„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

Muziejininkystės biuletenis 2003’2

OFICIALIOS ŽINIOS

LR SEIME 
Priimtas LR muziejų įstatymo pakeitimo įstatymas
2003 m. gegužės 29 d. LR Seimas priėmė Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymą. Vienas pagrindinių šio įstatymo tikslų – suderinti Muziejų įstatymą su naujausiais šalies teisiniais aktais - Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 16 d. nutarimu, Biudžeto sandaros įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo naujos redakcijos įstatymo nuostatomis.
Naujasis įstatymas pirmą kartą įteisino Muziejų tarybą. Ši visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija turėtų atlikti eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant muziejų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus.
Priėmus Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymą, daugiau savarankiškumo tenka šalies savivaldybėms. Įstatyme numatoma, jog savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kurios yra savivaldybių muziejų steigėjos, nebereikia šių muziejų reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo projektų derinti su Kultūros ministerija. Tačiau muziejai turi laikytis teisės aktuose numatytų eksponatų rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo reikalavimų.

LR PREZIDENTŪROJE
Apdovanoti muziejų darbuotojai
2003 m. liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną už nuopelnus Lietuvos Respublikai Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanojo Virgilijų Poviliūną, Trakų istorijos muziejaus direktorių; Egidijų Prascevičių, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorių; Saulių Vadišį, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorių.

LR VYRIAUSYBĖJE
Patvirtinta Etninės kultūros plėtros valstybinė programa
2003 m. birželio 11 d. Vyriausybė patvirtino Etninės kultūros plėtros valstybinę programą, kuri sudarys sąlygas įvertinti Lietuvos etninės kultūros būklę bei skatinti jos plėtrą.
Programa siekiama nustatyti etninės kultūros tyrinėjimo, saugojimo ir sklaidos prioritetus, sudaryti finansines ir teisines sąlygas aktyvinti jos plėtrą, didinti vaidmenį pilietinės visuomenės kūrime ir bendrame kultūros procese.
Šiandien Lietuvoje etnine kultūra rūpinasi daugelis institucijų. Etninės kultūros plėtros valstybinė programa leis pirmą kartą kompleksiškai pažvelgti į etninės kultūros būklę Lietuvoje bei numatyti priemonės iškeltiems tikslams įgyvendinti.
Įgyvendinus programą numatoma, kad bus sudarytos sąlygos etninės kultūros plėtrai, koordinuojama mokslo, švietimo ir kultūros institucijų veikla, sudarytos tinkamos sąlygos išsaugoti etninės kultūros paveldą muziejuose, tautosakos archyvuose, atnaujinta muziejų, archyvų, kultūros įstaigų, tyrinėjančių ir kaupiančių etninės kultūros paveldą, materialinė techninė bazė, sudarytos sąlygos mokslo institucijoms kryptingai tyrinėti etninės kultūros raišką ir procesus, suformuotas etninės kultūros paveldą kaupiančių, tvarkančių ir saugančių institucijų tinklas, sukurta bendra informacijos sistema ir kita. 
Šios programos įgyvendinimą koordinuos Kultūros ministerija ir Etninės kultūros globos taryba. Programą rengė kultūros ministrės įsakymu patvirtinta tarpžinybinė darbo grupė kartu su Etninės kultūros globos taryba.

