- Panevėžio kraštotyros muziejuje
2003 m. gegužės 29 d. buvo atidaryta paroda „Istorija, miestas
ir mes“, skirta miesto įkūrimo 500 metų jubiliejui.
- Penkių šimtmečių miesto istorija
pateikiama koncentruotai, išryškinant svarbiausius įvykius, lėmusius
miesto atsiradimą, jo raidą, plėtrą, nepamirštamas datas, pokyčius
ne tik mieste, bet ir visos Lietuvos gyvenime. Ekspozicija
akcentuoja miesto kaip politinio administracinio kultūrinio
regioninio centro kūrimąsi, jo savivaldos apraiškas įvairiais
laikotarpiais, gyventojų nacionalinės sudėties kitimą,
ekonomikos augimą, urbanistiką.
- Seniausias rašytinis istorijos šaltinis,
kuris mini Panevėžio valstybinį dvarą, yra XVI a. pr. Lietuvos
didžiojo kunigaikščio (1492-1506) ir Lenkijos karaliaus
Aleksandro laiškas Ramygalos klebonui dėl žemių dovanojimo ir
katalikų bažnyčios statybos jose. Minėtą žemę arba vietovę,
rašte pavadintą „sala“ arba „ostrov“, esančią Upytės
apskrityje, tarp Nevėžio upės, iš vienos pusės, ir Lėvens upės,
iš kitos pusės, skersai tarp Vilktupio ežero, iš vienos pusės,
ir Žiurblio pievos...“ valdovas paskyrė naujai parapijai įsteigti.
Tame karališkame rašte nurodytos ir parapijos steigimo priežastys:
iškilęs pavojus, „jog pagoniškos gentys šventame miškelyje
atlieka savo religines apeigas ir savo dievams degina kvapniuosius
sakus...“
- 1507 metais dešinėje Nevėžio
pakrantėje buvo pastatyta nedidelė medinė vienbokštė pirmoji
Panevėžio bažnyčia. Šalia jos netrukus atsirado kapinaitės,
klebonija, rinka, amatininkų dirbtuvės, smuklė, ėmė kurtis
gyvenvietė. Kitame Nevėžio krante, Skaistakalnyje, įsikūrė
dvaras.
- Šiuos faktus lankytojams iliustruoja
Aleksandro laiško kopija (originalas dingęs), kuri įspūdingai
padidinta, kad visi norintieji galėtų patys perskaityti apie Panevėžio
atsiradimo aplinkybes, pajustų XVI amžiaus kanceliarinių raštų
stilių. To ir vėlesnių amžių dvasią atspindi pateikti reti žemėlapiai,
miesto herbų ir spaudų kolekcija, pinigai, darbo įnagiai, kuriais
buvo statomas miestas, piešiniai, paveikslai, kitokie eksponatai.
- Svarbus šios ekspozicijos dalies
akcentas buvo Nacionalinės premijos laureato Stanislovo Kuzmos
sukurtos Lietuvos ir Lenkijos valdovo Aleksandro skulptūros
maketas, kurį muziejui padovanojo pats autorius. Parodos rengėjų
muziejininkų pažintis ir bendradarbiavimas su žymiu skulptoriumi
turėjo abipusės naudos: Aleksandro skulptūra, kuri 2003 m. rugpjūčio
mėnesio pabaigoje atsistojo vienoje seniausių ir gražiausių
Panevėžio vietų prie Senvagės, tapo istoriškai tikroviškesnė.
- Skulptorių S. Kuzmą su Panevėžiu
sieja jo senos giminės šaknys: prosenelis Pranciškus Balčikonis
XX amžiaus pradžioje buvo Panevėžio miesto valdybos narys. Pats
skulptorius gimė ir penkerius vaikystės metus praleido taip pat
mieste prie Nevėžio.
- Ši paroda išskirtinė, jubiliejinė:
į dramatišką ir sudėtingą miesto istorijos raidą, ypač pastarąjį
šimtmetį, stengtasi pažvelgti naujoviškai, nekartojant veikiančios
chronologinės ekspozicijos, ieškota įdomesnių raiškos būdų.
Laikmečio dinamikai išreikšti pagalbon pasitelkta spalva: švelniai
rusvi, žalsvi ankstyvojo laikotarpio atspalviai pristatant karo,
okupacijų metus nusidažo tamsiai ruda, juoda spalvomis; sovietmečio
„raudonajame kampelyje“ žiūrovą pasitinka daugeliui dar gerai
pažįstamas vėliavų, transparantų, net staltiesių raudonis.
Panaudoti spalvingi simboliniai riboženkliai laikotarpių lūžiams
nubrėžti. Spalvos kalba ir iškalba pasinaudota kuriant didelį
panoraminį žemėlapį, kuriame galima pamatyti buvusias Panevėžio
miesto ribas XVI amžiaus pradžioje, 1812, 1929, 1989, 1996 metais.
- Originalumo ir patrauklumo parodai
suteikia didelės nuotraukos. Panevėžiečiai gali pasigėrėti
Laisvės aikštės 1923 metų panorama, kur miestelėnai susirinkę
spręsti visuomeniškai svarbių reikalų. Per pastaruosius 70 metų
pagrindinė miesto aikštė labai pasikeitė.
- Antrojo pasaulinio karo laikotarpio
vaizdą ir nuotaiką parodoje perteikia erdvinis griuvėsių
instaliavimas, spalvų ir eksponatų simboliškas pateikimas, jų
pritaikymas ribotoje erdvėje. Eksponuojama per 200 eksponatų,
laikmečio nuotaiką sustiprina muzikinis fonas.
- Jubiliejinė paroda „Istorija,
miestas ir mes“ veikė iki 2004 metų pavasario. Miesto svečių
ypač moksleivių muziejuje laukia edukacinės programos –
istorijos pamokos, viktorinos, konkursai. Renginių metu lankytojai
galės susipažinti su „dingusiu Panevėžiu“, suprojektuoti
pagal aprašymus pirmąją Panevėžyje stovėjusią bažnytėlę,
dvaro ansamblį, nupiešti šiuolaikinį miesto įkūrėjo valdovo
Aleksandro portretą (imaginacinį), susipažinti su senovine ir šiuolaikine
muzika, pasiklausyti dainų apie Panevėžį, patirti kitokių įspūdžių.
- Dauguma šios parodos eksponatų yra iš
Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių, keletas daiktų
skolinta iš Lietuvos nacionalinio ir Vytauto Didžiojo karo muziejų,
privačių kolekcijų. Parodą rengė Istorijos skyriaus
darbuotojai, jiems talkino restauratoriai, dailininkai.