<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

PROBLEMOS, NUOMONĖS

Keliai į Europos Sąjungos struktūrinius fondus

Vaiva LANKELIENĖ

Lietuvos jūrų muziejus


Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių laivų terminale. Nuotr. iš LJM archyvo

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsiras palankios galimybės naudotis struktūrinių fondų teikiama parama. Fondų parama administruojama remiantis Bendruoju programavimo dokumentu (BPD). Susipažinti su BPD galima finansų ministerijos internetinėje svetainėje www.finmin.lt rubrikoje „Europos Sąjungos struktūriniai fondai“.
Kaip žinia, kultūra Bendrajame programavimo dokumente nėra išskirta kaip savarankiška sritis, todėl dažnai kyla natūralus klausimas, kokią naudą iš struktūrinių fondų gaus kultūros sektorius?
Detaliau išnagrinėjus BPD prioritetus ir jų įgyvendinimo priemones galima rasti nišų, kurias gali užpildyti kultūros projektai. Manoma, kad kiek lengviau bus gauti paramą, jei rengiamas projektas bus susijęs su turizmo sektoriaus plėtra, naujomis idėjomis ir galimybėmis šioje srityje, nes viena Lietuvos ekonominės ir socialinės plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių yra turizmo infrastruktūros plėtra.
Kelią į ES struktūrinius fondus palengvina Phare programos Projektų rengimo priemonės (PRP). Lietuvos finansų ministerijos sprendimu 2002 ir 2003 metų Phare PRP lėšos skirtos parengti projektams, kuriuos ateityje būtų galima finansuoti iš struktūrinių fondų. Šiais metais tam buvo skirta 2,8 mln. eurų. Vienintelis ir pats svarbiausias reikalavimas buvo tas, kad siūlomas projektas turi atitikti tam tikrus BPD prioritetus ir įgyvendinimo priemones. Tačiau gautos Phare PRP programos lėšos dar nėra garantija, kad būtent šiam projektui bus suteikta ir struktūrinių fondų parama.

