„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2
PROBLEMOS,
NUOMONĖS
Muziejai
kultūrinio turizmo plėtros objektyve
Gintautas
INDRIŪNAS
Valstybinis turizmo departamentas
Lietuvos
stojimas į Europos Sąjungą ir dalyvavimas kitose tarptautinėse
organizacijose yra jau įvykęs faktas, kuris įpareigoja valstybės
institucijas ir verslo subjektus sudaryti sąlygas plėtoti tarptautinį
bendradarbiavimą. Tam reikalinga šiuolaikiška, pajėgi tenkinti įvairius
poreikius ir efektyviai valdoma infrastruktūra. Lietuva Europos Sąjungai
gali pasiūlyti ne tik bendravimą, bet ir savo kultūrinius klodus bei
identitetą. Lietuvos ėjimas į tarptautinę areną bus sėkmingesnis,
jeigu tą procesą betarpiškai lydės kultūrinė ekspansija, kuri gali
žymiai palengvinti ir pagilinti šio proceso sėkmę. Vienas šio proceso
aktyvus dalyvis yra ir turizmas, nes turizmas – ne tik verslas, bet ir
žmonių bei tautų bendravimo priemonė.
Bet kokia turizmo forma ar turisto kelionės tikslas, neatsiejami nuo šalies
ar vietovės kultūros išteklių, kurie suteikia turizmo produktui kultūrinio
turizmo sampratą ir tampa jo prerogatyva. Kultūrinis turizmas tiesiogiai
siejasi su kultūrinių išteklių propagavimu, tausojimu ir kultūringu
naudojimu, jis tampa vis populiaresne visuomenės veiklos sritimi. Kultūrinio
turizmo plėtrą lemia ir skatina daugelis veiksnių:
- didėjantis interesas Lietuva;
- valstybės ekonominio potencialo kilimas;
- valstybės įvaizdžio kūrimas ir tautos saviraiškos propagavimas;
- turizmo verslo plėtotė;
- kultūros vertybių išsaugojimo interesai;
- prisijungimas prie Europos valstybių kultūros plėtros programų;
- įsijungimas į Europos Sąjungos politinę, ekonominę ir kultūrinę
erdvę.
Lietuvos
gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas
kurti patrauklius turistinius produktus. Įvairūs kultūros paveldo ir
etnokultūros objektai yra svarbūs tiek vietiniam, tiek ir tarptautiniam
turizmui. Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija bei Lietuvos kryždirbystė
yra įtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą, Lietuva
su kitais įgyvendina tarptautinius kultūrinio turizmo projektus
„Baroko kelias“, „Vienuolynų kelias“, „Gintaro kelias“,
„Kulinarinis paveldas“, „Hanzos kelias“, „Parkai ir sodai“. Iš
daugiau kaip 10 tūkst. paveldo objektų didelio turistinio intereso
objektų grupei yra priskiriama apie 350, o tarptautinio turistinio
intereso grupei – apie 110 paveldo objektų. Tačiau dauguma jų yra
neparengti turistų lankymui.
Analizuojant
saugomo kultūros paveldo panaudojimo galimybes išryškėja šios
svarbiausios jo panaudojimo turizmo reikmėms kryptys:
- ekspozicinei paskirčiai, kuri tiesiogiai yra susijusi su muziejais ir
muziejų tinklo plėtra;
- infrastruktūrinei paskirčiai, kai objektai pritaikomi turizmo paslaugų
teikimui;
- mišriai paskirčiai, kuri jungia dvi pirmąsias.
Aišku, kad paveldo objektas būtų pritaikytas ir naudojamas kaip
muziejus, jis turi būti išsisaugojęs autentiškumą, turėtų būti
nesunaikintos vertybės arba būtų galimybės jas restauruoti ar atkurti
ir kad visa tai galėtų tapti mokslinio, kultūrinio ir turistinio pažinimo
objektu. Tačiau tai tik vienas galimų požiūrių į muziejaus, kaip
turistinio objekto supratimą, kadangi turistų interesai ir požiūriai
gali būti labai įvairūs. Pavyzdžiui, vieniems Vilniaus senamiestis ar
Vilniaus universiteto kompleksas gali būti priimtini kaip gyvieji
muziejai po atviru dangumi, kitiems gi tikrieji muziejai gali sukelti
lengvą neviltį dėl sugaišto laiko, treti pageidauja, kad muziejus
teiktų daugybę paslaugų ir pramogų.
