<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

PARODŲ SALĖSE

Mindaugo karūnavimo jubiliejus ir septintasis parodos Krikščionybė Lietuvos mene“ atnaujinimas

Dr. Vydas DOLINSKAS

Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus universitetas


Anžu legendariumas, XIV a. pr. Vatikano apaštalinė biblioteka

Lietuvos karaliaus MIndaugo 1255 m. dotacinis raštas, patvirtintas majestotiniu antspaudu. Slaptasis Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyvas (Berlynas)

Seniausias Europos herbynas su LDK heraldika. XV a. pr. Belgijos karališkoji Alberto I biblioteka (Briuselis)

Seniausias Vilniaus vaizdas XIV a. pab. Pasaulio atlase. Slovėnijos Respublikos archyvas (Liubliana) 

Popiežiaus Pijaus XI tiara iš Vatikano Šv. Petro bazilikos lobyno

1999 m. rengdamas monumentalią Lietuvos tūkstantmečio programos parodą „Krikščionybė Lietuvos mene“ Lietuvos dailės muziejus siekė ne tik pristatyti vertingiausius Lietuvos sakralinės dailės kūrinius, bet ir stengėsi surinkti bei parodyti kuo daugiau originalios rašytinės ir ikonografinės medžiagos, atspindinčios ilgą ir sudėtingą Lietuvos kelią į krikščioniškosios Europos lotyniškąją civilizaciją. Ankstyvuosius Lietuvos bandymus priimti krikštą ir pilnateisės valstybės statusu įsilieti į Europos šalių šeimą liudijantys išlikę rašto ženklai saugomi išimtinai užsienio kultūros paveldo institucijose (Vatikano slaptajame archyve, Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyve Berlyne, Latvijos valstybės istorijos archyve Rygoje, Kunigaikščių Čartoriskių muziejuje Krokuvoje ir kitur). Mindaugo epochos, vieno svarbiausių Lietuvos krikščionėjimo ir europėjimo etapų, dokumentų bei kitų reliktų išlikę itin mažai. Daugumos jų (raštų, sutarčių, bulių ir kt.) reprodukcijų buvo surinkta ir eksponuota nuo pat parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ atidarymo. Eksponuota ir ikonografinė medžiaga bei dailės kūriniai, susiję su Mindaugu ir jo epocha. 2001 m. minint Lietuvos valdovo Mindaugo krikšto jubiliejų parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ buvo parengta visa renginių programa, kurioje buvo pristatyta prof. M. Jučo studija, surengti susitikimai su aukštais Romos Kurijos hierarchais – kardinolu Jorge Maria Mejia, vadovaujančiu Vatikano apaštalinei bibliotekai ir Vatikano slaptajam archyvui, bei arkivyskupu Francesco Marchisano, kuris yra Popiežiškosios Bažnyčios kultūros paveldo komisijos pirmininkas. 2001 m. pabaigoje įvyko reprezentatyvi tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste“, kuriai savo apaštalinį palaiminimą atsiuntė popiežius Jonas Paulius II.
Todėl paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“ natūraliai tapo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo karališkąja karūna 750 metų jubiliejinių renginių vienu svarbiausių akcentų. Paskutinį, septintąjį, kartą 2003 m. liepos 3 d. atnaujintoje parodoje buvo pristatyta svarbiausia išsaugota Mindaugo karalystės relikvija, vienas ryškiausių Lietuvos karaliaus, Lietuvos valstybės vienytojo ir krikštytojo Mindaugo epochos išlikusių ir su valdovo asmeniu susijusių materialių ženklų – originalus 1255 m. spalio mėnesiu dartuotas dovanojimo raštas, patvirtintas antspaudu. Šiuo dokumentu prieš dvejus metus vainikuotas Lietuvos karalius Mindaugas sėlių žemę dovanojo Livonijos ordinui – Lietuvos ir paties valdovo krikšto bei karūnavimo tarpininkui. Raštas patvirtintas majestotiniu antspaudu (tai yra vienintelis šio antspaudo pavyzdys), kuriame vaizduojamas soste sėdintis karūnuotas valdovas, rankose laikantis skeptrą ir valdžios obuolį. Šio donacinio dokumento turinio autentiškumą patvirtina popiežiaus bulė bei vienalaikis akto nuorašas. 