- Joniškio krašto žydų bendruomenės
praeitis neatsiejama nuo bendros krašto istorijos. Vienintelis
Lietuvos miestas šiandien gali pasigirti turįs unikalų Lietuvoje
dviejų sinagogų kompleksą. Ir ypač džiugu, kad rajono
savivaldybės paminklosaugininkės G. Rakštienės pastangomis
kompleksas pradėtas restauruoti. Statiniai išties verti dėmesio.
Joniškio „baltoji“ sinagoga pastatyta 1823 m., vėlyvuoju
klasicizmo laikotarpiu, o vėliau perstatyta. „Raudonoji“
sinagoga statyta 1865 m., istorizmo laikotarpiu. Tai vieni seniausių
miesto pastatų. Be to, Joniškyje yra išlikę nemažai žydų
gyvenamųjų namų, Žydų liaudies banko pastatas, alinės-cukrainės
pastatas, parduotuvių pastatai, buvusios vilnų karšyklos pastatas
ir kt. Žinoma, tenka apgailestauti, jog sovietmečiu netinkamas požiūris
į kultūros paveldo išsaugojimą sunaikino didelę dalį
tarpukario architektūros paminklų. Buvo visiškai pakeistas senojo
Joniškio miesto aikštės, apstatytos daugiausia žydų pastatais,
vaizdas, XX a. septintojo dešimtmečio antroje pusėje nugriauta
Joniškio trečioji sinagoga, stovėjusi Vilniaus gatvėje, bei
Kriukų sinagoga. Viena Žagarės sinagoga sovietmečiu buvo
perstatyta, kitos stovi apleistos iki šiol. Galima sakyti, jog tai
buvo fiziškai sunaikintos tautinės bendruomenės dvasinis-kultūrinis
genocidas.
- 2002 m. Joniškio rajono savivaldybė
paminklosaugos prioritetus skyrė žydų kultūriniam-istoriniam
(kartu ir viso Joniškio miesto) paveldui išsaugoti. Niekam ne
paslaptis, jog šių dienų Lietuvos žydų istorijos tyrinėjimų,
kaip ir žydų-lietuvių santykių šiandien, pagrindinė ašis yra
žydų holokaustas II pasaulinio karo metais. Tačiau Lietuvos žydų
bendruomenių bei visos žydų tautos istorija nėra tik holokausto
istorija. Mes nepelnytai pamirštame, kokį svarų indėlį Lietuvos
žydai įnešė į mūsų krašto ekonominę-kultūrinę gerovę.
Neatsitiktinai Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje užgimė
idėja rinkti ir kaupti istorinę bei ikonografinę medžiagą apie
tarpukario Joniškio krašto žydų kultūrinį, socialinį ir ūkinį
gyvenimą. Švietimo kaitos fondas finansiškai parėmė muziejaus
projektą „Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu“ (vad.
T. Butautis). Projekto baigiamieji akcentai – knyga „Joniškio
krašto žydų gyvenimas tarpukariu. 1918 – 1940 m.“ ir paroda
„Žydų gyvenimas Lietuvoje“.
- Paroda „Žydų gyvenimas
Lietuvoje“- Anos Frank namų Amsterdame, Valstybinio Vilniaus
Gaono žydų muziejaus, Lietuvos istorijos instituto bendras
projektas. Kilnojamoji paroda 2002 m. buvo eksponuota Belgijoje ir
JTO rūmuose Ženevoje, ji aplankė nemažai Lietuvos miestų.
- Valstybinio Vilniaus Gaono žydų
muziejaus mokslinės sekretorės Rūtos Puišytės iniciatyva paroda
pasiekė ir Joniškį. Prie to prisidėjo Joniškio istorijos ir
kultūros muziejus. 2003 m. gruodžio 16 d. Joniškio kultūros rūmų
Mažojoje salėje vyko parodos atidarymas ir muziejininko T. Butaučio
knygos „Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu“
pristatymas.
- Parodos atidarymo proga Joniškio kultūros
rūmų salėje susirinkusiems svečiams buvo trumpai pristatyta
paroda. Joniškio kultūros rūmų jaunimo klubas (vad. N. Stirblienė)
parengė ir parodė Lietuvos žydų istorijai skirtą programą.
Atidarymo metu buvo rodomas videofilmas apie holokaustą „Pergyvenę
Ostlandą“.
- Parodos medžiaga išdėstyta 28-uose
stenduose. Dvi savaites veikusioje parodoje Joniškio krašto
visuomenė turėjo galimybę susipažinti su XIVa. – XXa. 1 pusės
žydų gyvenimu Lietuvoje. Įdomūs stendai skirti tarpukario
Lietuvos žydų ūkiniam-kultūriniam gyvenimui ir dviems žydų
pasauliams – Vilniui, kuris pelnytai vadinamas Lietuvos Jeruzale,
ir štetlui (jidiš kalba reikškia mažą miestelį, provinciją).
Didelis dėmesys skirtas XXa. 5-ojo dešimtmečio pradžiai:
pirmajai sovietinei okupacijai, nacių vykdytam genocidui, antrajam
sovietmečiui. Pabaigoje nušviečiamos šiandienos Lietuvos žydų
problemos bei antisemitizmas dabartinėje lietuvių visuomenėje.
- Įspūdingai atrodo specialiai šiai
parodai išleistas katalogas. Nesuklystume, jei pasakytume, jog tai
trumpa Lietuvos žydų istorija, nušviečianti mūsų krašto žydų
gyvenimą nuo jų atsikraustymo į Lietuvą iki šių dienų.
- Gruodžio 17 d. parodų salėje buvo
surengtas mokytojų vienos dienos metodinis seminaras. Tai, beje,
viena projekto sudėtinių dalių. Seminarą vedė Rūta Puišytė
(Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus) ir Elmantas Meilus
(Lietuvos istorijos institutas). 20-čiai Joniškio rajono mokytojų
labai išsamiai parodos medžiagą pristatė R. Puišytė, o E.
Meilus skaitė paskaitą apie Lietuvos žydų praeitį. Seminaro
pabaigoje mokytojai dalyvavo diskusijoje. Tokio pobūdžio seminarai
labai naudingi, kadangi istorijos mokytojams labai trūksta žinių
ir metodinės literatūros iš Lietuvos žydų istorijos (seminaro
dalyviams buvo išdalinti parodos katalogai), o mokykliniuose
Lietuvos istorijos vadovėliuose akcentuojamas tik genocidas.
- Vienas parodos „Žydų gyvenimas
Lietuvoje“ atidarymo akcentų buvo muziejininko T. Butaučio
knygos „Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu. 1918-1940
m.“ pristatymas. Knyga nedidelės apimties, tačiau pakankamai
informatyvi. Nagrinėjamas Joniškio krašto žydų socialinis, kultūrinis
gyvenimas, ūkinė,visuomeninė ir politinė veikla. Labai vertinga
XX a. pirmosios pusės ikonografinė medžiaga: žydų šeimų, žydų
ūkinių, gyvenamųjų pastatų, sinagogų fotografijos. Pakankamai
informatyvūs knygos priedai. Tai šaltinių publikacijos, kuriose
pateikti 1922 – 1924 m. Joniškio rabinato žydų tautybės žmonių
gimimo, sutuoktuvių ir mirties registrai, bei Joniškio žydų
liaudies klubo įstatai.
- Reikia tikėtis, jog ši knyga ir
paroda „Žydų gyvenimas Lietuvoje“ bus gera pradžia,
skatinanti kuo daugiau žmonių domėtis Joniškio krašto (ir ne
tik) žydų istorija ir kultūra bei jos paveldo išsaugojimu.
;)
;)