SVETUR
Numizmatų
konferencija Sankt Peterburge
Dalia
GRIMALAUSKAITĖ, Gintaras DŽIOVĖNAS
Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyrius
|
Numizamatų konferencijos Sankt. Peterburge proginis medalis.
Nuotr. iš LNM archyvo.
|
2003
m. balandžio 14-20 d. Sankt Peterburge vyko tarptautinė XI Rusijos
numizmatų konferencija. Konferencija atidaryta ir plenariniai pranešimai
buvo skaitomi Valstybiniame ermitaže, Teatro salėje, vėliau ji darbą tęsė
Sankt Peterburgo Repino priemiestyje esančiame pensionate
„Burevestnik“, įsikūrusiame ties Suomių įlanka. Ši konferencija
buvo viena iš daugelio konferencijų ir susitikimų, skirtų Sankt
Peterburgo 300 metų įkūrimo jubiliejui paminėti.
Dalyvauti konferencijoje organizacinis komitetas gavo 215 paraiškų. Trečdalis
ketinusių dalyvauti dėl įvairių priežasčių neatvyko. Nepaisant to,
per 5 konferencijos dienas buvo perskaityta 110 ir aptarimams stenduose
pateikti 35 pranešimai, skirti numizmatikai, medalininkystei,
faleristikai, bonistikai, heraldikai, sfragistikai. Plenariniame posėdyje,
vykusiame Ermitaže, pranešimus skaitė žymūs Rusijos numizmatai
Vsevolodas Potinas, Jevgenija Ščiukina, Magdalina Dobrovolskaja, Nina
Ivočkina (Valstybinis ermitažas), Piotras Gaidukovas (Rusijos mokslų
akademija) ir kiti. Vėliau konferencijos darbas buvo suskirstyta pagal
tematiką: 15 dieną nagrinėtos antikos ir Bizantijos, 16 dieną – Rytų
ir Vakarų Europos, 17 dieną – Rusijos numizmatikos, 18 dieną –
medalių meno ir faleristikos problemos. Konferencijoje dalyvavo
numizmatai, muziejininkai, archeologai, istorikai, kolekcininkai iš
Baltarusijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos,
Ukrainos, Vokietijos.
Šių
metų konferencijoje pranešimų, skirtų LDK numizmatikai ir su jos
istorija susijusioms temoms, buvo tik keli. Iš Lietuvos buvo pateikti du
Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatų pranešimai: Dalios
Grimalauskaitės – „Vilniaus universiteto numizmatikos kabinetas
(pagal 1835 m. rankraštinius katalogus)“ (Минцкабинет
Императорского Виленского Университета
(по рукописным каталогам 1835 г.) ir Gintaro Džiovėno
„Lenkijos – Lietuvos unijos atgaivinimo idėja XX a. pirmo ketvirčio
medaliuose ir ženkluose“ (Идея возрождения
польско-литовской унии в медалях и
знаках первой четверти ХХ в.). Lietuvos
atstovų dalyvavimą tarptautinėje XI Rusijos numizmatų konferencijoje
Sankt Peterburge parėmė Lietuvos kultūros ministerija, suteikusi
muziejininkams edukacines valstybės stipendijas.
Dar vieno pranešimo,
įeinančio į tyrimų temą „Numizmatika ir jos kolekcionavimas
Lietuvoje“ (šių eilučių autorės su bendraautoriumi Baltarusijos
numizmatu Ivanu Sinčiuku „Du XVII a. monetų komplektai-lobiai iš
Vilniaus universiteto rinkinio“ (Два кладовых
комплекса XVII в. из собрания Виленского
университета) tezės buvo išspausdintos konferencijos
leidinyje. Numizmatas Ivanas Sinčiukas atkreipė dėmesį į LDK XVI-XVII
a. dokumentuose užtinkamas 48, 60 ir 75 grašių kapas. Iki tol
numizmatai kapos sąvoką automatiškai siedavo tik su skaičiumi 60.
Gražaus numizmatų visuomenės įvertinimo susilaukė Liudmilos
Gavrilovos (Kremliaus muziejus, Maskva) pranešimas apie medalių, skirtų
Žečpospolitos padalinimams, istorijos raidą. Buvo paskelbti Rusijos
mokslų akademijos archyvo Sankt Peterburgo filiale rasti iki šiol nežinomi
medalių projektai. Dmitrijaus Peterso ir Dmitrijaus Feldmano pranešime
„Apdovanojimo medaliai žydams už dalyvavimą 1812 m. Tėvynės kare“
„Наградные медали евреям за участие в Oтечественной
войне 1812 г.“ teigta, kad buvusios LDK žemių žydai per 1812 m.
karą išliko ištikimi carinei valdžiai ir nemažai prisidėjo prie
Napoleono armijos sutriuškinimo. Už tai jie buvo apdovanojami medaliais.