1255 m. Mindaugo rašto originalas saugomas Slaptajame Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyve Berlyne. Karaliaus Mindaugo raštas Taikomosios dailės muziejuje, specialioje vitrinoje, buvo eksponuotas iki liepos 20 dienos. Pamatyti unikalią ankstyvosios Lietuvos valstybės ir jos kūrėjo relikviją į muziejų tomis dienomis atėjo daugiau nei 5 tūkst. lankytojų. Liepos 6 d. parodą įdėmiai apžiūrėjo bei karaliaus Mindaugo raštą su antspaudu matė visi aukščiausieji Lietuvos valstybės vadovai, garbingi užsienio svečiai – valdovai, prezidentai, taip pat diplomatai, bažnyčios hierarchai. Mindaugo dokumento laikino deponavimo sąlygos Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio buvo suderintos su Slaptojo Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyvo direktoriumi dr. Jürgen Kloosterhuis, kuris jubiliejinius renginius Lietuvoje pagerbė savo asmeniniu dalyvavimu. Karaliaus Mindaugo raštą į Lietuvą atlydėjo ir jį po ekspozicijos uždarymo atgal išsivežė minėto archyvo restauracinių dirbtuvių vadovas Hinrich Peters. Tai buvo antrasis bendras Lietuvos dailės muziejaus ir Slaptojo Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyvo projektas (pirmasis projektas – 2002 m. surengta tarptautinė paroda „Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas“).
Mindaugo karūnavimas – Lietuvos valdovo pirmasis ir daugeliu požiūrių lemtingas žingsnis į europinę Lietuvos integraciją – suteikė puikią progą pažvelgti, kokius ankstyviausius ženklus XIII – XVI a. anot popiežiaus Jono Pauliaus II, „jauniausioji Bažnyčios dukra“, paskleidė pačiai Europai. Todėl Lietuvos dailės muziejus numatė parodos ekspoziciją per septintąjį atnaujinimą papildyti iš užsienio kultūros paveldo institucijų skolintomis lituanistinėmis vertybėmis ir jų faksimilėmis, liudijančiomis Mindaugo pradėtą Lietuvos atsivėrimą krikščionybei ir Europai. Rengiant šią ekspoziciją Lietuvos dailės muziejų konsultavo Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis, žymiausias Lietuvos heraldikos specialistas dr. Edmundas Rimša ir Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė, menotyrininkė dr. Rūta Janonienė. Informacija apie senąją lituanistiką svetur buvo kaupiama ir vykdant tarptautinį projektą „Jogailaičių Europa“. Užsienio vertybių deponavimo ir jų faksimilių rengimo programą koordinavo Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji rinkinių saugotoja Loreta Meškelevičienė.
Sutelkto bendro darbo dėka greta karaliaus Mindaugo 1255 m. rašto paskutinį kartą atnaujintoje parodoje buvo pristatytos kitų unikalių lituanistinių vertybių faksimilės iš Vakarų ir Vidurio Europos šalių kultūros paveldo institucijų. Iš Vatikano apaštalinės bibliotekos atvežta ir eksponuojama XIV a. pradžios vadinamojo „Anžu legendariumo“, arba Pasionalo, kuriame vaizduojamos Kristaus bei šventųjų kankinių gyvenimo ir kankinystės scenos, meninė faksimilė. Ji sukurta Vatikano Šv. Petro bazilikos meninėse dirbtuvėse. Manoma, kad originalųjį Pasionalą Lietuvos ir Lenkijos valdovai – Lietuvos krikštytojai – Jogaila bei šv. Jadvyga Anžujietė XIV a. pabaigoje dovanojo pirmajam Vilniaus vyskupui Andriui, o jis knygą paliko Vilniaus katedrai. XVII a. knyga galėjo patekti į Italiją. Tai ypatingos meninės istorinės vertės relikvija, viena labiausiai Vatikano bibliotekoje saugomų