- Jau ketvirti metai Pasvalio krašto muziejus siūlo
per 20 įvairių ekskursijų-pamokų, etnografijos, istorijos,
archeologijos, geologijos, literatūros, dailės edukacinių renginių.
Maždaug trečdalį, kartais pusę, renginio laiko kalba ir rodo
muziejininkas, o likusį laiką mokiniai atlieka įvairias užduotis.
Jos dažniausiai būna „popierinės“ (testai, mįslės, piešimas)
– kad mažiau kainuotų.
- Rengdamiesi paminėti lietuviškos spaudos
draudimo panaikinimo 100-ąsias metines, labai norėjome savo
lankytojus su spaudos draudimo laikotarpiu supažindinti ne rodydami
eksponatus vitrinose, o pakviesdami betarpiškai dalyvauti šio
istorijos tarpsnio vyksme. Manome, neturi didelės reikšmės, kaip
tai pavadinsime – gyvąja istorija, senovės gaivinimu ar dar
kitaip. Svarbiausia, kad mūsų idėjoms pritarė Lietuvos kultūros
ir sporto rėmimo fondas ir skyrė lėšų projektui „Spaudos
draudimo laikotarpio slaptoji mokykla“ įgyvendinti.
- Per pirmąjį projekto įgyvendinimo mėnesį
– 2003-ųjų spalį – „pasimokė“ per 200 pasvaliečių –
nuo pradinukų iki gimnazistų. Buvo viena suaugusių grupė.
Projektas bus vykdomas 2003/2004 mokslo metais.
- Slaptosios mokyklos scenarijų parašėme pagal
niekur neskelbtą kraštiečio pedagogo Juozo Avižonio monografiją
„Lietuvos vargo mokykla“, saugomą Pedagoginiame muziejuje
Kaune. Atėjusią lankytojų grupę pasitinka daraktorius ir paprašo
nusiteikti kelionei į praeitį, į spaudos draudimo laikus XIX a.
antroje pusėje, o šeimininkė visus sukviečia į savo dūminę
gryčią ir susodina ant plačių suolų prie didelio medinio stalo.
Žvakių šviesoje prasideda „lekcija“. Mokytiniai, pavartę
1868 m. graždanka atspausdintą vadovėlį Ģīźńėąńü, skaito
tekstus iš 1863 m. išleistos Nowenų knygelės. Paskui žąsies
plunksnomis vedžioja „literas“ juodose „doskelėse“.
Galiausiai ima adatas ir iš vyniojamo popieriaus pasisiuva
„tetradkas“. Bet per visą „lekciją“ ir patys mokytiniai sėdi
lyg ant adatų – mat žino, kad po kaimą vaikšto žandaras,
daraktoriaus „nupieštas“ pačiomis juodžiausiomis spalvomis.
Ir kai jis pasibeldžia į gryčios duris, mokytiniai puola į visus
kampus dirbti įvairių ūkiškų darbų – kas virvių vyti, kas
siūti, verpti ar megzti. Tik keli pasilieka prie stalo graždankos
skaityti.