PROBLEMOS,
NUOMONĖS
Keliai
į Europos Sąjungos struktūrinius fondus
Vaiva
LANKELIENĖ
Lietuvos jūrų muziejus
|
Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių
laivų terminale. Nuotr. iš LJM archyvo
|
Lietuvai
įstojus į Europos Sąjungą atsiras palankios galimybės naudotis struktūrinių
fondų teikiama parama. Fondų parama administruojama remiantis Bendruoju
programavimo dokumentu (BPD). Susipažinti su BPD galima finansų
ministerijos internetinėje svetainėje www.finmin.lt
rubrikoje „Europos Sąjungos struktūriniai fondai“.
Kaip žinia, kultūra Bendrajame programavimo dokumente nėra išskirta
kaip savarankiška sritis, todėl dažnai kyla natūralus klausimas, kokią
naudą iš struktūrinių fondų gaus kultūros sektorius?
Detaliau išnagrinėjus BPD prioritetus ir jų įgyvendinimo priemones
galima rasti nišų, kurias gali užpildyti kultūros projektai. Manoma,
kad kiek lengviau bus gauti paramą, jei rengiamas projektas bus susijęs
su turizmo sektoriaus plėtra, naujomis idėjomis ir galimybėmis šioje
srityje, nes viena Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros
strategijos įgyvendinimo priemonių yra turizmo infrastruktūros plėtra.
Kelią į ES struktūrinius fondus palengvina Phare programos Projektų
rengimo priemonės (PRP). Lietuvos finansų ministerijos sprendimu 2002 ir
2003 metų Phare PRP lėšos skirtos parengti projektams, kuriuos ateityje
būtų galima finansuoti iš struktūrinių fondų. Šiais metais tam buvo
skirta 2,8 mln. eurų. Vienintelis ir pats svarbiausias reikalavimas buvo
tas, kad siūlomas projektas turi atitikti tam tikrus BPD prioritetus ir
įgyvendinimo priemones. Tačiau gautos Phare PRP programos lėšos dar nėra
garantija, kad būtent šiam projektui bus suteikta ir struktūrinių fondų
parama.
Unikalus pramogų, poilsio ir sveikatingumo kompleksas Kopgalyje
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams jau seniai kilo mintis muziejaus
kaimynystėje dūlančiame nenaudojamame betoniniame baseine ir aplink jį
esančioje teritorijoje įkurti jūros pramogų, poilsio ir sveikatingumo
paslaugų kompleksą. Juo labiau, kad dalis šiam kompleksui reikalingos
infrastruktūros jau dabar puikiai funkcionuoja.
Vieta objektui įkurti buvo numatyta dar 1994 metų Klaipėdos miesto
detaliajame plane. Visas kompleksas turėtų užimti apie 130 tūkst m2
ploto teritoriją.
Detaliai išnagrinėjus BPD paaiškėjo, kad būsimasis pramogų, poilsio
ir sveikatingumo kompleksas Kopgalyje idealiai atitinka vieną iš plėtros
strategijos įgyvendinimo prioriteto priemonių – turizmo infrastruktūros
vystymas.
Pajūrio regionas turi palankiausias sąlygas turizmo paslaugoms ir jo
infrastruktūrai plėtoti. Šiame regione išskirtini du lankytojų
traukos centrai: Lietuvos jūrų muziejus ir Kuršių nerijos nacionalinis
parkas, pripažintas UNESCO globojamu pasaulio kultūros paveldo gamtos
paminklu.
Atliktos Lietuvos jūrų muziejaus ir pajūrio lankytojų apklausos rodo,
kad dabar siūlomų paslaugų bei pramogų sezoniškumas neskatina vietos
gyventojų ilgėliau užtrukti pajūryje, o užsienio turistų – ilgiau
pasilikti Lietuvoje, mažina Lietuvos turizmo produkto konkurencingumą
tarp kitų Baltijos regionų. Iki šiol ne tik Lietuvoje, bet ir pajūryje,
nėra nė vieno visus metus veikiančio šiuolaikiško atrakcionų ar
vandens pramogų parko.
Kopgalyje įkurtas Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo
paslaugų kompleksas ženkliai prisidės prie Lietuvos turizmo infrastruktūros
plėtros – jis bus pirmas visus
metus veikiantis jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo
centro bei Lietuvos jūrų muziejaus kompleksas savo turiniu, paskirtimi,
eksploatacijos požiūriu neturintis analogų Europoje. Kompleksas sudarys
palankias sąlygas aktyviam poilsiui ir paslaugų verslui plėtoti.
