<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

PROBLEMOS, NUOMONĖS

Muziejai kultūrinio turizmo plėtros objektyve

Gintautas INDRIŪNAS
Valstybinis turizmo departamentas

Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą ir dalyvavimas kitose tarptautinėse organizacijose yra jau įvykęs faktas, kuris įpareigoja valstybės institucijas ir verslo subjektus sudaryti sąlygas plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Tam reikalinga šiuolaikiška, pajėgi tenkinti įvairius poreikius ir efektyviai valdoma infrastruktūra. Lietuva Europos Sąjungai gali pasiūlyti ne tik bendravimą, bet ir savo kultūrinius klodus bei identitetą. Lietuvos ėjimas į tarptautinę areną bus sėkmingesnis, jeigu tą procesą betarpiškai lydės kultūrinė ekspansija, kuri gali žymiai palengvinti ir pagilinti šio proceso sėkmę. Vienas šio proceso aktyvus dalyvis yra ir turizmas, nes turizmas – ne tik verslas, bet ir žmonių bei tautų bendravimo priemonė.
Bet kokia turizmo forma ar turisto kelionės tikslas, neatsiejami nuo šalies ar vietovės kultūros išteklių, kurie suteikia turizmo produktui kultūrinio turizmo sampratą ir tampa jo prerogatyva. Kultūrinis turizmas tiesiogiai siejasi su kultūrinių išteklių propagavimu, tausojimu ir kultūringu naudojimu, jis tampa vis populiaresne visuomenės veiklos sritimi. Kultūrinio turizmo plėtrą lemia ir skatina daugelis veiksnių:
- didėjantis interesas Lietuva;
- valstybės ekonominio potencialo kilimas;
- valstybės įvaizdžio kūrimas ir tautos saviraiškos propagavimas;
- turizmo verslo plėtotė;
- kultūros vertybių išsaugojimo interesai;
- prisijungimas prie Europos valstybių kultūros plėtros programų;
- įsijungimas į Europos Sąjungos politinę, ekonominę ir kultūrinę erdvę. 
Lietuvos gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Įvairūs kultūros paveldo ir etnokultūros objektai yra svarbūs tiek vietiniam, tiek ir tarptautiniam turizmui. Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija bei Lietuvos kryždirbystė yra įtraukti į pasaulio paveldo objektų sąrašą, Lietuva su kitais įgyvendina tarptautinius kultūrinio turizmo projektus „Baroko kelias“, „Vienuolynų kelias“, „Gintaro kelias“, „Kulinarinis paveldas“, „Hanzos kelias“, „Parkai ir sodai“. Iš daugiau kaip 10 tūkst. paveldo objektų didelio turistinio intereso objektų grupei yra priskiriama apie 350, o tarptautinio turistinio intereso grupei – apie 110 paveldo objektų. Tačiau dauguma jų yra neparengti turistų lankymui. 
Analizuojant saugomo kultūros paveldo panaudojimo galimybes išryškėja šios svarbiausios jo panaudojimo turizmo reikmėms kryptys:
- ekspozicinei paskirčiai, kuri tiesiogiai yra susijusi su muziejais ir muziejų tinklo plėtra;
- infrastruktūrinei paskirčiai, kai objektai pritaikomi turizmo paslaugų teikimui;
- mišriai paskirčiai, kuri jungia dvi pirmąsias.
Aišku, kad paveldo objektas būtų pritaikytas ir naudojamas kaip muziejus, jis turi būti išsisaugojęs autentiškumą, turėtų būti nesunaikintos vertybės arba būtų galimybės jas restauruoti ar atkurti ir kad visa tai galėtų tapti mokslinio, kultūrinio ir turistinio pažinimo objektu. Tačiau tai tik vienas galimų požiūrių į muziejaus, kaip turistinio objekto supratimą, kadangi turistų interesai ir požiūriai gali būti labai įvairūs. Pavyzdžiui, vieniems Vilniaus senamiestis ar Vilniaus universiteto kompleksas gali būti priimtini kaip gyvieji muziejai po atviru dangumi, kitiems gi tikrieji muziejai gali sukelti lengvą neviltį dėl sugaišto laiko, treti pageidauja, kad muziejus teiktų daugybę paslaugų ir pramogų.
