„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2
PARODŲ
SALĖSE
Mindaugo
karūnavimo jubiliejus ir septintasis parodos „Krikščionybė
Lietuvos mene“ atnaujinimas
Dr.
Vydas DOLINSKAS
Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus universitetas
Anžu legendariumas, XIV a. pr. Vatikano apaštalinė biblioteka |
Lietuvos karaliaus MIndaugo 1255 m. dotacinis raštas,
patvirtintas majestotiniu antspaudu. Slaptasis Prūsijos valstybės
kultūros paveldo archyvas (Berlynas) |
Seniausias Europos herbynas su LDK heraldika. XV a. pr. Belgijos
karališkoji Alberto I biblioteka (Briuselis) |
Seniausias Vilniaus vaizdas XIV a. pab. Pasaulio atlase. Slovėnijos
Respublikos archyvas (Liubliana) |
Popiežiaus Pijaus XI tiara iš Vatikano Šv. Petro bazilikos
lobyno |
1999 m.
rengdamas monumentalią Lietuvos tūkstantmečio programos parodą „Krikščionybė
Lietuvos mene“ Lietuvos dailės muziejus siekė ne tik pristatyti
vertingiausius Lietuvos sakralinės dailės kūrinius, bet ir stengėsi
surinkti bei parodyti kuo daugiau originalios rašytinės ir ikonografinės
medžiagos, atspindinčios ilgą ir sudėtingą Lietuvos kelią į krikščioniškosios
Europos lotyniškąją civilizaciją. Ankstyvuosius Lietuvos bandymus
priimti krikštą ir pilnateisės valstybės statusu įsilieti į Europos
šalių šeimą liudijantys išlikę rašto ženklai saugomi išimtinai užsienio
kultūros paveldo institucijose (Vatikano slaptajame archyve, Slaptajame
Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyve Berlyne, Latvijos valstybės
istorijos archyve Rygoje, Kunigaikščių Čartoriskių muziejuje
Krokuvoje ir kitur). Mindaugo epochos, vieno svarbiausių Lietuvos krikščionėjimo
ir europėjimo etapų, dokumentų bei kitų reliktų išlikę itin mažai.
Daugumos jų (raštų, sutarčių, bulių ir kt.) reprodukcijų buvo
surinkta ir eksponuota nuo pat parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“
atidarymo. Eksponuota ir ikonografinė medžiaga bei dailės kūriniai,
susiję su Mindaugu ir jo epocha. 2001 m. minint Lietuvos valdovo Mindaugo
krikšto jubiliejų parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ buvo
parengta visa renginių programa, kurioje buvo pristatyta prof. M. Jučo
studija, surengti susitikimai su aukštais Romos Kurijos hierarchais –
kardinolu Jorge Maria Mejia, vadovaujančiu Vatikano apaštalinei
bibliotekai ir Vatikano slaptajam archyvui, bei arkivyskupu Francesco
Marchisano, kuris yra Popiežiškosios Bažnyčios kultūros paveldo
komisijos pirmininkas. 2001 m. pabaigoje įvyko reprezentatyvi tarptautinė
mokslinė konferencija „Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos
kontekste“, kuriai savo apaštalinį palaiminimą atsiuntė popiežius
Jonas Paulius II.
Todėl paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“ natūraliai tapo ir
vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo karališkąja karūna
750 metų jubiliejinių renginių vienu svarbiausių akcentų. Paskutinį,
septintąjį, kartą 2003 m. liepos 3 d. atnaujintoje parodoje buvo
pristatyta svarbiausia išsaugota Mindaugo karalystės relikvija, vienas
ryškiausių Lietuvos karaliaus, Lietuvos valstybės vienytojo ir krikštytojo
Mindaugo epochos išlikusių ir su valdovo asmeniu susijusių materialių
ženklų – originalus 1255 m. spalio mėnesiu dartuotas dovanojimo raštas,
patvirtintas antspaudu. Šiuo dokumentu prieš dvejus metus vainikuotas
Lietuvos karalius Mindaugas sėlių žemę dovanojo Livonijos ordinui –
Lietuvos ir paties valdovo krikšto bei karūnavimo tarpininkui. Raštas
patvirtintas majestotiniu antspaudu (tai yra vienintelis šio antspaudo
pavyzdys), kuriame vaizduojamas soste sėdintis karūnuotas valdovas,
rankose laikantis skeptrą ir valdžios obuolį. Šio donacinio dokumento
turinio autentiškumą patvirtina popiežiaus bulė bei vienalaikis akto
nuorašas. 1255 m. Mindaugo rašto originalas saugomas Slaptajame Prūsijos
valstybės kultūrinio paveldo archyve Berlyne. Karaliaus Mindaugo raštas
Taikomosios dailės muziejuje, specialioje vitrinoje, buvo eksponuotas iki
liepos 20 dienos. Pamatyti unikalią ankstyvosios Lietuvos valstybės ir
jos kūrėjo relikviją į muziejų tomis dienomis atėjo daugiau nei 5 tūkst.
