„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2
PARODŲ
SALĖSE
Secesinė vengrų keramika Kaune
Vida MAŽRIMIENĖ
Nacionalinis M. K. Čiurlionio
dailės muziejus
Secesinė Zsolnay'aus manufaktūros keramika iš Janus Pannonius
muziejaus rinkinių (Pečas, Vengrija). Nuotr. iš NČDM archyvo |
Secesinė Zsolnay'aus manufaktūros keramika iš Janus Pannonius
muziejaus rinkinių (Pečas, Vengrija). Nuotr. iš NČDM archyvo |
Secesinė Zsolnay'aus manufaktūros keramika iš Janus Pannonius
muziejaus rinkinių (Pečas, Vengrija). Nuotr. iš NČDM archyvo |
Nacionaliname M.K.Čiurlionio dailės muziejuje
eksponuota unikali XIX a. pab.- XX a. pr. secesinės Zsolnay’aus
manufaktūros keramikos ir projektų paroda iš Janus Pannonius muziejaus
rinkinių (Pečas, Vengrija). Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės
muziejuje ji pratęsė kultūrinių ryšių su Vengrija programą - prieš
tai buvo surengtos įsimintinos V.Vasarely’o, vengrų konstruktyvistinės
dailės ir kitos parodos. Palyginti su XIX a. letuviškąja keramika,
besivystančia liaudies meno tradicijų linkme, secesinės keramikos
paroda reprezentavo pasaulines taikomojo meno tendencijas. Zsolnay’aus
įmonės dirbiniai įtraukti į dekoratyviojo meno žinynus šalia Sevro
ir Vedžvudo manufaktūrų.
Naujo, dekoratyvaus stiliaus tendencijos plito vidurio ir Vakarų Europos
šalyse, JAV. Rusiją XIX a. pabaigoje pasiekdavo secesinio meno idėjas
propaguojantis angliškas žurnalas „The studio“, vokiškas „Pan“,
prancūziškas „Art et Decoration“. 1897 m. Sankt Peterburge vyko
secesijos stiliaus pradininkų O.Ekman’o, E.Grase’s, A.Muchos,
H.Toulose’o-Lautrec’o kūrybos parodos. XIX a. viduryje belgų
architektas V.Horta, atsisakęs konstruktyvumo ir simetrijos, kūrė
projektus su banguotomis, plastiškomis, asimetriškomis linijomis. Pirmą
kartą nuo Bruneleski’o laikų architektams buvo pasiūlytas naujas
stilius. Prancūzijoje jis pavadintas „Art nouveau“, Vokietijoje -
„Jugendstil“, Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje – „Modernu“.
Secesijos dailininkų grupuotės 1892 m. kūrėsi Miunchene, 1898 m. –
Berlyne, 1897 m. - Vienoje, kuri laikoma secesijos stiliaus tėvyne.
Ankstyvųjų stiliaus požymių pastebima ne tik W.Blake’o,
J.Whistlerio, Dante’s Gabrielio Rossetti kūryboje, bet ir gotikoje,
manierizme, XVIII – XIX a. romantizme. Įvairių meno rūšių sintezės
programa rutuliojosi dailėje, poezijoje, muzikoje.
W.Morriso, J.Ruskino idėjos, raginančios taikomosios paskirties
dirbiniams sugrąžinti estetines formas, dekoratyvinės dailės muziejų
steigimas Londone, Paryžiuje ir Hamburge, keramikos, porceliano mokyklos
ir dirbtuvės Sevre, Vienoje, Budapešte paspartino taikomosios dailės
raidą. G.Klimto, A.Beardsley’o, H.Obristo kūryba sintetino secesijos
tendencijas vaizduojamuosiuose ir taikomuosiuose menuose. Zsolnay’aus
keramikos fabriką 1853 m. Peče įkūrė pirklys Miklosas Zsolnay’us.
