„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

RESTAURATORIŲ DIRBTUVĖSE

„Šiluvos Madonos“ sugrįžimas: tyrimai ir restauravimas

Jūratė SENVAITIENĖ

Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centras

Paveikslas „Dievo Motina su Kūdikiu" be aptaisų prieš restauravimą. Nuotr. iš P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro archyvo.

Paveikslo „Dievo Motina su kūdikiu" fragmentas rastauravimo metu. Nuotr. iš P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro archyvo.

Paveikslas „Dievo Motina su kūdikiu" su sidabro aptaisais po rastauravimo. Nuotr. iš P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro archyvo.

Karaliaučiaus auksakalio L. Hofmano 1674 m. sukurtų sidabro aptaisų fragmentas prieš restauravimą. Nuotr. iš P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro archyvo.

Karaliaučiaus auksakalio L. Hofmano 1674 m. sukurtų sidabro aptaisų fragmentas po restauravimo. Nuotr. iš P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro archyvo.

Šiluva, dar vadinama Lietuvos Lurdu, - viena iš penkių vietų Europoje, kur Marijos pasirodymas yra oficialiai pripažįstamas Bažnyčios. 
2003 m. rugsėjo 2 d. Šiluvoje  (Raseinių r.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje buvo nuimti pastoliai, dengę Didžiojo altoriaus dalį. Ne pirmus metus restauruojamoje bažnyčioje baigta centrinė altoriaus dalis. Gausiai lankomoje bažnyčioje maldininkai vėl galės gėrėtis meno kūriniais, nes šiemet buvo restauruotas ir Šiluvos bažnyčios „Dievo Motinos su Kūdikiu" paveikslas, esantis Didžiajame altoriuje. 