Lietuvos turizmo rinką sudaro įvairūs elementai. Kol kas Lietuvoje nėra
turistų, atvykstančių vien tik į kultūrinius renginius ar aplankyti
kultūros objektus, tarp jų ir muziejus, statistikos. Antra vertus, su
kultūros objektų lankymu susijusios ir visos kitos turizmo rūšys, net
konferencijų (dalykinis) turizmas, nes atvykę į šalį svečiai
stengiasi aplankyti bent keletą kultūros objektų – muziejus,
galerijas, parodas, paminklus, kultūros renginius. Kaip rodo kitų šalių
atlikti tyrimai, nuo 10 iki 20 procentų turistų ar šiaip keliaujančių
žmonių aplanko muziejus.
Turistų požiūriu svarbiausi reikalavimai muziejams yra malonus,
mandagus sutikimas ir pagalbos ar informacijos suteikimas, švari, gerai
prižiūrima aplinka, informacija apie vietos tradicijas, religinius ir
kultūrinius tabu, muziejaus istorijos bei eksponatų aprašymas ne tik
nacionaline kalba. Turistai kelia tam tikrus reikalavimus ir muziejų
infrastruktūrai – pageidauja nešiojamų kasetinių magnetofonų ar
elektroninių gidų, nuorodų ir ekspozicijų planų, pateikiamų keliomis
kalbomis ar visiems suprantamais ženklais, patikimos jų daiktų
apsaugos. Turistai, atvykstantys grupėmis, dažniausiai pageidauja
profesionalaus gido, kurio pasakojimo negali pakeisti jokios techninės
priemonės.
Taigi muziejai yra integrali kultūrinio turizmo dalis, turistų lankymo
objektai. Europietiškų muziejų svarbiausias principas – parodyti
autentišką dvasią, pateikti vaizdus, dokumentinius kadrus, filmuotą
medžiagą, kuri leidžia ne tik geriau įsiminti, bet ir padeda suvokti
tekstinę informaciją, laikantis aksiomos – pirmiausia vaizdas, o
paskui tekstas. Muziejus turi būti gyvas, pateikti kuo daugiau
informacijos, bet moderniškomis priemonėmis. Jis turi būti įdomus ne
tik kaip pažinimo objektas, bet ir kaip šeimos laisvalaikio objektas.
Lietuvoje kol kas tai, deja, mažai propaguojama.
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kultūros objekto, taip pat ir
muziejaus, lankymo sėkmę, yra darbuotojų požiūris į lankytojus. Dar
nemažai muziejų darbuotojų ir vadovų lankytojus traktuoja kaip
antraeilį dalyką arba muziejaus misiją suvokia tik daiktų saugojimo ir
moksline prasme. Tokiai nuomonei pakeisti reikalinga vadybos bei
rinkodaros ekspertų pagalba bei kvalifikuotas mokymas. Muziejams būtinos
lankytojų apklausos, kurios padeda nustatyti jų interesus, dažniausiai
besilankančių lankytojų kategorijas (ekskursinės grupės, pavieniai
atostogautojai, moksleivių grupės, konferencijų dalyviai ir kt.). Reikėtų
atsakyti ir į klausimą, o kodėl nesilankoma muziejuose? Tai padėtų
efektyviau kurti ir naudoti rinkodaros priemones, ieškoti kitų sprendimų.
Įėjimo mokesčio dydis taip pat yra viena iš rinkodaros priemonių. Jis
gali svyruoti priklausomai nuo valandų, savaitės dienų, sezono ar
lankytojų kategorijos. Kad paskatintų lankytojų paskirstymą, muziejai
gali taikyti nemokamą įėjimą tam tikromis valandomis ar savaitės
dienomis, ar pasirinktai lankytojų kategorijai (moksleiviai, vietiniai
gyventojai). Kartu būtina išnaudoti bei plėsti alternatyvias muziejų
panaudojimo galimybes, pavyzdžiui, dokumentams, meniniams ar reklaminiams
filmams kurti. Muziejai tinkami ir vadinamiems reklaminiams pristatymams,
seminarams, kurie gali tapti ne tik geriausia muziejaus reklama, bet ir
suteikti papildomų pajamų.