Patvirtinta Lietuvos tūkstantmečio programa
2003 m. liepos 9 d. Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstančio metų jubiliejui skirtą Lietuvos tūkstantmečio programą.
Programa siekiama stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę bei pilietinę savimonę, aktualizuoti kultūros paveldą, padėti įgyvendinti tautos atminčiai reikšmingus kultūros projektus bei tinkamai pristatyti Lietuvą bei jos kultūrą pasaulyje. Programa bus įgyvendinama per mokslinių tyrimų ir leidybos, kultūros paveldo ir architektūros, nacionalinius ir tarptautinius kultūros, meno bei visuomeninius projektus.
Programos Kultūros paveldo ir architektūros projektų grupėje numatomi įgyvendinti šie muziejiniai projektai: Nacionalinės XX a. dailės galerijos rekonstravimas ir išplėtimas; Kernavės komplekso tyrimo, regeneravimo ir pristatymo visuomenei kompleksinio projekto įgyvendinimas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimas; Vytauto Didžiojo karo muziejaus rekonstravimas; Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rekonstravimas; Lietuvos liaudies buities muziejaus miestelio komplekso užbaigimas; Plungės Oginskių dvaro ansamblio – Žemaitijos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas; Rokiškio dvaro rūmų ansamblio – Aukštaitijos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas; Paežerių dvaro rūmų – Sūduvos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas; Šilutės Šojaus dvaro – Mažosios Lietuvos regioninio kultūros centro pastatų rekonstravimas.
Programa sudaroma ir įgyvendinama įvertinant valstybinę jos projektų reikšmę, skiriant biudžeto asignavimus bei kooperuojant lėšas įvairioms valstybės ir visuomeninėms institucijoms.
Programą parengė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija ir jos koordinacinė taryba, aptarusios gautus visuomenės pasiūlymus.

LR KULTŪROS MINISTERIJOJE
Skirtos lėšos muziejų apsaugai
Kultūros ministrės įsakymu 700 tūkst. litų skirta penkių Lietuvos muziejų apsaugos sąlygoms gerinti bei modernizuoti. Šiomis lėšomis modernizuojamos Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“ ir Maironio lietuvių literatūros muziejų apsaugos sistemos.

Pagerbti Lietuvos muziejų mecenatai, rėmėjai
2003 m. gegužės 16 d. Trakų salos pilyje beveik pusei šimto muziejų mecenatų bei rėmėjų įteikti LR kultūros ministerijos padėkos raštai. Iškilminga ceremonija buvo skirta gegužės 18-ąją minimai Tarptautinei muziejų dienai, kurios tema šiais metais -  „Muziejai ir jų bičiuliai“.

Susipažinta su Austrijos muziejininkų patirtimi
2003 m. gegužės 22 d. Kultūros ministerija ir Austrijos ambasada surengė tarptautinį seminarą „Austrijos muziejų patirtis“. Apie Austrijos muziejų veiklos teisines ir ekonomines prielaidas kalbėjo Vienos meno muziejaus direktorius meno istorikas dr. Volfgang‘as Drechsler‘is. Su muziejų vadybos subtilybėmis Vienos technikos muziejaus pavyzdžiu supažindino šio muziejaus Marketingo ir kooperacijos skyriaus vedėja mag. Christine Lixl. Seminare dalyvavo ir Austrijos nacionalinės bibliotekos generalinės direktorės mokslinis asistentas dr. Alfred‘as Scmidt‘as, seminaro dalyvius supažindinęs su Austrijos nacionalinės bibliotekos muziejais.
Seminare dalyvavo dailės ir technikos paveldą saugančių Lietuvos muziejų darbuotojai. 

Likviduota viešoji įstaiga Kazio Varnelio namai-muziejus
2003 m. liepos 17 d. kultūros ministrės įsakymu Nr. ĮV-255, vadovaujantis  VšĮ Kazio Varnelio namai-muziejus steigėjų visuotinio susirinkimo, įvykusio 2003 m. gegužės 5 d. posėdžio nutarimu, likviduota viešoji įstaiga Kazio Varnelio namai-muziejus. 
Liepos 25 d. kultūros ministrė įsakymu Nr. ĮV-277, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybinės paminklosaugos komisijos  2001 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 80 „Dėl Kazio Varnelio kolekcijos išsaugojimo“, pavedė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsteigti Lietuvos nacionalinio muziejaus filialą – Kazio Varnelio namus-muziejų Vilniuje, Didžioji g. 24-26.

