„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Regionų muziejų renesansas: 

Anglijos muziejų vizija

 

2004 m. sausio mėn. D. Britanijos kultūros, sporto ir media departamentas paskatino muziejų specialistus atidžiai ir visapusiškai ištyrinėti regioninių valstybinių muziejų ir galerijų būklę ir parengti ataskaitą.

Buvo nuspręsta į tyrimą įtraukti kuo daugiau regioninių muziejų specialistų, centrinės ir vietos valdžios atstovų. Jų aktyvi veikla buvo reikalinga ne vien tik ataskaitai parengti, bet ir konsultacijoms regionuose. Tyrimo pabaigoje buvo parengta ataskaita, į kurią įtraukti geriausi muziejinės veiklos pavyzdžiai, idėjos. Atliktų tyrimų rezultatai leido sukurti labai aiškią ir stiprią šalies muziejų ir galerijų strategiją ir operatyvinę veiklos sistemą, paremtą bendradarbiavimo filosofija. Ši struktūra skatina ir įgalina visus muziejus ir galerijas – nacionalinius, regioninius, universitetų, mažus vietinius, bendruomenių muziejus kūrybiškai dirbti lankytojų labui.

Muziejai daro didžiulę įtaką švietimui, mokymuisi, regionams, viešosioms paslaugoms gerinti. Tačiau, siekdami atlikti savo vaidmenį efektyviai, svarbiausi regioniniai muziejai ir galerijos turi tobulinti savo paslaugas, bendradarbiauti su kitais vietiniais ir bendruomenių nacionaliniais ir universitetų muziejais. Jų kolekcijos ir erdvės turi būti atviros. Tyrimo ataskaita pateikia viziją, kaip šie svarbiausi tikslai turi būti įgyvendinti ir svarbiausia, kaip muziejų idėjų įgyvendinimas gali būti finansuojamos. Kuriamas muziejų bendradarbiavimo tinklas pareikalaus ilgalaikio finansavimo. Autoriai tikisi, kad vyriausybė ir kiti galimi finansuotojai supras, kad muziejai daro poveikį daugeliui sektorių – švietimo, meno ir turizmo, kai kada ir ekonominiam bei socialiniam. Todėl siekiama, kad valstybiniai departamentai pagerintų regionių muziejų finansavimą.

 

Pagrindiniai duomenys apie muziejus

 

Anglijos muziejai yra vieni nuostabiausių pasaulyje. Kolekcijų turtingumas ir įvairovė, pažangios jų programos yra svarbiausi ne vien tik D. Britanijos visuomenės, bet ir platesnio pasaulio ištekliai. Jų misija – padaryti kolekcijas prieinamas žmonėms šiandien ir išsaugoti jas ateinančioms kartoms. Šiuo metu D. Britanijoje yra 1860 muziejų ir galerijų. Jie finansuojami centrinės ir vietinės valdžios, universitetų, išlaikomi iš įėjimo mokesčio ar komercinės veiklos. Šios įstaigos aptarnauja įvairius vartotojus, nuo vidaus ir užsienio šalių turistų iki vietos bendruomenės ir mokslininkų. D. Britanijoje muziejai yra vienos populiariausių laisvalaikio leidimo institucijų – 77 mln. lankytojų juose pabuvoja kiekvienais metais. Tačiau lankytojų statistinė analizė rodo, kad skaičius pastaraisiais metais mažėja. Tai ypač aktualu regionų muziejams, nes labiausiai lankomi Londono muziejai. Užsienio turistai sudaro per 23 proc. D. Britanijos muziejų lankytojų. Kas trečias D. Britanijos suaugęs žmogus apsilankė muziejuje praėjusiais metais, nuo 20 iki 30 proc. suaugusiųjų yra reguliarūs muziejų lankytojai. Tačiau muziejuose mažai lankosi tautinės mažumos, neįgalūs ir žmonės, kurių pajamos yra mažos. Daugelis regionų muziejų yra maži ir turi labai lokalizuotus lankytojus: 50-tyje proc. muziejų apsilanko tik apie 10 tūkst. lankytojų per metus ir 66-iuose proc. muziejų – 20 tūkst. lankytojų. Šiuose muziejuose dažnai pasakojama vietovės istorija, jie prisideda prie pilietinio pasididžiavimo ir patriotizmo ugdymo. Regionų dideliuose miestuose yra daug didelių muziejų, kurie išleidžia daug pinigų lankytojams pritraukti. Juose apsilanko daug lankytojų iš užsienio, o jų veikla bei kolekcijos atspindi platesnį, o ne vieno regiono ar vietovės kontekstą. Tokie muziejai turi regioninį statusą.