Po dvylikos metų jam vadovauti ėmė jo sūnus Wilmosas Zsolnay’us, perėmęs
manufaktūrą iš vyresniojo brolio Ignaco. Nuo 1870 m. čia darbavosi abi
Wilmoso dukros - Tereza ir Julija bei žentas Tade’as Sikorsky’s. Vėliau
į šį darbą įsitraukė Terezos sūnus Laszlo, dailininkai Sandoras
Apati’s Abtas, Henrikas Darilekas, Lajosas Mackas, Geza Nikelsky’s
tapytojas Jozsefas Ripplas-Ronai. Susikūrus Austrijos ir Vengrijos
imperijai, 1872 m. parlamentas pasiūlė įsteigti Industrijos ir Taikomųjų
menų muziejus. Vienoje buvo organizuotos M.Klingerio, E.Grasse’s,
K.Somovo, J.Ripplo-Ronai kūrybos parodos .
Zsolnay’aus keramikos fabrikas savo veiklą pradėjo nuo amatininkiškų
dirbinių ir išsirutuliojo į pasaulyje žinomą, pavyzdinę
daugiasluoksnę įmonę, aplenkusią 1830 m. įkurtą Herendo manufaktūrą
ir tapusią didžiausia keramikos įmone Austrijos ir Vengrijos valstybėje.
Skiriamasis Zsolnay’aus fabriko bruožas - preciziška formų ir dekoro
vienybė, Wilmoso Zsolnay’aus surasta prislopinto eozino blizgesio
tecnologija, jungianti Rytų ir Vakarų keramikos tecnologijų ypatumus.
Zsolnay’aus manufaktūros
dirbiniai buvo eksponuoti pasaulinėse 1873 m. Vienos, 1878 ir 1900 m. -
Paryžiaus, 1911 m. - Turino parodose, ten pelnė aukščiausius
apdovanojimus.
Į Kauną atgabentoje Zsolnay’aus keramikos ekspozicijoje buvo parodyti
83 XIX - XX a. sandūros darbai bei paspalvinti akvarele eskizai, piešinių projektai. Lakoniškos formos
kaitaliojasi su lanksčiomis, banguotomis, asimetriškomis. Dirbinių
charakteriui turėjo įtakos prancūzų „Art nouveau“ žurnalinės,
plakatinės grafikos raida, E.Galle’s stiklo dirbiniai, prerafaelitų
tapybos ornamentalizmas, japonų, kinų, persų meno estetika. Vyrauja
linijinis ir tapybinis ornamentas, jūros kriauklių, medūzos, gėlių žiedų,
paukščių ar medžių motyvai, siekiama gamtos įvaizdžių metaforikos.
Paryžiaus dailininkų grupuotės „Nabis“ narys Jozsefas Ripplas-Ronai
dekoratyvinėse lėkštėse transformuoja R.Dufy, G.Seurat kūrybos
motyvus, vengriškos linijos lengvumą - Sandoras Apati Abtas. Julijos
Zsolnay vazų formos primena senąją Kretos keramiką, meninė išraiška
alsuoja dekoro ir formų vienybe.
Peržengus 1900-uosius, secesinė vengrų keramika tapo geometriškesnė,
sumažėjo dekoro elementų. Mirus M. ir V.Zsolnay’ams, 1925-1933m. buvo
jaučiama prabangių, autorinių darbų krizė. Spaudžiamas ekonominių
nepriteklių, Zsolnay’aus fabrikas 1948 m. nacionalizuotas. Praėjus
dviems dešimtmečiams, panašiai kaip C.Faberge ranga, Zsolnay’aus
manufaktūros veikla buvo atgaivinta. Didžiausiais jo dirbinių
rinkiniais disponuoja Vengrijos Janus Pannonius muziejus Peče. 2002 m.
Bard Graduate centre surengta išplėstinė Zsolnay’aus dirbinių
paroda, Yale (Jeilio) universiteto leidykla išleido katalogą. Pabuvojusi
Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, unikali ekspozicija iškeliavo
į Bergeną.
Hungarian
Ceramics in Kaunas
Vida
MAŽRIMIENĖ
National
M. K. Čiurlionis Art Museum
The
exposition of Hungarian ceramics from XIX-XX centuries is held in M.K.Čiurlionis
Art Museum. There are 83 works of ceramics from Zsolnay Ceramics
Enterprise and the sketches from Janus Pannonius (Hungary) collections.
Contact:
Vida
Mažrimienė
M.
K. Čiurlionis National Art Museum
55 V. Putvinskio str., LT-3000 Kaunas
Tel. (+370) 37 229475
Fax (+370) 37 222606.
Email: MKC@takas.lt
;)
;)
;)