<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Lietuviška slaptoji mokykla
 
Rima GRADINSKIENĖ, Pasvalio krašto muziejus
Žvakių šviesoje prasideda „lekcija“ slaptojoje mokykloje. Nuotr. iš muziejaus PKM archyvo
Slaptosios mokyklos „mokytiniai“ Pasvalio krašto muziejuje. Nuotr. iš muziejaus PKM archyvo
Jau ketvirti metai Pasvalio krašto muziejus siūlo per 20 įvairių ekskursijų-pamokų, etnografijos, istorijos, archeologijos, geologijos, literatūros, dailės edukacinių renginių. Maždaug trečdalį, kartais pusę, renginio laiko kalba ir rodo muziejininkas, o likusį laiką mokiniai atlieka įvairias užduotis. Jos dažniausiai būna „popierinės“ (testai, mįslės, piešimas) – kad mažiau kainuotų.
Rengdamiesi paminėti lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 100-ąsias metines, labai norėjome savo lankytojus su spaudos draudimo laikotarpiu supažindinti ne rodydami eksponatus vitrinose, o pakviesdami betarpiškai dalyvauti šio istorijos tarpsnio vyksme. Manome, neturi didelės reikšmės, kaip tai pavadinsime – gyvąja istorija, senovės gaivinimu ar dar kitaip. Svarbiausia, kad mūsų idėjoms pritarė Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas ir skyrė lėšų projektui „Spaudos draudimo laikotarpio slaptoji mokykla“ įgyvendinti.
Per pirmąjį projekto įgyvendinimo mėnesį – 2003-ųjų spalį – „pasimokė“ per 200 pasvaliečių – nuo pradinukų iki gimnazistų. Buvo viena suaugusių grupė. Projektas bus vykdomas 2003/2004 mokslo metais.
Slaptosios mokyklos scenarijų parašėme pagal niekur neskelbtą kraštiečio pedagogo Juozo Avižonio monografiją „Lietuvos vargo mokykla“, saugomą Pedagoginiame muziejuje Kaune. Atėjusią lankytojų grupę pasitinka daraktorius ir paprašo nusiteikti kelionei į praeitį, į spaudos draudimo laikus XIX a. antroje pusėje, o šeimininkė visus sukviečia į savo dūminę gryčią ir susodina ant plačių suolų prie didelio medinio stalo. Žvakių šviesoje prasideda „lekcija“. Mokytiniai, pavartę 1868 m. graždanka atspausdintą vadovėlį Ģīźńėąńü, skaito tekstus iš 1863 m. išleistos Nowenų knygelės. Paskui žąsies plunksnomis vedžioja „literas“ juodose „doskelėse“. Galiausiai ima adatas ir iš vyniojamo popieriaus pasisiuva „tetradkas“. Bet per visą „lekciją“ ir patys mokytiniai sėdi lyg ant adatų – mat žino, kad po kaimą vaikšto žandaras, daraktoriaus „nupieštas“ pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Ir kai jis pasibeldžia į gryčios duris, mokytiniai puola į visus kampus dirbti įvairių ūkiškų darbų – kas virvių vyti, kas siūti, verpti ar megzti. Tik keli pasilieka prie stalo graždankos skaityti.
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16