Pažymėta, kad nemažai žydų ir po 1812 m. karo toliau dirbo slaptą
agentūrinį darbą, už kurį taip pat buvo apdovanojami medaliais. Įspūdingas,
gausiai iliustruotas vaizdine medžiaga buvo ir Michailo Asvariščiaus
(Rusų muziejus, Sankt Peterburgas) pranešimas apie XVIII a. pab. – XIX
a. pr Rusijos Maltos ordino. mundurus.
Maskvos
archeologinių tyrimų centro generalinio direktoriaus Aleksandro
Vekslerio ir direktoriaus pavaduotojo S. Petuchovo pristatyta informacija
buvo skirta 1999 – 2002 m. Maskvoje rastų XV–XVII a. monetų komplektų
(keturiuose objektuose buvo surinkta apie 1800 monetų ir plombų)
pirminei analizei. Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau
buvo išreikštas ir susirūpinimas dėl radinių fiksacijos bei monetų
likimo. Šiuo metu Maskvos centre vyksta nemažai didelių statybų,
kuriose turi dalyvauti ir archeologai. Tačiau dažniausiai iki įžemio
nekasama, ataskaitose tikslios monetų radimvietės nenurodomos, dalis
monetų prarandama dėl objekto priežiūros ir archeologų operatyvumo ir
suinteresuotumo stokos ir t.t. Rastos monetos saugomos Archeologinių
tyrimų centre, apie jas neskelbiama ir jos faktiškai yra neprieinamos
tyrinėtojams. Maskvos numizmatų nuomone, tarp radinių yra monetų, kurių
paskelbimas sukeltų sensaciją Rusijos numizmatikoje. Susirūpinimą išreiškusi
Numizmatikos problemoms spręsti komiteto narė, žymi Rusijos XVI-XVII a.
monetų tyrinėtoja Ala Melnikova (Valstybinis istorijos muziejus, Maskva)
pasiūlė parengti peticiją, skirtą Archeologinių tyrimų centrui,
kuria remiantis būtų galima pagreitinti ir sunorminti monetų iš
archeologinių tyrimų perdavimą muziejams.
Konferencijoje
buvo diskutuojama ir apie Rusijoje egzistuojančią monetų klastojimo
problemą, kuri, pastaraisiais metais itin suaktyvėjus prekybai
antikvariniais daiktais, tapo nepaprastai aktuali. Fiziko Aleksandro
Chramenkovo (Rusijos mokslų akademija, Maskva) pranešimas apie 1704-1708
m. lietas kapeikas ir po jo kilusi diskusija parodė, kad šiuo metu
muziejininkai neturi galimybių „apsiginti“ nuo puikiai pagamintų
monetų klastočių. Brangūs monetų gamybos technikos, metalo tyrimai,
muziejų numizmatams ir kitų akademinių įstaigų darbuotojams neleidžia
dėl lėšų stokos nustatyti monetų autentiškumą. Liūdniausia, kad
klastojamos ne tik retos ir brangios monetos. Tai daro numizmatikos
kolekcionavimą rizikingu užsiėmimu ir tuo pačiu mažiau patrauklų. Pažymėsime,
kad ši problema aktuali ir Lietuvos numizmatams, nes klastojamos ir LDK
monetos, be to, dalis užsieniui skirtų rusiškų monetų klastočių nusėda
pakeliui, t.y. Lietuvos kolekcijose.
Gyvo aptarimo susilaukė ir
pačių pranešimų naujoviškumas ir lygis. Konferencijos organizacinio
komiteto narys, Valstybinio ermitažo Numizmatikos skyriaus vedėjas
Vitalijus Kalininas akcentavo, kad konferencija – tai ir numizmatų
meistriškumo mokykla. Todėl ir ateityje komitetas neketina pranešimų
recenzuoti. Tačiau bus atižvelgta į siūlymą aktualių ir įdomių
pranešimų tezėms skirti 3-4 puslapius kompiuterinio teksto (dabar tezių
apimtis ribojama iki 2
puslapių, šriftas 14, tarpas 1,5).
Kaip ir kiekvienais metais, 2003 m. konferencijai taip pat buvo išleistas
tezių rinkinys: Одиннадцатая Всероссийская
нумизматическая конференция. Санкт
Петербург, 14-18 апреля 2003 г. Тезисы
докладов и сообщений (Санкт-Петербург,
2003). Tai – trumpų ir informatyvių straipsnių (su nuorodomis)
rinkinys. Leidinio gale pateikiami sutrumpinimai ir autorių rodyklė,
konferencijos dalyvių elektroninio pašto adresai. Kiekvienais metais
autorių skaičius didėja (2000 m. leidinyje buvo paskelbta 174 tezes,
2003 m. – 210). Leidinio tiražas tik – 500 egz., todėl net
konferencijos metu jį sunku įsigyti (tezių autoriai gauna po 1 egz.
nemokamai).
