„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

REDAKCIJOS SKILTIS

Muziejai - neatskiriama turizmo dalis

Romanas SENAPĖDIS
Redakcinės kolegijos narys,
Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas

Mielieji, prieš Jus antrasis žurnalo ,,Lietuvos muziejai“ numeris, kurio pagrindinė tema ,,Muziejai ir turizmas“. Šio numerio puslapiuose leidinio rengėjai pabandė pažvelgti į dar vieną muziejinės veiklos sritį ir atsakyti į klausimą, ką mums visiems reiškia sąvokos kultūra ir turizmas, turizmo ir kultūros politiką kuriančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, turistams ir muziejų lankytojams, turizmo organizatoriams ir muziejininkams?
Nacionalinėje turizmo plėtros programoje konstatuojama, jog muziejai yra vienas svarbiausių kultūrinio turizmo išteklių. Lietuvos kultūros politikos nuostatose pažymėta, jog muziejų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje keičiasi. Muziejai turi derinti vertybių kaupimą ir saugojimą su komunikacija, informacijos teikimu visuomenei, jos švietimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 – 2004 metų programos dalyje ,,Kultūra“ rašoma: ,,Skatinti turizmo ir kultūros institucijų bendradarbiavimą bei investicijas į kultūros objektus, siekiant, kad jie būtų išsaugoti ir gyvybingi, pritrauktų kuo daugiau lankytojų“.
Žvelgdami į šiuos ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius turizmo ir kultūros veiklą, galime daryti išvadą, jog šių dviejų sričių sąveika yra nepaprastai svarbi ir perspektyvi, o Lietuvos muziejai neatsiejama tiek kultūros, tiek turizmo infrastruktūros dalis.
Prieš gerą dešimtmetį Valstybinis turizmo departamentas rašė: ,,Turistinių firmų atstovai, užsienio ekspertai, analizuojantys Lietuvos turizmo galimybes ir sąlygas, daugeliu atvejų konstatuoja Lietuvos muziejininkystės mažą įdirbį taikomojoje veikloje, visišką marketinginio darbo nevykdymą, naujų veiklos formų trūkumą. Dėl to pralaimi tiek lankytojai, tiek jų netenkantys muziejai“. Panaši situacija užfiksuota ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Regionų kultūros plėtros programoje. Joje rašoma, kad regionuose trūksta glaudaus ir efektyvaus kultūros, turizmo ir švietimo institucijų veiklos koordinavimo, per lėtai kuriama kryptinga kultūros ir turizmo paslaugų infrastruktūra. 
Dabar pažvelkime iš kitos pusės. Daugelis Lietuvos muziejų yra įsikūrę paminkliniuose pastatuose – pilyse, rūmuose, dvaruose, sodybose. Būtent šie muziejai, saugantys, restauruojantys paminklinius pastatus ir juose eksponuojantys muziejines vertybes, vis labiau įtraukiami į turistinius maršrutus ir kasmet sulaukia vis didesnio tiek pavienių, tiek organizuotų lankytojų dėmesio. Lietuvos muziejų statistiniai duomenys byloja, jog 2000 metais muziejuose pabuvojo – 2 154 011, 2001 – 2 381 991, 2002 - 2 390 350 žmonių. Norime manyti, jog šie, nors nežymiai didėjantys, skaičiai liudija ir muziejų teikiamų paslaugų įvairovės plėtrą bei gerėjančią kokybę. Šiandien be muziejuose sukauptų vertybių aktualizavimo būtų neįmanomas ir Lietuvos dalyvavimas tokiuose tarptautiniuose kultūrinio turizmo projektuose kaip ,,Baroko kelias“, ,,Vienuolynų kelias“, ,,Gintaro kelias“, ,,Kulinarinis paveldas“, ,,Hanzos kelias“, ,,Parkai ir sodai“.
Leidinio rengėjai nekėlė tikslo pristatyti patraukliausių ir daugiausiai turistų dėmesio sulaukiančius muziejinius objektus. Nekėlė tikslo ir ,,išrašyti receptų“, kaip reikėtų koordinuoti kultūros ir turizmo veiklą. Stengėsi tik išklausyti abiejų pusių nuomones, aptarti bendradarbiavimo problemas ir tolesnės partnerystės galimybes. Tikslas juk bendras – kurti Lietuvos įvaizdį.
Kartu leidinio rengėjai kviečia pažvelgti į kultūrinį turizmą su nuostata, kad keliauja ne tik žmonės, bet ir daiktai, liudijantys Lietuvos kultūros šimtamečius saitus su Europos civilizacija, į kurią kelius tiesti pradėjo jau karalius Mindaugas. O tai jūs pajusite leidinio puslapiuose susipažinę su naujausiais muziejininkų sumanymais ir pasižvalgę po muziejų ekspozicijų ir parodų sales.
Linkime ne tik malonių pasiskaitymų, bet kviečiame ir konstruktyviems apmąstymams…