Unikalus pramogų, poilsio ir sveikatingumo kompleksas Kopgalyje
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams jau seniai kilo mintis muziejaus kaimynystėje dūlančiame nenaudojamame betoniniame baseine ir aplink jį esančioje teritorijoje įkurti jūros pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų kompleksą. Juo labiau, kad dalis šiam kompleksui reikalingos infrastruktūros jau dabar puikiai funkcionuoja.
Vieta objektui įkurti buvo numatyta dar 1994 metų Klaipėdos miesto detaliajame plane. Visas kompleksas turėtų užimti apie 130 tūkst m2 ploto teritoriją.
Detaliai išnagrinėjus BPD paaiškėjo, kad būsimasis pramogų, poilsio ir sveikatingumo kompleksas Kopgalyje idealiai atitinka vieną iš plėtros strategijos įgyvendinimo prioriteto priemonių – turizmo infrastruktūros vystymas.
Pajūrio regionas turi palankiausias sąlygas turizmo paslaugoms ir jo infrastruktūrai plėtoti. Šiame regione išskirtini du lankytojų traukos centrai: Lietuvos jūrų muziejus ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas, pripažintas UNESCO globojamu pasaulio kultūros paveldo gamtos paminklu.
Atliktos Lietuvos jūrų muziejaus ir pajūrio lankytojų apklausos rodo, kad dabar siūlomų paslaugų bei pramogų sezoniškumas neskatina vietos gyventojų ilgėliau užtrukti pajūryje, o užsienio turistų – ilgiau pasilikti Lietuvoje, mažina Lietuvos turizmo produkto konkurencingumą tarp kitų Baltijos regionų. Iki šiol ne tik Lietuvoje, bet ir pajūryje, nėra nė vieno visus metus veikiančio šiuolaikiško atrakcionų ar vandens pramogų parko.
Kopgalyje įkurtas Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų kompleksas ženkliai prisidės prie Lietuvos turizmo infrastruktūros plėtrosjis bus pirmas visus metus veikiantis jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo centro bei Lietuvos jūrų muziejaus kompleksas savo turiniu, paskirtimi, eksploatacijos požiūriu neturintis analogų Europoje. Kompleksas sudarys palankias sąlygas aktyviam poilsiui ir paslaugų verslui plėtoti. Kompleksą sudarys 3-4 įvairaus dydžio ir gylio baseinai delfinams, delfinų terapijai, gydyklos, vaikų lavinimo klasės, kavinės, restoranai, parduotuvės, viešbučiai, vaikų žaidimų, atrakcionų aikštelės, paplūdimiai ir kita infrastruktūra, kuri leis visokeriopai išnaudoti jūros teikiamus privalumus vietos ar atvykusių žmonių poreikiams tenkinti. Be to, šis kompleksas turėtų prisidėti prie vietos ir atvykstamojo turizmo skatinimo. Gerai parengtas rinkodaros veiksmų planas leis panaudoti naujas informacines technologijas, padės kurti savitą Lietuvos turistinį įvaizdį, gerokai praplės Lietuvos pajūryje siūlomų pramogų įvairovę, tenkins įvairiapusiškiausius lankytojų poreikius, teikiamos paslaugos nebus sezoninės ir nuolatinės.
Naujo komplekso įkūrimas didins ir Lietuvos žmonių užimtumą, nes jame bus sukurta daug naujų darbo vietų, bus plėtojama savanorių veikla.
Viena iš sudėtinių Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekso dalių – delfinų terapijos centras šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Jo pagrindinis tikslas – delfinų terapijos pagalba padėti fizinės ir protinės negalios vaikams prisitaikyti prie aplinkos, ugdyti sugebėjimus, mokyti kitus šeimos narius gyventi kartu su neįgaliu asmeniu.
Šis projektas numato bendromis Lietuvos jūrų muziejaus specialistų (biologų, delfinų trenerių, vandens technologinių sistemų specialistų), Klaipėdos apskrities gydytojų, Klaipėdos universiteto mokslininkų ir savanorių jėgomis Pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekse sukurti delfinų terapijos centrą. Tam planuojama panaudoti esamas komunikacijas, Baltijos jūros, gėlo vandens, nuotekų inžinerinius tinklus bei įrenginius, jų rekonstrukcijos galimybes, turimą delfinų priežiūros, ligų profilaktikos ir gydymo bei treniravimo patirtį.
Kopgalyje įrengus Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo paslaugų kompleksą bus užtikrinamas projekto ilgalaikiškumas, kadangi šis kompleksas funkcionuos ir pasibaigus ES struktūrinių fondų finansavimui.
Projekto techninei dokumentacijai parengti Lietuvos jūrų muziejus iš Phare PRP programos gavo 236 tūkst. eurų. Už šias lėšas bus atliktas visuomeninio poreikio ir rinkos tyrimas, parengti privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai (detalusis planas, topografinė nuotrauka, inžinerinis geodezinis gręžinys, inžineriniai geologiniai tyrimai), ištirtas poveikis gamtinei aplinkai bei atliktas gamtos išteklių panaudojimo įvertinimas.
Jūros teikiamų pramogų, poilsio ir sveikatingumo komplekso Kopgalyje projektas, remiantis BPD identifikacijomis, yra įtrauktas į Turizmo ūkio šakos investicinių projektų gidą (žr. www.tourism.lt/default.htm), todėl jis bus rengiamas finansavimui iš struktūrinių fondų lėšų gauti. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Preliminari projekto vertė – 20 374 768 eurai.

Ways to the Structural Funds of the European Union

Vaiva LANKELINĖ

Lithuanian Sea Museum

There is a project to create The center of the Sea entertainment, the recreationt and health in one complex with the Lithuanian Sea Museum. 3-4 swimming pools of different sizes and depths will be built, also, basins for the dolphins, dolphin-therapy, healing-spaces, children training classes, café, restaurants, shops, hotels, children games and entertainment squares, beaches and the other infrastructure in the square of 130 000 sq.m. as well. The preliminary budget of this project is over 20 mln. EUR; the financial support is expected from the EU Structural funds.

Contact: Vaiva Lankelienė
Lithuanian Sea Museum
3 Smiltynės str., LT-5800 Klaipėda
Tel. (+370) 614 53169.
Email: v.lankeliene@klaipeda.balt.net

Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16