2003 m. balandžio mėnesį Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre baigtas restauruoti Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos altoriaus paveikslas „Dievo Motina su Kūdikiu“. Nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko drobėje tapytą paveikslą puošia sidabro aptaisai, 1674 m. sukurti Karaliaučiaus auksakalio L.Hofmano. Malonėmis pagarsėjusi „Šiluvos Madona“ - vienas iš penkių šiuo metu Lietuvoje esančių popiežiaus karūnomis apdovanotų Švč. Mergelės Marijos paveikslų - buvo iškilmingai vainikuota 1786 m. rugsėjo 8 d.
2001 m. Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus iniciatyva buvo pasirašyta Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) ir Kauno arkivyskupijos sutartis dėl bendradarbiavimo kultūrinio paveldo išsaugojimo srityje. Šiluvos Dievo Motinos paveikslo restauravimas buvo vienas prioritetinių šioje sutartyje numatytų darbų. Šio iškilaus kūrinio tyrimai, konservavimas ir restauravimas, pareikalavęs ypatingo susikaupimo, kruopštumo, žinių bei profesinės nuojautos, glaudaus ir darnaus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo, truko pusantrų metų. 
Į Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centrą paveikslas buvo atvežtas 2001 m. rudenį. Nuėmus aptaisus ir atidžiai apžiūrėjus kūrinį restauravimo specialistams neliko abejonių, kad paveikslas yra buvęs ne kartą atnaujintas, restauruotas ir, deja, ne visada profesionaliai. Per ankstesnius restauravimus figūros ar net visas paveikslas būdavo atnaujinamas ir „pagražinamas“, patamsėjusi ir aprūkusi autentiška tapyba padengiama šviesesnių dažų sluoksniais, paryškinamos drabužių klostės, užtapomos angelų galvutės, debesys, naujai perdažomas paveikslo fonas. Labiausiai pertapyti ir pakeisti Madonos ir Kūdikio veidai. Grubūs užtapymai ir uždažymai ypač suardė dailininko, tapiusio Dievo Motiną su Kūdikiu, viziją ir sumanymą: dabar iš paveikslo keistomis akimis žvelgė nebejauna, pavargusi, kiek piktoka moteris, laikanti vaikelį... Be to, paveiksle buvo matomos ir laiko žymės: visame paveikslo plote daugybė mažesnių ir didesnių tapybos įbrėžimų, nutrynimų, įspaudimų, ištrupėjimų, nelygumų, skylučių. Tapyba buvo suskeldėjusi stambiomis krakeliūromis, storas lako sluoksnis labai nešvarus, patamsėjęs, kai kur pabalęs.
Marijos ir Kūdikio figūras dengiantys sidabriniai aptaisai sukurti iš atskirų lakštų kalinėjimo ir graviravimo technikomis. Prieš restauravimą į akis krito klaidingai sumontuotas Madonos drabužis, ne visai tiksliai suderinti kiti aptaisų lakštai ir dėl to daugelyje vietų atsiradusios didelės deformacijos. Ypač smarkiai buvo pažeistos Madonos ir Kūdikio aureolės bei karūnos: aplaužyti ir sulankstyti spinduliai, išlikusi tik dalis karūnas puošusių spalvoto stiklo akučių. Visose aptaisų dalyse buvo daugybė deformuotų vietų, reljefų įgilinimuose – subraižymų. Lakštų pakraščiai buvo daug kur giliai įtrūkę, ištrupėję ir skylėti nuo tvirtinimo vinimis. Metalas patamsėjęs, kai kur parusvėjęs, pajuodavęs ir dėmėtas. 
Prieš restauravimą buvo atlikti išsamūs paveikslo technologiniai tyrimai, kurių rezultatai padėjo tiksliau nustatyti restauravimo ir konservavimo darbų strategiją ir programą, atsakyti į klausimus, susijusius su kūrinio autentiškumo problemomis. 
Atlikus fizikinius, cheminius ir biologinius tyrimus, įvertinta kūrinio būklė, nustatyta tapybos technologija ir medžiagos, aptaiso metalų lydinių sudėtis ir karūnas puošiančios akutės, išryškinti kompozicijos pakeitimai, vėlesni užtapymai, ištirtos per ankstesnius restauravimus naudotos medžiagos. Vėliau, jau restauravimo metu valant užtapymus bei ploninant lako sluoksnį, buvo atlikti papildomi tyrimai ir gauta naujos, tikslesnės informacijos apie autentišką tapybą. 
Tyrimų rezultatai parodė, kad paveikslas tapytas ant įklijintos drobės, susiūtos iš penkių gabalų. Paveikslo gruntas dviejų sluoksnių: apatinis – rudai raudonos, viršutinis - rudos spalvos. Grunte rasta daug aliejaus, baltojo švino, raudonosios ir rudosios ochros, šiek tiek juodo ir raudono kristalinio cinoberio pigmentų. Dažų rišiklis - džiūstantys aliejai. Buvo identifikuoti baltojo švino, cinoberio ir smaltos pigmentai.
Technologiniai tyrimai bei užtapymų pasluoksnė analizė parodė, kad paveikslas yra buvęs atnaujintas, taisytas ir restauruotas bent penkis kartus. Tyrimas rentgeno spinduliais išryškino naudotų drobių nevienalaikiškumą - apatinė 20-25 cm pločio drobės juosta prisiūta žymiai vėliau. Ši yra tankesnė už autorinę drobę, gruntuota vienasluoksniu šviesiai rudos spalvos gruntu, kurio sudėtyje rasta kreidos, baltojo švino, ochros ir juodo augalinio pigmento mišinio. Grunto rišiklis - gyvulinės kilmės klijai. 
Per paskutinį restauravimą (1957 m.) „Dievo Motinos su Kūdikiu“ paveikslas buvo dubliuotas ant naujos drobės ir ištemptas ant senojo medinio skydo. Dubliuojant paveikslą buvo atkurta jo viršutinė dalis, kuri buvo stipriai nukentėjusi. Tapybos ištrupėjimų vietose uždėtas gruntas, kurio rišiklis - gyvulinės kilmės klijai, užpildas - kreida ir baltasis cinko pigmentas. Per šį restauravimą paveikslo aptaisai buvo sumontuoti ant atskiro audiniu aptraukto faneros lakšto ir pritvirtinti prie medinio skydo.