Tradicinis muziejų vaidmuo – gausinti, interpretuoti jų kolekcijas ir išsaugoti jas ateities kartoms. Bet muziejai taip pat turi ir žymiai didesnį vaidmenį visuomenėje. Svarbiausi XXI a. muziejų tikslai:

Plėtoti muziejų potencialą mokymosi ir švietimo tikslams

Remti visų lygių formalųjį ir neformalųjį mokymąsi įtraukiant kuo daugiau lankytojų. Dideli regioniniai muziejai turi būti pavyzdys kitiems muziejams tobulinti muziejų mokymosi programas, aprūpinti visapusiškomis paslaugomis mokyklas, remti suaugusiųjų mokymąsi ir perduoti patirtį mažesniems muziejams.

Tobulinti fizinį ir intelektinį muziejų kolekcijų prieinamumą

Regioniniai muziejai privalo tobulinti jau teikiamas paslaugas ir kurti naujas, naudodami naujausias informacines technologijas, kurios padėtų pritraukti daugiau lankytojų. Svarbiausia, kad muziejus taptų mokymosi ir kūrybinės veiklos vieta. Regioniniai muziejai turi plėtoti paslaugas, paremtas lankytojų poreikių tyrimais, įtraukti vietos bendruomenes į muziejaus eksponatų kaupimo ir interpretavimo procesą, taip kad parodos pasakotų jų istorijas, interpretuotų jų patirtį ir prisidėtų prie vietos bendruomenės veiklos.

Dalyvauti regiono atsinaujinimo procese

Muziejai D. Britanijoje veikia kaip miesto atsinaujinimo katalizatorius. Daugybė turistų, apsilankančių Liverpool, Birmingham, Manchester muziejuose, daro didelį ekonominį poveikį regiono ekonomikai. Sekdami šių regionų patirtimi, muziejai, siekdami pritraukti kuo didesnį turistų skaičių, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su vietos valdžia, miesto plėtros ir turizmo departamentais.

Užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę

Teikiamų paslaugų prasta kokybė labai menkina muziejų reputaciją ir daro jiems žalą. Prie paslaugų kokybės gerinimo galėtų prisidėti Paslaugų kokybės kėlimo centrai, kurie skleistų ir geriausią patirtį.

Naudoti kolekcijas visuomenės kūrybiškumui skatinti

Įrengiant ekspozicijas rekomenduojama naudoti dizainą, kuris atspindėtų XXI a. idėjas. Todėl reikia aktyviau bendradarbiauti su vietos bendruomene, dizaineriais, menininkais.

u Įdėmiai ištyrinėjus muziejų veiklą, buvo įvardintos stipriosios bei silpnosios D. Britanijos muziejų veiklos pusės. Muziejų stipriosios pusės:

Įspūdingos kolekcijos, kuriomis domisi didžiulis lankytojų skaičius;

Muziejuose dirba daug darbui pasišventusių ir kūrybiškų žmonių;

Loterijos fondas remia daugelio muziejų idėjas bei projektus. 1994-1995 m. regioniniams muziejams jis skyrė apie 90 mln. svarų sterlingų;

Sukurti moksliniai muziejų standartai ir muziejų registracijos schema, administruojama Muziejų, bibliotekų ir archyvų tarybos (Museums, Libraries and Archives Council). Dabar D. Britanijoje yra 1860 registruotų muziejų, kurie turi svarbiausius vadovavimo, kolekcijų apsaugos ir paslaugų visuomenei teikimo standartus;

Regionų muziejus remia vietos valdžia, kuri pripažįsta muziejų socialinę, ekonominę, kultūrinę vertę;

Pozityviausias pastarųjų metų reiškinys buvo tas, jog regioninius muziejus remia centrinė valdžia.