LIETUVOS KULTŪROS DARBUOTOJŲ TOBULINIMOSI CENTRE
Surengtas muziejų vadovų seminaras
2003 m. birželio 2-5 d. Nidoje vyko muziejų vadovų seminaras ,,Lietuvos muziejų veiklos kokybės vadyba ir tinklo optimizavimas”. 
Seminaras prasidėjo netradiciškai – analitine ekskursija po Klaipėdos pilies muziejų. Tai pirmasis Lietuvoje muziejus, kuriame įrengtas kompiuterinis terminalas, leidžiantis lankytojams savarankiškai gauti informacijos įvairiais Klaipėdos istorijos klausimais. Apie modernių informacinių technologijų diegimą, kaip muziejaus visuomenei teikiamų paslaugų kokybės garantą, kalbėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Vėliau visi seminaro dalyviai persikėlė į tradicinę savo darbo vietą – Nidą. Seminare dalyvavę Kultūros ministerijos atstovai – Rolandas Kvietkauskas, ministerijos sekretorius, ir Romanas Senapėdis, Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, - nušvietė muziejų plėtros perspektyvas, pateikė Lietuvos muziejų 2002 m. veiklos analizę. Prelegentų nuomone, pagrindiniai įrankiai, atveriantys muziejams galimybes į aukštesnę kokybę, turėtų būti naujasis LR muziejų įstatymas (2003 m. gegužės 29 d. priimtas Seime) ir Kultūros ministerijos rengiama  Lietuvos muziejų modernizavimo programa.
Apie Kultūros vertybių apsaugos departamento bei muziejų partnerystę ir bendrus projektus ES struktūrinių fondų paramai gauti kalbėjo Diana Varnaitė, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorė. Kaip įprasta seminarams, teoriniai pranešimai buvo siejami su praktiniais, t.y.dalinimosi darbo patirtimi. Šiaulių ,,Aušros” muziejaus direktorius Raimundas BALZA supažindino su vadybos subtilybėmis savo vadovaujamame muziejuje, o Neringos muziejaus direktorė Eleonora Jonušienė pristatė dokumentinį filmą apie Kuršių nerijos kultūros paveldą ,,Tarp aštuonių vėjų” (rež. A. Barysas). Įstaigos veiklos kokybės vadybos klausimus nušvietė Laimis Vilkončius, Vilniaus konservatorijos direktorius.

Įvyko paveldosaugininkų ir muziejininkų seminaras
2003 m. birželio 25-26 d. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre vyko Europos kultūros programų centro seminaras ,,Europos Sąjungos kultūros finansavimo galimybės. Programos ,,Kultūra 2000” naujas konkursas”. 2004 m. programos ,,Kultūra 2000” prioritetinė sritis - kultūros paveldas, todėl į seminarą buvo pakviesti paveldosaugininkai ir muziejininkai. Seminaro metu aptarti paveldo projektai, laimėję ES programos „Kultūra 2000“ paramą. Dalyviai supažindinti su paraiškų teikimo nuostatomis ir reikalavimais, taikomais projektų paraiškų teikėjams, nagrinėta paraiškos forma, pristatytas 2002 m. ES programos ,,Kultūra 2000” konkursą laimėjęs Alytaus dailiųjų amatų mokyklos projektas ,,Nauja erdvė po senu stogu”. Su projektu seminaro dalyvius supažindino projekto koordinatorė Ieva Kazlauskienė. Seminarą vedė EKPC darbuotojos Agnė Martikonienė, Elona Bajorinienė, Vaidilė Pukienė.