Numizmatų
susibūrimų vienas svarbiausių tikslų – susipažinti ir įsigyti
naujausios literatūros, kuri, beje, Lietuvos bibliotekose beveik
nekomplektuojama. Šiais metais Lietuvos nacionalinio muziejaus
numizmatikos biblioteka pasipildė: Л.М. Гаврилова. Русская
историческая мысль и медальерное
искусство в эпоху Екатерины
(Санкт-Петербург,
2000); С.С. Левин. Орден святого апостола Андрея
первозваного (1699-1917).
Орден
святой великомученицы Екатерины (1714-1917).
Списки кавалеров и кавалерственных дам (Москва,
2003); Нумизматический
сборник 2003 (Государственный Эрмитаж, Санкт-Петербург,
2003);
П.Ф.Рябченко,
В.И. Бутко Боны
России. Т.1 (Киев, 2000); С.В.Зверев,
Т.Ю.Стукалова. Всероссийские нумизматические
конференции I
– IX (1993-2001
гг.) Библиографический указатель
(Москва, 2002).
Taip pat įsigyta ir kitų Rusijos numizmatikos leidinių bei periodikos.
2003 m.
konferencijos proga Sankt Peterburgo monetų kalykla nukaldino medalius
(vario-nikelio lydinys), kurie buvo įteikiami pranešimus skaičiusiems
konferencijos dalyviams. Konferencijos metu buvo platinami ženkleliai,
pagaminti Valstybinio istorijos muziejaus (Maskva) restauravimo dirbtuvėse
iš 1867-1914 m. Rusijos 10 kapeikų sidabrinės monetos. Ženkleliai su
Petropavlovsko tvirtove ir konferencijos atributais. Nedidelė jų dalis
– numeruoti.
Per
konferencijos uždarymą organizacinio komiteto iniciatyva buvo priimtas
kreipimasis dėl Rusijos valstybinio archyvo iškeldinimo iš Senato ir
Sinodo rūmų, esančių Isakijaus aikštėje Sankt Peterburge. Pagal
Rusijos Federacijos vyriausybės 2002 m. priimtą sprendimą 6,5 milijonų
bylų saugantis archyvas, įsikūręs rūmuose, specialiai jam
pastatytuose 1835 m., būtų uždarytas, o pastatai perduoti Rusijos
Prezidento administracijos žinion. Laukiant naujų archyvo patalpų būtų
ne tik keleriems metams paralyžiuotas Rusijos ir užsienio mokslininkų
darbas, bet ir neišvengiamai įvyktų praradimų dėl archyvo fondų perkėlimo.
Konferencijos dalyviai, kurių dauguma yra šio archyvo lankytojai ir
vartotojai, pritarė kreipimuisi sustabdyti archyvo griovimą.
Paskutinę konferencijos dieną buvo surengta pažintinė kelionė į
Vyborgą. Aplankytas Vyborgo istorijos muziejus, esantis XIII a. pabaigoje
švedų pastatytoje (vėliau kelis kartus rekonstruotoje) pilyje,
vaizdingas Monrepo muziejus-draustinis. Valstybiniame ermitaže aplankyta
paroda, skirta žymiam medalininkui, kolekcininkui, mokslininkui Jokūbui
Reicheliui (1760-1856) (jo numizmatikos kolekcija saugoma Ermitaže).
Kiekvieną pavasarį Rusijos numizmatų konferencijas organizuoja
nuolatinis Numizmatikos tyrimų ir koordinavimo centras – Numizmatikos
problemoms spręst komitetas, kurį sudaro Valstybinio ermitažo ir
Valstybinio istorijos muziejaus Numizmatikos skyrių specialistai. Jau
kelinti metai konferencijas remia Rusijos humanitarinis mokslinis fondas.
Valstybinio ermitažo 2003 m. konferencija buvo suorganizuota Numizmatikos
skyriaus darbuotojų pastangomis, o 2004 metų konferenciją rengia
Maskvos numizmatai.
Conference
of Numismatists in Saint-Petersburg
Dalia
Grimalauskaitė, Gintaras Džiovėnas
Lithuanian National Museum, Department of Numismatics
There
are the most interesting reports from the
Conference of Numismatists in Saint Petersburg of April 14-20, 2003,
presented in the article. There were, also, discussions about the
falsifications of the ancient coins, which is actual for Lithuanian
numismatists, also, because nowadays there were professionally falsified
coins of Lithuanian Grand Duchy found; the falsified Russian coins also
appear in the Lithuanian market.
Contact: Lithuanian National Museum
Department
of Numismatics
1 Arsenalo str.,
LT-2600 Vilnius
Tel. (+370) 5 212 0250
Fax (+370) 5 2611023.
Email: numizmatika@lnm.lt
;)