<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 4

PARODŲ SALĖSE

Atminties seifų raktai
/Autografų paroda iš A. Krištopaičio, R. Volodkos, J. Krivicko ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių/
Jonas ZIEMELIS
Šiaulių „Aušros“ muziejus

Advokato Kazimiero Venclauskio autografas
Emilijos Putvinskienės ir dailininko Antano Žmuidzinavičiaus autografai
Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus autografas.

A. Šapaitės nuotraukos

Autografas – tai autoriaus, asmens įrašas ar parašas. Taip šį žodį apibūdina enciklopedijos. Autografas yra svarbiausias dokumento, kūrinio ar darbo autentiškumo liudytojas.
Nėra tiksliai nustatyta, kada autografai pradėti kolekcionuoti. Žinoma, kad XVIII amžiaus pabaigoje Europos šalių didikai šalia meno kūrinių kolekcijų turėjo ir didesnes ar mažesnes autografų kolekcijas. Kaip taisyklė, tai būdavo knygos su autorių autografais ar dedikacijomis.
Šiandien žymių žmonių autografus renka ir saugo mokslo institutai, archyvai, bibliotekos, muziejai.
Žymių žmonių, iškilių istorinių asmenybių autografai kainuoja nemažus pinigus, jie netgi pardavinėjami garsiausiuose aukcionuose.
Lietuvoje autografus renka Centrinis literatūros ir meno archyvas, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Nac. Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka.
Įvairaus dydžio ir vertės autografų kolekcijas turi ir privatūs asmenys.
Šioje parodoje pristatomi trijų šiauliečių - Antano Krištopaičio, Romualdo Volodkos ir Jono Krivicko autografų rinkiniai. Šiaulių „Aušros“ muziejus pateikia prieškario šviesuolių, kultūros ir visuomenės veikėjų autografų kolekciją.
Dailininkas A. Krištopaitis eksponuoja 25 vokus su portretuojamųjų parašais.
Idėja sukurti tokius vokus, pavaizduojant ant jų garsius asmenis, sportinius ir kitokius įvykius, dailininkui gimė 7-ojo dešimtmečio pradžioje.
Daug pastangų ir išradingumo pareikalavo portretuojamųjų adresų paieškos. Kai kurias šių paieškų paslaptis ir subtilybes autorius linkęs nutylėti iki šiol. Bet atkaklumas kalnus verčia, ir A. Krištopaičio vokai galų gale pasiekdavo adresatus. Po kurio laiko vokai su autografais grįždavo A. Krištopaičiui.
Įdomu, kad kai kurie vokai nukeliavo net iki Šiaurės poliaus (tarp jų ir iki Australijai priklausančios teritorijos), kas sovietiniais laikais buvo tikras stebuklas.
Šią A. Krištopaičio veiklą po 6 metų nutraukė sovietinis saugumas. Saugumiečiams kėlė įtarimą ši buvusio politinio kalinio veikla, gebėjimas rasti adresatus, užmegzti kontaktus, ypač su užsieniu.
Šiandien A. Krištopaičio savadarbiai vokai su autografais - unikali, neturinti analogų Lietuvoje kolekcija.
Kultūros renginių organizatorius, diskotekininkas R. Volodka (DJ Senis) autografų kolekciją sukaupė per tris dešimtmečius. Tai daugiausia muzikos pasaulio (estrados, roko, džiazo) atstovų parašai. Yra keletas ir rašytojų, politikų autografų.
Autografai rašyti ant plakatų, nuotraukų, plokštelių vokų, koncertų programų. Autografų gavimo aplinkybės - tai atskiros istorijos. Jų R. Volodka neišpasakotų net per pusę dienos. Kaip teigia R. Volodka, autografų „medžiotojas“ turi būti labai atkaklus, mokėti improvizuoti konkrečioje situacijoje, kartais net būti įžūlus. Visų šių savybių R. Volodka turi su kaupu.
Buvusio ilgamečio Juliaus Janonio gimnazijos mokytojo, kraštotyrininko Jono Krivicko kolekcijoje - žymių lietuvių rašytojų ir poetų autografai ant jų išleistų knygų. Tai Just. Marcinkevičiaus, J. Grušo, J. Paukštelio, A. Baltakio ir kt. autorių parašai bei įrašai.
Šiaulių „Aušros“ muziejus eksponuoja prieškario Lietuvos iškilių asmenybių J. Rimkaus, K. Venclauskio, Vl. Putvinskio, A. Žmuidzinavičiaus ir kt. autografus. Tai tik dalis kolekcijos, kuri sukaupta muziejuje per 8 dešimtmečius.
Norėtųsi palinkėti, kad šios ir kitos autografų kolekcijos nebūtų išblaškytos, būtų tvarkomos ir saugojamos, kad visuomenė dar ne kartą galėtų su jomis susipažinti.
Parodos dailininkė Regina Tamošiūnaitė.
Dėkojame A. Krištopaičiui, R. Volodkai ir J. Krivickui už paramą ir patarimus rengiant šią parodą.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.06.03