Lietuvos turizmo rinką sudaro įvairūs elementai. Kol kas Lietuvoje nėra turistų, atvykstančių vien tik į kultūrinius renginius ar aplankyti kultūros objektus, tarp jų ir muziejus, statistikos. Antra vertus, su kultūros objektų lankymu susijusios ir visos kitos turizmo rūšys, net konferencijų (dalykinis) turizmas, nes atvykę į šalį svečiai stengiasi aplankyti bent keletą kultūros objektų – muziejus, galerijas, parodas, paminklus, kultūros renginius. Kaip rodo kitų šalių atlikti tyrimai, nuo 10 iki 20 procentų turistų ar šiaip keliaujančių žmonių aplanko muziejus.
Turistų požiūriu svarbiausi reikalavimai muziejams yra malonus, mandagus sutikimas ir pagalbos ar informacijos suteikimas, švari, gerai prižiūrima aplinka, informacija apie vietos tradicijas, religinius ir kultūrinius tabu, muziejaus istorijos bei eksponatų aprašymas ne tik nacionaline kalba. Turistai kelia tam tikrus reikalavimus ir muziejų infrastruktūrai – pageidauja nešiojamų kasetinių magnetofonų ar elektroninių gidų, nuorodų ir ekspozicijų planų, pateikiamų keliomis kalbomis ar visiems suprantamais ženklais, patikimos jų daiktų apsaugos. Turistai, atvykstantys grupėmis, dažniausiai pageidauja profesionalaus gido, kurio pasakojimo negali pakeisti jokios techninės priemonės.
Taigi muziejai yra integrali kultūrinio turizmo dalis, turistų lankymo objektai. Europietiškų muziejų svarbiausias principas – parodyti autentišką dvasią, pateikti vaizdus, dokumentinius kadrus, filmuotą medžiagą, kuri leidžia ne tik geriau įsiminti, bet ir padeda suvokti tekstinę informaciją, laikantis aksiomos – pirmiausia vaizdas, o paskui tekstas. Muziejus turi būti gyvas, pateikti kuo daugiau informacijos, bet moderniškomis priemonėmis. Jis turi būti įdomus ne tik kaip pažinimo objektas, bet ir kaip šeimos laisvalaikio objektas. Lietuvoje kol kas tai, deja, mažai propaguojama.
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių kultūros objekto, taip pat ir muziejaus, lankymo sėkmę, yra darbuotojų požiūris į lankytojus. Dar nemažai muziejų darbuotojų ir vadovų lankytojus traktuoja kaip antraeilį dalyką arba muziejaus misiją suvokia tik daiktų saugojimo ir moksline prasme. Tokiai nuomonei pakeisti reikalinga vadybos bei rinkodaros ekspertų pagalba bei kvalifikuotas mokymas. Muziejams būtinos lankytojų apklausos, kurios padeda nustatyti jų interesus, dažniausiai besilankančių lankytojų kategorijas (ekskursinės grupės, pavieniai atostogautojai, moksleivių grupės, konferencijų dalyviai ir kt.). Reikėtų atsakyti ir į klausimą, o kodėl nesilankoma muziejuose? Tai padėtų efektyviau kurti ir naudoti rinkodaros priemones, ieškoti kitų sprendimų.
Įėjimo mokesčio dydis taip pat yra viena iš rinkodaros priemonių. Jis gali svyruoti priklausomai nuo valandų, savaitės dienų, sezono ar lankytojų kategorijos. Kad paskatintų lankytojų paskirstymą, muziejai gali taikyti nemokamą įėjimą tam tikromis valandomis ar savaitės dienomis, ar pasirinktai lankytojų kategorijai (moksleiviai, vietiniai gyventojai). Kartu būtina išnaudoti bei plėsti alternatyvias muziejų panaudojimo galimybes, pavyzdžiui, dokumentams, meniniams ar reklaminiams filmams kurti. Muziejai tinkami ir vadinamiems reklaminiams pristatymams, seminarams, kurie gali tapti ne tik geriausia muziejaus reklama, bet ir suteikti papildomų pajamų.
Muziejų turistinei veiklai labai svarbu turėti tamprius ryšius su vietos savivaldos institucijomis. Jos turėtų parengti vietovės rodykles ar ženklus, aiškinamuosius planus, ir ne tik prie objekto, bet ir automobilių stovėjimo aikštelėse prie ar pakeliui į objektą. 
Antra vertus, kultūros paveldo objektų pasirinkimą lemia bendras žinojimas apie juos, todėl muziejų rinkodaros strategija turėtų būti orientuota ne tik į organizuotus, bet ypatingai į pavienius lankytojus.
