Kuriama
Antano Gudaičio dailės galerija
Romualdas BUDRYS
Lietuvos dailės muziejus
|
Seminaro Rumšiškių dvaro
akademijoje atidarymas. Kalba UNESCO atstovė A. Mynosian. I.
Minioto nuotr. |
|
Kryžiaus gimimas. A. Minioto
nuotr. |
|
Atrinki būdingiausius paminklus,
atkurti detales muziejaus architektui A. Aranauskui padėjo
Lietuvos liaudies kultūros centro specialistė A. Počiulpaitė. I.
Minioto nuotr. |
|
Prano kaziūno sukurto kryžiaus
statymas Račkiškės koplyčios šventoriuje. I. Minioto nuotr. |
Antanas Gudaitis (1904–1989) – didis lietuvių
dailininkas, kurio kūryba yra viena svarbiausių XX a. mūsų meno
vertybių. A. Gudaitis – aiškiausias lietuvių dailės klaskas,
integrali asmenybė, esmingai paveikusi lietuvių dailę ir jos
pedagogiką.
2004-aisiais jo gimimo šimtmetį ženklino konceptuali ir įvairiapusiška
Lietuvos dailės muziejaus paroda „Išsilaisvinimas“, dailininko
jubiliejaus minėjimai, A. Gudaičio kūrinių eksponavimas naujųjų ES
valstybių nacionalinės dailės parodoje „Naujos ribos: dailė iš naujųjų
Europos Sąjungos šalių“ Dubline, Airijos nacionalinėje galerijoje.
Bet ypač svarbu, kad kuo greičiau
būtų išspręsta įžymiojo lietuvių dailės atnaujintojo kūrybinio
palikimo nuolatinio eksponavimo problema ir A. Gudaičio darbai būtų
pastoviai rodomi tiek rekonstruojamoje Lietuvos nacionalinės dailės
galerijoje, tiek ir svarbiausioje jo kūrybos pristatymo erdvėje -
kuriamoje Antano Gudaičio dailės galerijoje.
1985 m. gruodžio 24 d. dailininkas testamentu nusprendė dovanoti
Lietuvai du šimtus paveikslų (keletas jų - didelio formato
kompozicijų) ir keturis šimtus kūrinių eskizų bei piešinių, jei po jo
mirties prie dailininko dirbtuvės Gedimino prospekto Žemaitės skvere
bus pastatyta galerija. Minėtus kūrinius A. Gudaitis nutarė perduoti
Lietuvos dailės muziejui, kuris saugo didžiausius nacionalinės
lietuvių dailės palikimo rinkinius.
Po dailininko mirties svarstyti įvairūs A. Gudaičio testamentinės
valios įgyvendinimo būdai. Valstybei neradus finansinių galimybių prie
A. Gudaicio dirbtuvės pastatyti dailininko galerijos, 1992 m. birželio
9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Kultūros ir švietimo ministro
Dariaus Kuolio teikimu galerijos statybai nusprendė skirti sklypą
šalia dailininko dirbtuvės (Vilniuje, Gedimino pr. 27, Žemaitės
skvere).
Lietuvos dailės muziejus po kelių metų paieškos surado keletą
potencialių investuotojų, iš kurių Kultūros ministerijos sudaryta
valstybinė komisija išrinko būsimąjį investuotoją - UAB „E. L. L.
Nekilnojamas turtas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar kartą,
patikslindama minėtą nutarimą, 1995 m. balandžio 14 d. sklypą Žemaitės
skvere nusprendė perduoti tiesiai Lietuvos dailės muziejui, kuris su
Lietuvos architektų sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybe 2001 m.
organizavo architektūrinį A. Gudaičio dailės galerijos konkursą. Iš 21
pateikto projekto atviro konkurso nugalėtoju valstybinė komisija
pripažino architekto Algio Vyšniūno ir Sigito Rimkevičiaus pasiūlymą,
kūrybingai ir funkcionaliai derinantį pastato, kuriame įsikurs A.
Gudaičio galerija bei veiks komercinio pobūdžio institucija,
funkcijas. Po begalinių svarstybų Vilniaus miesto Tarybos komitetuose
ir komisijose iš esmės buvo pritarta projektiniams pasiūlymams. Ir
nors dailininko A. Gudaičio kūrybos šimtmečiui nesuspėta suderinti
visų privalomų formalumų, tikimasi dar šiais žymiojo dailininko
jubiliejiniais metais padėti kertinį galerijos akmenį.
Kuriamos A. Gudaičio dailės
galerijos erdvė lankytojui atsivers ne tik moderniomis erdviomis
ekspozicijos salėmis, organiškai susietomis su dailininko dirbtuvės
pastatu kaip pastovia memorialine jo kūrybos ekspozicija ir parodų
centru bei konferencijų ir edukacijos salėmis, bet ir reprezentatyviu
kiemu, kuriame šalia paminklo Žemaitei numatoma rengti koncertus,
kultūros vakarus, meno šventes. Tad lietuvių dailės klasiko A.
Gudaičio galerija kaip nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus
padalinys taps nauja polifunkcine meno institucija, saugančia ir
aktualinančią
dailininko ir jo amžininkų kūrybinį palikimą bei
reprezentuojančia šiuolaikinę mūsų
ir kitų šalių dailę, muziką. Kultūrinės pasiūlos stokojančioje
Gedimino prospekto šiaurinėje dalyje ši galerija humanizuos aplinką,
suteikdama jai meninio netikėtumo, kūrybos įtaigos galimybių. Per 1300
kv. metrų galerijos ekspozicija ir parodų centras, memorialinės
dailininko dirbtuvės ir jauki kiemo erdvė - įspūdingas dabar kuriamas
XX a. meno ir jo edukacijos centras.