VILNIAUS UNIVERSITETO KOMUNIKACIJOS FAKULTETE
Išleista pirmoji muziejininkystės programos absolventų laida
2003 m. gegužės 26 d. Vilniaus universitete, daugiau kaip po 50-ties metų pertraukos, magistro darbus gynė pirmieji Komunikacijos fakulteto muziejininkystės programos studentai. Darbai buvo ginami tokiomis temomis: Renata Baltrūnaitė ,,Teorinės ir praktinės edukacinės veiklos galimybės literatūriniuos-memorialiniuose muziejuose” (vadovė dr.N.Keršytė); Irena Bogušienė ,,Muziejų politika Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu 1990-2002 metais” (vadovė doc. A.Glosienė); Kristina Januškienė ,,Lietuvos nacionalinio muziejaus įvaizdis” (vadovė dr. N.Keršytė);
Nideta Jarockienė ,,Muziejų publikos ryšių su visuomene kontekste” (vadovė doc. A.Glosienė); Vilma Korlienė „Nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus lankomumas: sociologiniai tyrimai” (vadovė dr.N.Keršytė).
Sėkmingai apsigynusiems diplominius darbus, šiems Komunikacijos fakulteto muziejininkystės programos absolventams buvo suteiktas komunikacijos ir informacijos magistro kvalifikacinis laipsnis, o 2003 m. birželio 20 d. Šv. Jonų bažnyčioje įteikti diplomai.
Nuo 2003 m. rudens muziejininkystės magistro studijas VU Komunikacijos fakultete pasirinko 3 muziejininkai-praktikai ir 6 šiais metais baigusieji menotyros (VDU ir VDA) bei istorijos (VU) bakalauro studijas. Antrojo kurso studentai ruošiasi ginti magistro darbus tokiomis mažai tyrinėtomis temomis: „Archeologiniai rinkiniai Lietuvos viešuosiuose muziejuose“; „Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo-restauravimo teoriniai ir praktiniai pagrindai Lietuvoje“; „Literatūros muziejai Lietuvoje“; „Dokumentų vieta muziejuje“; „Lituanistiniai muziejai, archyvai išeivijoje“ ir kt.

TARPTAUTINĖJE MUZIEJŲ TARYBOJE (ICOM)
Įvyko 64-oji ICOM Konsultacinio komiteto sesija
2003 m. birželio 2-4 d. ICOM būstinėje Paryžiuje vyko 64-oji ICOM Konsultacinio komiteto sesija, kurioje dalyvavo ir ICOM Lietuvos nacionalinio komiteto pirmininkė Loreta Meškelevičienė. 
ICOM Konsultacinį komitetą sudaro ICOM nacionalinių ir tarptautinių komitetų, regioninių ir asocijuotų organizacijų pirmininkai. ICOM Konsultacinis komitetas susitinka kartą metuose ir nagrinėja klausimus, susijusius su ICOM bendrąja politika, veiksmų programa, procedūromis ir finansais bei pristato savo išvadas ICOM Vykdomajai tarybai.
64-oji ICOM Konsultacinio komiteto sesija darbą pradėjo patvirtindama Konsultacinio komiteto 63-ios sesijos protokolą (Paryžius, 2002 birželio 3-5) bei Vykdomosios tarybos 101-os ir 102-os sesijų (Paryžius, 2002 birželio 6-7 ir gruodžio 10-11) dokumentus (protokolus, ICOM Generalinio sekretoriaus Manus Brinkman‘o ir iždininkės Camilos Gonzalez Gou ataskaitas).
ICOM Prezidento Jacques Perot ICOM veiklos apžvalgoje buvo paminėtos sėkmingos Prezidento viešnagės Latvijos nacionalinio komiteto dešimtmečio proga Rygoje, Tarptautinio konservavimo komiteto konferencijos proga – Rio de Žaneire , Tarptautinės muziejų dienos‘2002 proga –Buenos Airėse. Prezidentas savo kalboje pabrėžė, jog ICOM politikos peržiūrėjimas inicijuotas 2001 m. Generalinėje Asamblėjoje Barselonoje yra sėkmingai įgyvendinamas. 
Sesijoje buvo svarstomas ir tikslinamas 2001-2007 m. strateginio plano įgyvendinimas, nacionalinių kalbų vartojimas ICOM darbe, nagrinėjamos nelegalios prekybos gamtos ir kultūros vertybėmis bei pagrobtų muziejinių vertybių grąžinimo problemos. 
UNESCO atstovė padėkojo ICOM už nuolatinį bendradarbiavimą kovoje su nelegalia prekyba kultūros vertybėmis, už ypatingą indėlį atkuriant Afganistano muziejus bei rengiant muziejininkus, aktyvų dalyvavimą identifikuojant pagrobtas  meno vertybes iš Irako muziejų, operatyviai paskleidžiant informaciją internetu.
Sesijoje už savo veiklą atsiskaitė ICOM Sekretoriato tarnybos bei darbo grupės, sudarytos ICOM tarptautinių komitetų ir asocijuotų organizacijų bei nacionalinių komitetų ir regioninių organizacijų veiklai išanalizuoti. 
Rekomenduojama ICOM toliau išlaikyti būstinę Paryžiuje, tęsti glaudų bendradarbiavimą su UNESCO, leisti ICOM News, Study Series, teikti kuo platesnę informaciją internetu. Siūloma peržiūrėti egzistuojančias taisykles nacionaliniams komitetams ir pateikti jas kiekvieno komiteto vertinimui. Regioninės organizacijos turėtų būti regionų centrai informacijai kaupti ir skleisti.  
Daug dėmesio sesijoje skirta 2004 m. Generalinės konferencijos „Muziejai ir nematerialusis kultūros paveldas“ Seule parengimui. 
Kita ICOM Konsultacinio komiteto sesija vyks Generalinės konferencijos Seule metu. (Daugiau informacijos apie ICOM Konsultacinio komiteto 64-ąją sesiją rasite apsilankę ICOM Lietuvos nacionalinio komiteto tinklapyje: http://lithuania.icom.museum)

