu (Baltarusija), o ruožas
Švenčionėliai-Panevėžys sujungė kitas plačiojo geležinkelio
atšakas. XX a. 2-5 dešimtmečiais siauruko ruožai buvo nutiesti
Šiaurės Lietuvoje iki Žeimelio, Biržų, Šiaulių.
- Anykščių siauruko pradžia laikomi 1899
metai, kai rugsėjo 28d. pro Anykščius pravažiavo pirmasis
traukinys, kurį traukė garu varomas garvežys. 1901 m. pradėjo
veikti Anykščių geležinkelio stotis.
- Siaurukas buvo populiari vietos gyventojų
susisiekimo priemonė. 1929-1940 m. traukiniai per Anykščius važiuodavo
keletą kartų per dieną.
- Pokario metais iš Anykščių stoties
siaurukas veždavo vyno fabriko, „Spartako“ veltinių fabriko
gaminius, javus į Berlyną, kvarcinį smėlį į Panevėžio
fabrikus. Per mėnesį būdavo išvežama apie 200 000 t smėlio. Į
Anykščius irgi atkeliaudavo įvairiausių krovinių, per metus išvykdavo
apie 17 tūkst. keleivių. Siauruką žmonės mėgo: juo važiuodavo
į darbą, vaikai į mokyklą, savaitgaliais pilnas traukinukas būdavo
uogautojų ir grybautojų, žiemą – slidininkų. Tačiau kasmet
keleivių mažėjo, siaurukas darėsi vis labiau nuostolingas.
- XX a. 8-ajame dešimtmetyje buvo nutrauktas
traukinių eismas siaurojo geležinkelio ruožu Anykščiai-Utena,
demontuota kelio atkarpa nuo Utenos iki Rubikių. Krovinių, keleivių
vežimui bei turizmo reikmėms naudota 68,4 km. atkarpa Panevėžys-Anykščiai-Rubikiai.
Nuo 1999 m. rudens siauruku nebevežamas kvarcinis smėlis, o 2001
m. pavasarį nebeliko ir reguliarių keleivinių reisų. Dabar
siauruoju geležinkeliu traukinys važiuoja tik pagal išankstinius
užsakymus.
-
- Siauruko muziejus
- Muziejus veikia Anykščiuose, siaurojo geležinkelio
stoties komplekse. Stotis, statyta 1901 m., įsikūrusi prie
siaurojo geležinkelio ruožo Rubikiai–Anykščiai–Panevėžys.
Iki mūsų dienų beveik nepakitęs išliko visas šimtametės
stoties kompleksas: vandens bokštas, pagrindinis stoties pastatas,
pakhauzas (prekių sandėlis), gyvenamieji namai, vandens kolonėlė,
akmenimis grįsta prekių aikštė, metalinis tiltas per Šventąją.
Specialistai pripažįsta, kad Anykščių geležinkelio stotis turi
neabejotiną istorinę, technologinę,architektūrinę ir kraštovaizdinę
vertę.
- A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko
memorialinio muziejaus darbuotojai jau 1998 m. stotyje pradėjo
kaupti siaurojo geležinkelio istorijos eksponatus: įrangą,
fotografijas, dokumentus. 1999 m., minint siauruko 100-metį, Anykščių
geležinkelio stotyje muziejininkai įrengė laikiną ekspoziciją,
kurioje buvo eksponuojami riedmenys, siauruke naudoti darbo įrankiai,
stočių inventorius, fotonuotraukos, geležinkeliečių naudoti
antspaudai, uniforminiai ženklai, muziejininkų surinkti per
ekspedicijas įvairiuose siauruko ruožuose. Dabar ekspozicijos įkurtos
beveik visuose geležinkelio stoties pastatuose.
- Buvusiame prekių sandėlyje galima palyginti,
kuo skiriasi siaurojo ir plačiojo geležinkelio bėgiai, pamatyti
nemažą žibintų, signalinių priemonių kolekciją, ryšio
priemonių pavyzdžių. Daug džiaugsmo moksleivių grupėms
suteikia didžiulės svarstyklės – įdomu sužinoti, kiek sveria
visa klasė kartu.
- Stoties pastate galima pamatyti atkurtą
tarpukario Lietuvos laikų stoties viršininko kabinetą bei laukiamąją
salę, kur eksponuojamas stoties inventorius – įvairių laikų
suolai. Seniausi – dar prieškario laikų, su išdegintomis žymomis
„Lietuvos gelžkeliai“. Laukiamojoje salėje yra išlikęs ir
bilietų kasos langelis.
- Muziejininkai tikisi ateityje įrengti
ekspoziciją ir vandens bokšte. Dabar čia galima apžiūrėti
originalios konstrukcijos vandens šildymo krosnį.
- 2001 m. besiplečianti muziejaus ekspozicija
buvo įvardinta kaip reikšmingiausias Anykščių kultūros faktas
ir apdovanota Anykščių savivaldybės įsteigta Teresės Mikeliūnaitės
kultūros premija.