Kompleksą sudarys 3-4 įvairaus dydžio ir gylio baseinai delfinams,
delfinų terapijai, gydyklos, vaikų lavinimo klasės, kavinės,
restoranai, parduotuvės, viešbučiai, vaikų žaidimų, atrakcionų aikštelės,
paplūdimiai ir kita infrastruktūra, kuri leis visokeriopai išnaudoti jūros
teikiamus privalumus vietos ar atvykusių žmonių poreikiams tenkinti. Be
to, šis kompleksas turėtų prisidėti prie vietos ir atvykstamojo
turizmo skatinimo. Gerai parengtas rinkodaros veiksmų planas leis
panaudoti naujas informacines technologijas, padės kurti savitą Lietuvos
turistinį įvaizdį, gerokai praplės Lietuvos pajūryje siūlomų pramogų
įvairovę, tenkins įvairiapusiškiausius lankytojų poreikius, teikiamos
paslaugos nebus sezoninės ir nuolatinės.
Naujo komplekso įkūrimas didins ir Lietuvos žmonių užimtumą, nes
jame bus sukurta daug naujų darbo vietų, bus plėtojama savanorių
veikla.
Viena iš sudėtinių Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo
komplekso dalių – delfinų terapijos centras šeimoms, auginančioms neįgalius
vaikus. Jo pagrindinis tikslas – delfinų terapijos pagalba padėti
fizinės ir protinės negalios vaikams prisitaikyti prie aplinkos, ugdyti
sugebėjimus, mokyti kitus šeimos narius gyventi kartu su neįgaliu
asmeniu.
Šis projektas numato bendromis Lietuvos jūrų muziejaus specialistų
(biologų, delfinų trenerių, vandens technologinių sistemų specialistų),
Klaipėdos apskrities gydytojų, Klaipėdos universiteto mokslininkų ir
savanorių jėgomis Pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekse sukurti
delfinų terapijos centrą. Tam planuojama panaudoti esamas komunikacijas,
Baltijos jūros, gėlo vandens, nuotekų inžinerinius tinklus bei įrenginius,
jų rekonstrukcijos galimybes, turimą delfinų priežiūros, ligų
profilaktikos ir gydymo bei treniravimo patirtį.
Kopgalyje įrengus Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo
paslaugų kompleksą bus užtikrinamas projekto ilgalaikiškumas, kadangi
šis kompleksas funkcionuos ir pasibaigus ES struktūrinių fondų
finansavimui.
Projekto techninei dokumentacijai parengti Lietuvos jūrų muziejus iš
Phare PRP programos gavo 236 tūkst. eurų. Už šias lėšas bus atliktas
visuomeninio poreikio ir rinkos tyrimas, parengti privalomieji statinio
projekto rengimo dokumentai (detalusis planas, topografinė nuotrauka, inžinerinis
geodezinis gręžinys, inžineriniai geologiniai tyrimai), ištirtas
poveikis gamtinei aplinkai bei atliktas gamtos išteklių panaudojimo įvertinimas.
Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekso Kopgalyje
projektas, remiantis BPD identifikacijomis, yra įtrauktas į Turizmo ūkio
šakos investicinių projektų gidą (žr. www.tourism.lt/default.htm),
todėl jis bus rengiamas finansavimui iš struktūrinių fondų lėšų
gauti. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio objektų ne tik Lietuvoje,
bet ir visoje Europoje. Preliminari projekto vertė – 20 374 768 eurai.
Ways
to the Structural Funds of the European Union
Vaiva LANKELINĖ
Lithuanian Sea Museum
There is a
project to create The center of the Sea entertainment, the recreationt and health in one
complex with the Lithuanian Sea Museum. 3-4 swimming pools of different
sizes and depths will be built, also, basins for the dolphins,
dolphin-therapy, healing-spaces, children training classes, café,
restaurants, shops, hotels, children games and entertainment squares,
beaches and the other infrastructure in the square of 130 000 sq.m. as
well. The preliminary budget of this project is over 20 mln. EUR; the
financial support is expected from the EU Structural funds.
Contact:
Vaiva Lankelienė
Lithuanian Sea Museum
3 Smiltynės str., LT-5800 Klaipėda
Tel. (+370) 614 53169.
Email: v.lankeliene@klaipeda.balt.net
;)