TMT (ICOM) LIETUVOS NACIONALINIAME KOMITETE
Paminėta Tarptautinė muziejų diena
TMT Lietuvos nacionalinis komitetas ir Lietuvos muziejų asociacija 2003 m. gegužės 12-18 d. surengė Lietuvos muziejų savaitę, skirtą Tarptautinei muziejų dienai „Muziejai ir jų bičiuliai“ pažymėti. Jos metu buvo išryškintas muziejų bendradarbiavimas su mecenatais, rėmėjais, donatoriais bei atskleistos paramą ir pagalbą muziejams teikiančių asmenų kultūrinės, humanistinės nuostatos. Gegužės 16 d. Trakų salos pilyje iškilmingoje muziejų bičiulių pagerbimo ceremonijoje 46-iems Lietuvos muziejų bičiulio vardui nominuotiems asmenims įteikti LR kultūros ministerijos padėkos raštai ir Lietuvos muziejų bičiulio pažymėjimai.
Muziejininkų profesinės šventės metu pristatyta ir TMT Lietuvos nacionalinio komiteto išleista ICOM Muziejų etikos kodekso lietuviška versija. Plačiau apie tai  - leidinio „Lietuvos muziejai“ skiltyje „Nauji leidiniai“.

LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJOJE
2003 m. gegužės 4 d. Rinkinių moikslinio tyrimo sekcija (RMTS) Šiaulių „Aušros“ muziejuje surengė kasmetinę mokslinę konferenciją, kurios šių metų tema „Eksponatas kaip komunikacinis artefaktas“. Kartu vyko ir sekcijos valdybos ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Sekcijos valdybos pirmininku trejų metų kadencijai išrinktas Romutis Navardauskas Palaima, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkas bei leidinio ,,Lietuvos muziejų rinkiniai“ sudarytojas ir redaktorius.
2003 m. gegužės mėnesį vyko Rinkinių apskaitos ir saugojimo sekcijos (RAASS) praktinis seminaras „Audiovizualinių rinkinių (audiokasetės, videokasetės, kino filmai, fotojuostos, fotonuotraukos, CD) apskaita, apsauga ir saugojimas“. Seminaras vyko Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Birželio mėnesį RAASS surengė praktinį seminarą „Lauko ekspozicijų įrengimas, eksponatų apsauga lauko ekspozicijoje“. Seminaras vyko Sovietinių skulptūrų ekspozicijoje Grūto parke. 
2003 m. birželio 4 d. Nidoje vyko Vadybos sekcijos susirinkimas. Jam vadovavo Romualdas Budrys, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas. Atsistatydinus iki šiol Vadybos sekcijai vadovavusiam Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktoriui Sauliui Vadišiui, LMA Vadybos sekcijos pirmininke buvo išrinkta Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė. Sekcijos nariai aptarė muziejininkų tarnybinių atlyginimų, muziejų informacijos centro steigimo ir kitas problemas.