Muziejų turistinei veiklai labai svarbu turėti tamprius ryšius su
vietos savivaldos institucijomis. Jos turėtų parengti vietovės rodykles
ar ženklus, aiškinamuosius planus, ir ne tik prie objekto, bet ir
automobilių stovėjimo aikštelėse prie ar pakeliui į objektą.
Antra vertus, kultūros paveldo objektų pasirinkimą lemia bendras žinojimas
apie juos, todėl muziejų rinkodaros strategija turėtų būti orientuota
ne tik į organizuotus, bet ypatingai į pavienius lankytojus.
Šiuo metu muziejuose naudojamos ir platinamos įvairios informavimo
priemonės – bukletai, lankstinukai, gidai, suvenyrai, tarp jų ir
eksponuojamų daiktų – monetų, paveikslų, kitų meno dirbinių,
kopijos, reprodukcijos. Visa tai yra būtina muziejų „atributika“. Tačiau
ji turi būti tik aukštos kokybės, nes tai yra ne vien informacija, bet
ir priemonė, padedanti lankytojui dar kartą apsilankyti muziejuje,
nemokama reklama.
Muziejų veikla aiškiai parodo jų sukuriamą produktą, konkuruojantį
regioninėje ar tarptautinėje rinkoje, todėl svarbu ir jo turinys, ir
platinamos informacijos tikslumas. Reklaminiai skelbimai, nusakantys
objekto rūšį, svarbą bei paskirtį dažnai lieka neišgirsti. Gi
straipsniai ar reportažai žiniasklaidos priemonėse, kur pateikiama išsamesnė
informacija ar intriga, duoda žymiai geresnių rezultatų. Todėl žiniasklaidos
atstovai karts nuo karto turi būti kviečiami į muziejų, būtina
suteikti jiems tikslią ir įdomią informaciją. Į informacijos skleidimą
turi būti įtrauktos turizmo agentūros, turizmo informaciniai centrai
bei kitos suinteresuotos institucijos, tačiau to šiandien ypač
pasigendama.
Muziejai gali tapti svarbių kultūrinių renginių dalyviais ar
organizatoriais. Išankstinės, pvz., metams į priekį, informacijos apie
tokius renginius, pateikimas turizmo agentūroms yra ne tik reklama
tarptautinėse turizmo parodose, bet ir galimybė sulaukti užsienio
lankytojų. Deja, ne taip seniai Lietuva planavusi net penkmečiais, šiandien
sunkiai gali planuoti net metams. O tai viena svarbiausių priežasčių,
kodėl kultūriniai renginiai netampa kultūrinio turizmo objektu.
Muziejų turistinių produktų parengimo bei platinimo galimybes lemia
finansiniai ištekliai. Šioje srityje pirmiausia reikalingas aktyvus
muziejų bendradarbiavimas ir su valstybės institucijomis ir su privataus
sektoriaus suinteresuotais asmenimis.
Muziejų
vadybos bei rinkodaros veiklai plėtoti gali padėti projektų, kurie galės
būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų,
rengimas ir įgyvendinimas.
Prioritetas
bus teikiamas kompleksiniams projektams, galintiems padėti plėtoti
privatų verslą, geriau panaudoti vietovės turizmo išteklius bei
paveldo objektus, pagerinti
turizmo informacijos teikimą ir skatinti turistinių (poilsio) kelionių
skaičiaus didėjimą, prisidėti prie užimtumo didinimo, platesnio
gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikšmės ir praktinio panaudojimo
suvokimo.
Taigi realias galimybes, matyt, turės tik dideli ir gerai pagrįsti
projektai. O tai būtina institucijoms, turinčioms bendrą tikslą,
suvienyti savo intelektinius ir žmogiškuosius išteklius.
Museums in the Strategy of
Development of Cultural Tourism
Gintautas
INDRIŪNAS
The State Department of Tourism
It
was suggested, that, when Lithuania becomes a member of European Union,
big, complex projects of preservation and employment of Lithuanian
cultural heritage to be held, financed from the EU structural funds.
Priority-projects would be oriented onto development of the activities of
the museums, and, also, would stimulate private business and the growth of
employment, would disseminate tourist information, would attract more
tourists, would develop understanding of the importance of preservation
and opportunities of employment of the natural and cultural values.
Contact: Gintautas
Indriūnas
The State Department of Tourism
13
Juozapaviciaus str., LT-2005 Vilnius
Tel. (+370) 5 210 87 53
Fax (+370) 5 210 87 53.
E-mail:
gind@tourism.lt