- 2002-2003 m. muziejus įgyvendino projektą
„Siaurojo geležinkelio muziejaus rekonstrukcija“, finansuojamą
programos PHARE 2000 ESS. Išsiplėtė komplekso pristatymo ir
pramogų galimybės: įsigyta įvairių eksponatų, drezinų, vagonėlių,
pastatytas naujas ekspozicijos pastatas.
- Naujajame pastate eksponuojama gausi kelio priežiūros
įrangos kolekcija. Tai plaktukai bėgvinėms kalti, žnyplės pabėgiams
nešti, kastuvai skaldai pilti, raktai, įvairaus dydžio bėgvinės.
Be to, čia „įsikūrė“ iki tol lauke stovėję, o dabar
konservuoti ir suremontuoti riedmenys – prekinis dengtas vagonas,
skirtas vežti atmosferos poveikio bijančius krovinius (gyvuliai,
grūdai, trąšos, mašinos), platforma, naudota biriems kroviniams,
miško medžiagai vežti, cisterna, kurioje buvo pervežami naftos
produktai, motorvežis, naudotas durpynuose, karjeruose nedidelio
svorio sąstatams traukti, sunkvežimis ant bėgių.
- Labai svarbiu naujosios ekspozicijos akcentu
tapo siauruko garvežys, vadinamas „Kukuška“ , kurį muziejui
padovanojo verslininkas Jozef Fiedorovič. Šis garvežys – vienas
iš trijų Lietuvoje išlikusių siaurojo geležinkelio garvežių
(kiti du, pagaminti Suomijoje ir Lenkijoje, dabar stovi nenaudojami
Panevėžio geležinkelio stotyje ir Šiauliuose). Nuo 1973 m. šis
garvežys stovėjo užkeltas ant rampos Švenčionėlių geležinkelio
stotyje. 2002 m. kovo 19 d. apie 15 t sveriantis garvežys Nr. 2032,
pagamintas 1949 m. Pilzene (Čekija), „Škodos“ gamykloje, po 30
metų vėl leidosi į kelionę senuoju maršrutu daugiau kaip šimtą
kilometrų, tiesa, tik simboliškai – ant vilkiko rampos. Kitu
vilkiku buvo pergabentas 4 t sveriantis jo tenderis, kuriame būdavo
vežamas kuras, akmens anglis, įrengiama vandens talpykla. Anykščiuose
abi dalys vėl buvo sujungtos. Dabar šis garvežys yra bene
patraukliausias muziejaus eksponatas. O muziejininkai neatsisako
minties, kad jis kada nors vėl pajudės, veždamas turistus po
vaizdingas šio krašto apylinkes.
- 2004 m. pavasarį, laimėjus Švietimo kaitos
fondo paramą, muziejuje prie vagono, vežusio anykštėnus į Sibirą,
buvo įkurta tremties ekspozicija „O tas dulkėtas traukinys...“
-
- Pramogos ir paslaugos
- Muziejaus ekspozicijoje Anykščių geležinkelio
stotyje yra ir veikiančių eksponatų. Įvairiuose siauruko ruožuose
rinkdami eksponatus, muziejininkai surado dviejų geležinkelio
triračių dalis ir tuos triračius atkūrė. Pagal išlikusias
nuotraukas ir modelius buvo pagamintos ir dvi rankinės drezinos bei
atviro tipo 6 vietų vagonėlis. Stoties teritorijoje šia technika
gali pasivažinėti muziejaus lankytojai, nes pagal panaudos sutartį
su VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ muziejus
naudojasi dalimi Anykščių geležinkelio stoties pastatų ir kelių.
- Stotyje savo paslaugas siūlo ir Anykščių
turizmo informacijos centras, kviečiantis patirti nepamirštamų įspūdžių
– iki Rubikių važiuoti motodrezina ar traukiniu. Kelias nuo Anykščių
iki Rubikių eina per Anykščių regioninį parką. Didelis
malonumas, žydint ievoms, keliauti iki Rubikių, grožėtis stačiais
Anykštos šlaitais, vadinamais Kasagorais, kuriuos labai mėgęs
Vienuolis, vadinęs juos „Lietuvos Šveicarija“, aprašęs savo
kūriniuose. Taip pat galima iki Rubikių važiuoti ir keleiviniu
vagonu ar vagonu-restoranu, belaukiant teatralizuoto Tado Blindos plėšikų
būrio užpuolimo. Stotyje galima įsigyti informacinės, reklaminės
medžiagos apie Anykščių kraštą, muziejus bei siauruką.
- Siauruko muziejus tampa vis populiaresnis, didėja
jo lankytojų skaičius, nes apie siauruko likimą plačiai kalbama
ir per žiniasklaidą. Nuo muziejaus įkūrimo Anykščių geležinkelio
stoties ekspozicijas aplankė, važinėjosi dviračiu ant bėgių,
rankine drezina apie 8000 turistų.
- Visa muziejaus veikla skirta siaurukui išsaugoti
ir populiarinti.