lankytojų. Liepos 6 d. parodą įdėmiai apžiūrėjo bei karaliaus
Mindaugo raštą su antspaudu matė visi aukščiausieji Lietuvos valstybės
vadovai, garbingi užsienio svečiai – valdovai, prezidentai, taip pat
diplomatai, bažnyčios hierarchai. Mindaugo dokumento laikino deponavimo
sąlygos Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio buvo
suderintos su Slaptojo Prūsijos valstybės kultūrinio paveldo archyvo
direktoriumi dr. Jürgen Kloosterhuis, kuris jubiliejinius renginius
Lietuvoje pagerbė savo asmeniniu dalyvavimu. Karaliaus Mindaugo raštą
į Lietuvą atlydėjo ir jį po ekspozicijos uždarymo atgal išsivežė
minėto archyvo restauracinių dirbtuvių vadovas Hinrich Peters. Tai buvo
antrasis bendras Lietuvos dailės muziejaus ir Slaptojo Prūsijos valstybės
kultūros paveldo archyvo projektas (pirmasis projektas – 2002 m.
surengta tarptautinė paroda „Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas“).
Mindaugo karūnavimas – Lietuvos valdovo pirmasis ir daugeliu požiūrių
lemtingas žingsnis į europinę Lietuvos integraciją – suteikė puikią
progą pažvelgti, kokius ankstyviausius ženklus XIII – XVI a. anot
popiežiaus Jono Pauliaus II, „jauniausioji Bažnyčios dukra“,
paskleidė pačiai Europai. Todėl Lietuvos dailės muziejus numatė
parodos ekspoziciją per septintąjį atnaujinimą papildyti iš užsienio
kultūros paveldo institucijų skolintomis lituanistinėmis vertybėmis ir
jų faksimilėmis, liudijančiomis Mindaugo pradėtą Lietuvos atsivėrimą
krikščionybei ir Europai. Rengiant šią ekspoziciją Lietuvos dailės
muziejų konsultavo Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis,
žymiausias Lietuvos heraldikos specialistas dr. Edmundas Rimša ir
Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto direktorė, menotyrininkė
dr. Rūta Janonienė. Informacija apie senąją lituanistiką svetur buvo
kaupiama ir vykdant tarptautinį projektą „Jogailaičių Europa“. Užsienio
vertybių deponavimo ir jų faksimilių rengimo programą koordinavo
Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji rinkinių
saugotoja Loreta Meškelevičienė.
Sutelkto bendro darbo dėka greta karaliaus Mindaugo 1255 m. rašto
paskutinį kartą atnaujintoje parodoje buvo pristatytos kitų unikalių
lituanistinių vertybių faksimilės iš Vakarų ir Vidurio Europos šalių
kultūros paveldo institucijų. Iš Vatikano apaštalinės bibliotekos
atvežta ir eksponuojama XIV a. pradžios vadinamojo „Anžu
legendariumo“, arba Pasionalo, kuriame vaizduojamos Kristaus bei šventųjų
kankinių gyvenimo ir kankinystės scenos, meninė faksimilė. Ji sukurta
Vatikano Šv. Petro bazilikos meninėse dirbtuvėse. Manoma, kad originalųjį
Pasionalą Lietuvos ir Lenkijos valdovai – Lietuvos krikštytojai –
Jogaila bei šv. Jadvyga Anžujietė XIV a. pabaigoje dovanojo pirmajam
Vilniaus vyskupui Andriui, o jis knygą paliko Vilniaus katedrai. XVII a.