Daugelis muziejų ekspertų ir specialistų pripažįsta, kad muziejai, be savo aktyvios veiklos ir geros patirties, turi labai daug problemų, kurios neleidžia jiems gerinti teikiamų paslaugų ir plėtoti veiklos. Todėl projekto ataskaitoje atskirai aptartos ir silpnosios regioninių muziejų pusės:

Labai suskaldytas muziejų sektorius. Dėl to muziejams sunku drauge koordinuoti savo veiklą, maksimaliai panaudoti muziejų išteklius. Be to, nėra nacionalinės muziejų strategijos, o regioninių muziejų veiklos strategija tik pradedami kurti. Todėl visiškai neaišku, kas vyksta arba kas daroma muziejų sektoriuje. Akivaizdžiai trūksta muziejų lyderių;

Muziejai nesidalija darbo patirtimi, todėl yra labai didelė veiklos dubliavimo tikimybė. Veiklą būtina identifikuoti, apibrėžti vaidmenis ir pareigas, skatinti bendradarbiavimą ir inovacijas;

Ekspertizė ir mokslinis lygis yra labai smukęs. Daugelyje muziejų, kolekcijų kaupimas yra sustabdytas ir nėra lėšų naujiems eksponatams įsigyti. Tai ypatingai trukdo modernaus (pokarinio) ir šiuolaikinio laikotarpio eksponatams kaupti;

Neatliekami patikimi ir kvalifikuoti muziejų veiklos tyrimai. Tai reiškia, kad muziejų veikla nėra pakankamai įvertinama tų, kurie priima sprendimus dėl finansavimo.

Norint išspręsti šias problemas, muziejų veiklą padaryti efektyvesnę, ekspertai siūlo visuose regionuose įkurti regioninius centrus, kurie būtų to regiono muziejų bendruomenės lyderiai. Regioninį centrą turėtų sudaryti vienas muziejus bei galerija ir nedaugiau kaip trys partneriai. Iš pradžių šie centrai turėtų būti įkuriami didžiuosiuose miestuose, ir juose būtų įgyvendinamos naujos idėjos platesniame kontekste. Tikimasi, kad regioniniai centrai padės siekti parodų turinio, mokymosi, švietimo teikiamų paslaugų, kolekcijų kaupimo ir interpretavimo, vadybos standartų. Visa jų veikla turėtų būti vykdoma bendradarbiaujant su regioninėmis agentūromis, (Area Museums Councils*), universitetų ir žinybiniais muziejais, nacionaliniais muziejais ir galerijomis, mažais muziejais, Muziejų, bibliotekų ir archyvų taryba. Be to, į savo veiklą būtina įtraukti universitetus, mokyklas, mokymosi ir žinių tarnybas, turizmo, paveldo sektorius. Į regioninius centrus muziejai turėtų būti atrenkami pagal šiuos kriterijus:

muziejaus statusą,

vietą (ar gera geografinė padėtis, ar jis lengvai pasiekiamas, ar jis yra administraciniame centre),

infrastruktūrą (specialistų kvalifikacija, kolekcijos prieinamumas, dėmesys darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, lankytojų skaičius, darbo su visuomene patirtis).

Įsteigus regioninį centrą, jis turės sukurti savo veiklos strateginį planą, kuriame bus išdėstyta kaip jis įgyvendins savo, kaip regiono lyderio, vaidmenį. Finansavimas bus skiriamas atižvelgiant į įgyvendinamą strategiją. Pagrindinis finansavimo šaltinis – vyriausybė. Bet yra akivaizdu, kad be rėmėjų pagalbos sunkiai bus galima įgyvendinti šiuos tikslus. Todėl tikimasi, kad privačios kompanijos, Loterijos fondas, labdaros fondai parems regioninių centrų idėją.

 

Pagal http://www.resource.gov.uk/ parengė Nideta JAROCKIENĖ, Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos vadovė