<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 4

PROGRAMOS, PROJEKTAI

Kuriama Antano Gudaičio dailės galerija
Romualdas BUDRYS
Lietuvos dailės muziejus

Seminaro Rumšiškių  dvaro akademijoje atidarymas. Kalba UNESCO atstovė A. Mynosian. I. Minioto nuotr.
Kryžiaus gimimas. A. Minioto nuotr.
Atrinki būdingiausius paminklus, atkurti detales muziejaus architektui A. Aranauskui padėjo Lietuvos liaudies kultūros centro specialistė A. Počiulpaitė. I. Minioto nuotr.
Prano kaziūno sukurto kryžiaus statymas Račkiškės koplyčios šventoriuje. I. Minioto nuotr.

Antanas Gudaitis (1904–1989) – didis lietuvių dailininkas, kurio kūryba yra viena svarbiausių XX a. mūsų meno vertybių. A. Gudaitis – aiškiausias lietuvių dailės klaskas, integrali asmenybė, esmingai paveikusi lietuvių dailę ir jos pedagogiką.
2004-aisiais jo gimimo šimtmetį ženklino konceptuali ir įvairiapusiška Lietuvos dailės muziejaus paroda „Išsilaisvinimas“, dailininko jubiliejaus minėjimai, A. Gudaičio kūrinių eksponavimas naujųjų ES valstybių nacionalinės dailės parodoje „Naujos ribos: dailė iš naujųjų Europos Sąjungos šalių“ Dubline, Airijos nacionalinėje galerijoje.
Bet ypač svarbu, kad kuo greičiau būtų išspręsta įžymiojo lietuvių dailės atnaujintojo kūrybinio palikimo nuolatinio eksponavimo problema ir A. Gudaičio darbai būtų pastoviai rodomi tiek rekonstruojamoje Lietuvos nacionalinės dailės galerijoje, tiek ir svarbiausioje jo kūrybos pristatymo erdvėje - kuriamoje Antano Gudaičio dailės galerijoje.
1985 m. gruodžio 24 d. dailininkas testamentu nusprendė dovanoti Lietuvai du šimtus paveikslų (keletas jų - didelio formato kompozicijų) ir keturis šimtus kūrinių eskizų bei piešinių, jei po jo mirties prie dailininko dirbtuvės Gedimino prospekto Žemaitės skvere bus pastatyta galerija. Minėtus kūrinius A. Gudaitis nutarė perduoti Lietuvos dailės muziejui, kuris saugo didžiausius nacionalinės lietuvių dailės palikimo rinkinius.
Po dailininko mirties svarstyti įvairūs A. Gudaičio testamentinės valios įgyvendinimo būdai. Valstybei neradus finansinių galimybių prie A. Gudaicio dirbtuvės pastatyti dailininko galerijos, 1992 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio teikimu galerijos statybai nusprendė skirti sklypą šalia dailininko dirbtuvės (Vilniuje, Gedimino pr. 27, Žemaitės skvere).
Lietuvos dailės muziejus po kelių metų paieškos surado keletą potencialių investuotojų, iš kurių Kultūros ministerijos sudaryta valstybinė komisija išrinko būsimąjį investuotoją - UAB „E. L. L. Nekilnojamas turtas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar kartą, patikslindama minėtą nutarimą, 1995 m. balandžio 14 d. sklypą Žemaitės skvere nusprendė perduoti tiesiai Lietuvos dailės muziejui, kuris su Lietuvos architektų sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybe 2001 m. organizavo architektūrinį A. Gudaičio dailės galerijos konkursą. Iš 21 pateikto projekto atviro konkurso nugalėtoju valstybinė komisija pripažino architekto Algio Vyšniūno ir Sigito Rimkevičiaus pasiūlymą, kūrybingai ir funkcionaliai derinantį pastato, kuriame įsikurs A. Gudaičio galerija bei veiks komercinio pobūdžio institucija, funkcijas. Po begalinių svarstybų Vilniaus miesto Tarybos komitetuose ir komisijose iš esmės buvo pritarta projektiniams pasiūlymams. Ir nors dailininko A. Gudaičio kūrybos šimtmečiui nesuspėta suderinti visų privalomų formalumų, tikimasi dar šiais žymiojo dailininko jubiliejiniais metais padėti kertinį galerijos akmenį.
Kuriamos A. Gudaičio dailės galerijos erdvė lankytojui atsivers ne tik moderniomis erdviomis ekspozicijos salėmis, organiškai susietomis su dailininko dirbtuvės pastatu kaip pastovia memorialine jo kūrybos ekspozicija ir parodų centru bei konferencijų ir edukacijos salėmis, bet ir reprezentatyviu kiemu, kuriame šalia paminklo Žemaitei numatoma rengti koncertus, kultūros vakarus, meno šventes. Tad lietuvių dailės klasiko A. Gudaičio galerija kaip nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus padalinys taps nauja polifunkcine meno institucija, saugančia ir aktualinančią dailininko ir jo amžininkų kūrybinį palikimą bei reprezentuojančia šiuolaikinę mūsų ir kitų šalių dailę, muziką. Kultūrinės pasiūlos stokojančioje Gedimino prospekto šiaurinėje dalyje ši galerija humanizuos aplinką, suteikdama jai meninio netikėtumo, kūrybos įtaigos galimybių. Per 1300 kv. metrų galerijos ekspozicija ir parodų centras, memorialinės dailininko dirbtuvės ir jauki kiemo erdvė - įspūdingas dabar kuriamas XX a. meno ir jo edukacijos centras.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.05.30