knyga galėjo patekti į Italiją. Tai ypatingos meninės istorinės vertės
relikvija, viena labiausiai Vatikano bibliotekoje saugomų vertybių,
sukurta garsaus vengrų dailininko Hertulio iš Soprono. Atnaujintoje
parodoje Lietuvos kultūrinei visuomenei taip pat pirmą kartą rodomas
iki šiol Lietuvoje iš esmės nežinotas seniausias Vilniaus miesto (ant
kalvos prie upės stovinčios pilies) scheminis atvaizdas, sukurtas su čekų
gotikos meno mokykla susijusių dailininkų dar iki Lietuvos krikšto,
apie 1370 – 1380 m. Tai Pasaulio atlaso pergamento fragmentas, kuris šiandien
saugomas Slovėnijos Respublikos archyve Liublianoje. Parodos
ekspozicijoje pristomos LDK kanclerio, Pirmojo Lietuvos Statuto
kodifikatoriaus grafo Alberto Goštauto iniciatyva Mogilos (Lenkija)
cistersų vienuolyno dirbtuvėse apie 1528 m. sukurto, gausiai
iliuminacijomis (taip pat ir paties donatoriaus portretu) papuošto
Maldyno, saugomo Miuncheno universiteto bibliotekoje, faksimilės. Unikalių
miniatiūrų autorius yra vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso
maniera kūręs garsus lenkų dailininkas Stanislovas Samostšelnikas.
Greta jų eksponuojamos dviejų seniausių – XV-XVI a. herbynų
fragmentai, kuriuose yra Lietuvos valstybės, valdovų, garsiausių
valstybininkų, kitų didikų ir aukštų Bažnyčios dignitorių
heraldika. Šių herbynų originalai saugomi Briuselio karališkojoje ir
Paryžiaus nacionalinėje bibliotekose. XV a. herbynas yra seniausias išlikęs,
kuriame flamandų ar burgundų meistras pirmą kartą pavaizdavo ir
lietuvišką heraldiką. Tuo tarpu XVI a. herbynas yra pirmasis žinomas
herbynas, sukurtas Lietuvoje, Vilniaus vyskupo kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio
aplinkoje.
Visų šių lituanistinių eksponatų iš užsienio kultūros paveldo
institucijų, septintąjį kartą atnaujinusių parodą „Krikščionybė
Lietuvos mene“, turinys ir formos atspindi Lietuvos krikšto, pirmųjų
krikščionėjimo amžių procesus, krikščioniškosios Lietuvos kultūros
raidos svarbiausius aspektus, liudija Lietuvos kultūros šimtamečius
saitus su lotyniškosios Europos krikščioniškąja civilizacija, į kurią
kelius tiesti pradėjo jau karalius Mindaugas.
2003 m. rugsėjo 4 d. minėdamas popiežius Jono Pauliaus II apaštalinės
kelionės į Lietuvą dešimtmetį, Lietuvos dailės muziejus pristatė
dar vieną unikalią sakralinės dailės vertybę iš Vatikano – popiežiaus
Pijaus XI tiarą. Gilią simbolinę prasmę, didelę meninę ir materialią
vertę turinčios Apaštalų sosto įpėdinio istorinės insignijos –
trimis karališkomis karūnomis apjuostos popiežiškosios mitros –
eksponavimas ne tik dar kartą primena ilgaamžius Lietuvos ir Šventojo
Sosto ryšius, popiežiaus valia įvykusį Mindaugo karūnavimą, bet ir
tapo visos parodos kulminacija.
The
Jubilee of King Mindaugas Crown and the Seventh Renovation of the
Exposition
“Christianity in the Lithuanian Art”
Dr. Vydas
DOLINKSKAS
Lithuanian Art Museum, Vilnius University
The
exposition, open from December 1999 in the Museum of Applied Art was
renovated for the last 7-th time. This time, there were facsimiles of the
values of Lithuanistics from Western and Central Europe’s cultural
heritage organizations presented here. The main accents of this renovation
were Lithuanian King Mindaugas’ letter of donation with the only
remaining stamp of majestic style, preserved in the Secret Prussian State
Archive in Berlin, and the Tiara of the Roman Catholic Pope Pius the XI-th
from the Treasury of Vatican.
Contact:
Vydas Dolinskas
Lithuanian Art Museum
4 Didžioji str., LT-2001 Vilnius
Tel./fax: (+370) 5 2120841.
Email: vydas@ldm.lt