Tiek per šį, paskutinį, tiek per ankstesnius restauravimus ir taisymus paveikslas buvo gerokai pertapytas, tačiau kompozicija iš esmės nekeista. Tapybos ir grunto sluoksnių rentgenografiniame vaizde matomi autentiškų dažų ir grunto sluoksnių ištrupėjimai, sutrūkinėjimai, ankstesni restauravimai ir pertapymai. Rentgenografinis tyrimas rodo, kad pertapytos Kūdikio rankos, aureolė, vainiko žvaigždės apie Marijos galvą, ženkliai atnaujinta ir ypač pakeista Marijos ir Kūdikio veido tapyba bei Marijos galvos apdangalo forma, paryškintos Marijos ir Kūdikio drabužių klostės. Tyrimai UV spinduliais ir IR spektrinė analizė rodo, kad tapyba po restauravimo buvo padengta damaros laku.
Tyrinėjant paveikslo aptaisus nustatyta, kad jie pagaminti iš sidabro lydinio, turinčio apie 70 % sidabro, apie 19 % vario, apie 0,7 % priemaišų - švino, cinko, geležies. Sidabro lakštai auksuoti. Marijos ir Kūdikio nimbuose po aukso sluoksniu rasta gyvsidabrio. Tai leidžia manyti, kad aptaisų detalės buvo auksuotos senuoju amalgaminiu būdu. Kūdikio karūnėlė ir Marijos mažoji karūna padaryta iš aukštos prabos aukso lydinio, turinčio nedidelį kiekį sidabro ir vario. Marijos didžioji karūna nukaldinta iš vario lydinio tompako, turinčio apie 74 % vario ir apie 25 % cinko. Ši karūna auksuota. 
Ištyrus paveikslą buvo parengta restauravimo darbų programa. Nuėmus jį nuo lentų skydo, pirmiausia buvo sutvirtintas dažų sluoksnis ir išlygintos krakeliūros, užtaisyti drobės įplyšimai, ištiesintos užlankos. Po to paveikslas buvo ištemptas ant naujo porėmio. Remiantis nuotraukomis, darytomis rentgeno, UV ir IR spinduliais, o taip pat tapybos skerspjūvio pavyzdėlių tyrimais ir stratigrafiniais aprašymais pradėta pasluoksniui šalinti ankstesnių paveikslo tvarkymų ir restauravimų metu atsiradę užtapymai ir pataisymai. Šis restauravimo procesas pasirodė žymiai sudėtingesnis, negu galėjo prognozuoti restauravimo specialistai ir tyrėjai. 
Daugelyje vietų dažų ir grunto ištrupėjimai buvo užtaisyti vašku ar vaško ir natūralios dervos mišiniu, pertapymai ir pataisymai atlikti aliejiniais dažais, kurie buvo labai kieti, trapūs, netirpstantys organiniuose tirpikliuose. Tokių medžiagų pašalinimas yra ilgas, ypač sudėtingas ir sunkus procesas, kuris turi būti atliktas nepažeidžiant autentiškos tapybos. Šį restauravimo etapą sunkino tai, kad buvo ištrupėję ne tik autoriniai, bet ir vėlesnių užtapymų dažų ir grunto sluoksniai. Todėl kiekviename restauruojamame tapybos lopinėlyje žingsnis po žingsnio teko identifikuoti ir atskirti įvairiems laikotarpiams priklausančius dažų sluoksnius, išsaugant seniausią, vertingiausią paveikslo autoriaus potėpiams priklausantį tapybos sluoksnį. Didžiausių pastangų, atsargumo ir susikaupimo reikėjo šalinant grubius daugiasluoksnius Madonos veido užtapymus, atidengiant grakščias veido ir kaklo linijas, išraiškingas akis, lūpas, autentišką skruostų rausvumą. Tačiau šis ilgas ir kruopštus, reikalaujantis didelio susikaupimo ir atsidavimo darbas pasiteisino: matome talentingo dailininko nutapytus Madonos ir Kūdikio švelnių bruožų veidus, sklidinus giedros nuotaikos ir ramumos. Autentiški dažų sluoksniai atidengti visame paveikslo plote: Madonos ir Kūdikio figūrų tapyboje, paveikslo fone.
Restauruojant paveikslo aptaisus visuose lakštuose ištiesintos deformacijos, užtaisyti įtrūkimai, išlieti iš sidabro trūkstami spindulių ir žvaigždučių fragmentai, trūkstamos tvirtinimo rozetės, pagaminti lizdai juvelyriniams puošybiniams akmenims. Aptaisų metalas nuvalytas ir užkonservuotas.
Paveikslo technologinių tyrimų, konservavimo ir restauravimo darbus stebėjo ir vertino J E Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo taryba, vadovaujama menotyrininkės Dalios Krūminienės, ir Lietuvos dailės muziejaus restauravimo taryba, vadovaujama šio muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio.
Paveikslą restauravo Janina Bilotienė, aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė.
Paveikslo aptaisus restauravo: Eugenija Juknienė, aukščiausios kategorijos metalo restauratorė, Birutė Kaupienė, pirmos kategorijos metalo restauratorė, Rimvydas Derkintis, antros kategorijos metalo restauratorius, Darius Varnas, pirmos kategorijos meninių baldų restauratorius ir Arūnas Baublys, antros kategorijos meninių baldų restauratorius.
Technologinius tyrimus atliko Janina Lukšėnienė, restauravimo technologijos ekspertė, restauravimo technologai Dalia Panavaitė, Jurga Bagdzevičienė, Rapolas Vedrickas, Irena Bubinienė.
Puošybinius akmenis identifikavo Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas, brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišmantas.

“The Return of “Madonna of Šiluva”: Research and Restoration

Jūratė SENVAITIENĖ

Lithuanian Art Museum, P. Gudynas Restoration Centre of Museum Treasures

Lithuanian Art Museum, P.Gudynas Restoration Centre of Museum Treasures has restored the painting from the altar of the Basilica of the Birth of the Virgin Maria “Madonna with the Child”. Šiluva is the one of five places in Europe where the appearance of the Virgin Maria is officially recognized by the Catholic Church; the painting by unknown Lithuanian master of XVII century is considered as a miraculous one and is rewarded a Papal Crown. The restorers of the center removed non-professional re-paintings and returned the painting it’s original image.

Contact: Jūratė Senvaitienė
P. Gudynas Restoration Centre of Museum Treasures
8 Rūdininkų str., LT-2001 Vilnius
Tel. (+370) 5 261 98 54
Fax (+ 370) 5 261 79 41.
Email: restcentras@takas.lt