Šiuo metu muziejuose naudojamos ir platinamos įvairios informavimo priemonės – bukletai, lankstinukai, gidai, suvenyrai, tarp jų ir eksponuojamų daiktų – monetų, paveikslų, kitų meno dirbinių, kopijos, reprodukcijos. Visa tai yra būtina muziejų „atributika“. Tačiau ji turi būti tik aukštos kokybės, nes tai yra ne vien informacija, bet ir priemonė, padedanti lankytojui dar kartą apsilankyti muziejuje, nemokama reklama.
Muziejų veikla aiškiai parodo jų sukuriamą produktą, konkuruojantį regioninėje ar tarptautinėje rinkoje, todėl svarbu ir jo turinys, ir platinamos informacijos tikslumas. Reklaminiai skelbimai, nusakantys objekto rūšį, svarbą bei paskirtį dažnai lieka neišgirsti. Gi straipsniai ar reportažai žiniasklaidos priemonėse, kur pateikiama išsamesnė informacija ar intriga, duoda žymiai geresnių rezultatų. Todėl žiniasklaidos atstovai karts nuo karto turi būti kviečiami į muziejų, būtina suteikti jiems tikslią ir įdomią informaciją. Į informacijos skleidimą turi būti įtrauktos turizmo agentūros, turizmo informaciniai centrai bei kitos suinteresuotos institucijos, tačiau to šiandien ypač pasigendama. 
Muziejai gali tapti svarbių kultūrinių renginių dalyviais ar organizatoriais. Išankstinės, pvz., metams į priekį, informacijos apie tokius renginius, pateikimas turizmo agentūroms yra ne tik reklama tarptautinėse turizmo parodose, bet ir galimybė sulaukti užsienio lankytojų. Deja, ne taip seniai Lietuva planavusi net penkmečiais, šiandien sunkiai gali planuoti net metams. O tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl kultūriniai renginiai netampa kultūrinio turizmo objektu.
Muziejų turistinių produktų parengimo bei platinimo galimybes lemia finansiniai ištekliai. Šioje srityje pirmiausia reikalingas aktyvus muziejų bendradarbiavimas ir su valstybės institucijomis ir su privataus sektoriaus suinteresuotais asmenimis. 
Muziejų vadybos bei rinkodaros veiklai plėtoti gali padėti projektų, kurie galės būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, rengimas ir įgyvendinimas.
Prioritetas bus teikiamas kompleksiniams projektams, galintiems padėti plėtoti privatų verslą, geriau panaudoti vietovės turizmo išteklius bei paveldo objektus, pagerinti turizmo informacijos teikimą ir skatinti turistinių (poilsio) kelionių skaičiaus didėjimą, prisidėti prie užimtumo didinimo, platesnio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikšmės ir praktinio panaudojimo suvokimo.
Taigi realias galimybes, matyt, turės tik dideli ir gerai pagrįsti projektai. O tai būtina institucijoms, turinčioms bendrą tikslą, suvienyti savo intelektinius ir žmogiškuosius išteklius.

Museums in the Strategy of Development of Cultural Tourism

Gintautas INDRIŪNAS

The State Department of Tourism

It was suggested, that, when Lithuania becomes a member of European Union, big, complex projects of preservation and employment of Lithuanian cultural heritage to be held, financed from the EU structural funds. Priority-projects would be oriented onto development of the activities of the museums, and, also, would stimulate private business and the growth of employment, would disseminate tourist information, would attract more tourists, would develop understanding of the importance of preservation and opportunities of employment of the natural and cultural values. 

Contact: Gintautas Indriūnas
The State Department of Tourism
13 Juozapaviciaus str., LT-2005 Vilnius
Tel. (+370) 5 210 87 53
Fax (+370) 5 210 87 53.
E-mail: gind@tourism.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16