vertybių, sukurta garsaus vengrų dailininko Hertulio iš Soprono. Atnaujintoje parodoje Lietuvos kultūrinei visuomenei taip pat pirmą kartą rodomas iki šiol Lietuvoje iš esmės nežinotas seniausias Vilniaus miesto (ant kalvos prie upės stovinčios pilies) scheminis atvaizdas, sukurtas su čekų gotikos meno mokykla susijusių dailininkų dar iki Lietuvos krikšto, apie 1370 – 1380 m. Tai Pasaulio atlaso pergamento fragmentas, kuris šiandien saugomas Slovėnijos Respublikos archyve Liublianoje. Parodos ekspozicijoje pristomos LDK kanclerio, Pirmojo Lietuvos Statuto kodifikatoriaus grafo Alberto Goštauto iniciatyva Mogilos (Lenkija) cistersų vienuolyno dirbtuvėse apie 1528 m. sukurto, gausiai iliuminacijomis (taip pat ir paties donatoriaus portretu) papuošto Maldyno, saugomo Miuncheno universiteto bibliotekoje, faksimilės. Unikalių miniatiūrų autorius yra vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso maniera kūręs garsus lenkų dailininkas Stanislovas Samostšelnikas. Greta jų eksponuojamos dviejų seniausių – XV-XVI a. herbynų fragmentai, kuriuose yra Lietuvos valstybės, valdovų, garsiausių valstybininkų, kitų didikų ir aukštų Bažnyčios dignitorių heraldika. Šių herbynų originalai saugomi Briuselio karališkojoje ir Paryžiaus nacionalinėje bibliotekose. XV a. herbynas yra seniausias išlikęs, kuriame flamandų ar burgundų meistras pirmą kartą pavaizdavo ir lietuvišką heraldiką. Tuo tarpu XVI a. herbynas yra pirmasis žinomas herbynas, sukurtas Lietuvoje, Vilniaus vyskupo kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio aplinkoje.
Visų šių lituanistinių eksponatų iš užsienio kultūros paveldo institucijų, septintąjį kartą atnaujinusių parodą „Krikščionybė Lietuvos mene“, turinys ir formos atspindi Lietuvos krikšto, pirmųjų krikščionėjimo amžių procesus, krikščioniškosios Lietuvos kultūros raidos svarbiausius aspektus, liudija Lietuvos kultūros šimtamečius saitus su lotyniškosios Europos krikščioniškąja civilizacija, į kurią kelius tiesti pradėjo jau karalius Mindaugas.
2003 m. rugsėjo 4 d. minėdamas popiežius Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės į Lietuvą dešimtmetį, Lietuvos dailės muziejus pristatė dar vieną unikalią sakralinės dailės vertybę iš Vatikano – popiežiaus Pijaus XI tiarą. Gilią simbolinę prasmę, didelę meninę ir materialią vertę turinčios Apaštalų sosto įpėdinio istorinės insignijos – trimis karališkomis karūnomis apjuostos popiežiškosios mitros – eksponavimas ne tik dar kartą primena ilgaamžius Lietuvos ir Šventojo Sosto ryšius, popiežiaus valia įvykusį Mindaugo karūnavimą, bet ir tapo visos parodos kulminacija.

The Jubilee of King Mindaugas Crown and the Seventh Renovation of the Exposition “Christianity in the Lithuanian Art”

Dr. Vydas DOLINKSKAS

Lithuanian Art Museum, Vilnius University

The exposition, open from December 1999 in the Museum of Applied Art was renovated for the last 7-th time. This time, there were facsimiles of the values of Lithuanistics from Western and Central Europe’s cultural heritage organizations presented here. The main accents of this renovation were Lithuanian King Mindaugas’ letter of donation with the only remaining stamp of majestic style, preserved in the Secret Prussian State Archive in Berlin, and the Tiara of the Roman Catholic Pope Pius the XI-th from the Treasury of Vatican.

Contact: Vydas Dolinskas
Lithuanian Art Museum
4 Didžioji str., LT-2001 Vilnius
Tel./fax: (+370) 5 2120841.
Email: vydas
@ldm.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16